„CreArt“ mezga Europos miestų tinklą meninei kūrybai | Apžvalga

Įžvalgos

  • „CreArt“ mezga Europos miestų tinklą meninei kūrybai

  • Temos: Kultūra
    Data: 2013-04-24
    Autorius: Vaida STUNDYTĖ

    Europa – tai turtinga kultūrų mozaika. Šią įvairovę atspindi ir projektas „CreArt“ (Network of Cities for Artistic Creation – Miestų tinklas meninei kūrybai) – Europos kultūrinio bendradarbiavimo projektas, orientuotas į vaizduojamuosius menus, kuriuo siekiama skatinti meninį kūrybiškumą, meno mainus, suteikti menininkams galimybę pristatyti savo kūrybą Europos mastu.

    „CreArt“ pirmiausia yra skirtas menininkams, kuratoriams, meno ir kultūros studentams, vadybininkams, kultūros operatoriams, tačiau kartu – ir plačiajai visuomenei. Projektu siekiama menininkams suteikti galimybę kurti, pristatyti ir mėgautis meno kūriniais. Be to, projekte dalyvaujantys vietos menininkai ves edukacinius užsiėmimus švietimo centruose, vyks įvairūs dailininkų seminarai. Visose projekte dalyvaujančiose šalyse bus rengiami susitikimai, konferencijos dailininkams, vadybininkams, meno kuratoriams. Menininkai turės galimybę dalyvauti dailininkų rezidencijose.

    (Fotografės Mildos Juknevičiūtės nuotrauka)

    Projektas „CreArt“ Lietuvoje bus vykdomas penkerius metus (2012–2017 m.). Per šiuos penkerius metus projekte dalyvaujančių šalių dailininkų paveikslai didžiulėje bendroje parodoje keliaus po „CreArt“ projekto miestus, o 2017 m. Briuselyje vyks baigiamoji ir tuo pačiu pati didžiausia paroda. Be to, visuose projekte dalyvaujančiuose miestuose kasmet vyks Europos meninio kūrybiškumo dienos šventė. Šventės tikslas – vieną dieną per metus švęsti meninį kūrybiškumą muziejuose, viešose ir privačiose kultūrinėse institucijose, vizualinių menų centruose, menų mokyklose, galerijose, mokyklose ir kitose vietose, kuriose menininkai bendrauja su  visuomene.

    Lietuvai šiame projekte atstovauja du miestai – Vilnius ir Kaunas. Šalies sostinei atstovauja ir projekto įgyvendinimu rūpinasi miesto Rotušė. Viena iš veiklų, į kurią šio projekto rėmuose Vilniaus rotušė pakvietė sudalyvauti menu besidominčiuosius, buvo balandžio 15 d. „Užupio meno inkubatoriuje“ surengtos meno dirbtuvės su jaunaisiais dailininkais broliais Algirdu ir Remigijumi Gataveckais. Broliai nuoširdžiai ir vaizdingai papasakojo apie save, pristatė savo kūrybinį kelią, savo kūrybą bei pasidalino savo piešimo technikos subtilybėmis.

    (Fotografės Mildos Juknevičiūtės nuotrauka)

    Brolių kelias į profesionalią kūrybą prasidėjo dar mokykloje. „Kai mus tėvai atidavė į globos namus, pradėjome eiti iškart į antrą klasę. Tada dar nemokėjome abėcėlės, nemokėjome skaičiuoti, taigi vietoje dailės ir kūno kultūros pamokų mokytojai liepdavo spręsti uždavinius, skaityti ir rašyti. Grįžę po pamokų puldavome piešti. Ir taip iki ketvirtos klasės niekas nežinojo, kad esame gabūs piešimui ir sportui. O dabar iš tikrųjų esame menininkai ir sportininkai (broliai šoka breiką, – aut. past.), nors mums tie dalykai buvo draudžiami,“ – pasakojo broliai.

    Šiuo metu Remigijus yra Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Brolis Algirdas toje pačioje akademijoje studijuoja menų doktorantūrą. Beje, jaunuolis menų mugėje „ArtVilnius’ 12“ buvo pripažintas geriausiu Lietuvos jaunuoju menininku už savo projektą „Poveikis“. Be kitų savo darbų broliai susirinkusiems į „CreArt“ dirbtuves pristatė ir šį projektą, kuriame vaizduojami 16-18 metų Alytaus globos namų auklėtiniai, netrukus išeisiantys iš globos namų ir pradėsiantys kurti savo gyvenimą. Algirdas pasakojo, jog stojant į doktorantūrą jam reikėjo stipraus projekto. Būtent todėl pasirinko piešti globos namų, kuriuose pats augo ir gerai pažįsta, auklėtinius. Kol kas Algirdas turi nupiešęs 6 vaikus, tačiau, kadangi projektas nėra trumpalaikis, planuoja nupiešti ir dar daugiau.

    (Fotografės Mildos Juknevičiūtės nuotrauka)

    „Grįžau į sau gerai pažįstamą aplinką. Užsibrėžiau tikslą vieną piešinį piešti du–tris mėnesius. Piešiniai iš pirmo žvilgsnio atrodo labai realistiški, nes jų formatas yra realaus dydžio jaunuoliai. Be to, man itin svarbus medžiagiškumas. Piešiu ir kiekvieną randą“, – mintimis apie projekto „Poveikis“ įgyvendinimą dalijosi Algirdas. Jaunasis menininkas pridūrė, jog be globos namų auklėtinių paveikslų projekte svarbi ir rašytinė dalis, t.y. piešdamas vaikus Algirdas su jais kalbėdavosi, įrašydavo jų pokalbius, o jų pasakojimus užrašydavo. Vaikinas patikino, jog tai, kokį kelią pasirinks išėję iš globos namų jo piešti jaunuoliai, taip pat atsispindės rašytinėje projekto dalyje.

    „Iš tiesų šio projekto rezultatas – ne piešinys, bet tai, kad kartu su tais jaunuoliais gyvenu, valgau, miegu, kad kartu darom smagius dalykus, kurie vėliau išeina į tam tikras erdves, – kalbėjo Algirdas. – Ir paveikslų esmė yra ne juos piešęs menininkas, ne tai, kas su tais paveikslais vyksta, bet tai, kas vyksta su jaunuoliais, ką jie veikia po globos namų. Nemanau, kad esu žmogus, galintis pakeisti jų gyvenimus, bet galiu jiems būti pavyzdys, parodantis, jog jie gali siekti daugiau nei materialių dalykų išėję iš globos namų“.

    *  *  *

    (Fotografės Mildos Juknevičiūtės nuotrauka)

    „Jei jums sako, kad esate negabus ir negalite piešti, neklausykite. Kiekvienas gali būti ir yra kūrėjas, tik arba to nori, arba ne, – tvirtino broliai. – Ypač blogai, kai vaikų kūrybingumą stabdo tėvai ar mokytojai: ne ne, vaikeli, raudono medžio nebūna… Jei vaikas nupiešė raudoną medį, vadinasi, toks medis jau yra, nes jis – piešinyje, jis įgyvendintas. Tas raudonas medis – vaiko nesugadintos fantazijos vaisius. Jei vaikui sakoma kažko nepiešti taip ar anaip, stabdomas jo kūrybingumas, ieškojimas, jis įvedamas į tam tikrus rėmus, kada medis piešinyje būtinai turi būti tik žalias. Ir visi piešiame tik žalius medžius ir tampame vienodi, kaip štampuotos maximinės prekės…“

  • ATGAL
    Benekditas XVI: atsidavimo ir pagarbos derinys
    PIRMYN
    Ar įmanoma pagerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius nepasitelkiant LLRA?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.