Renginiai

  • „Kompromisų scenarijaus paieškos“ – pagrindinė XIV Eurazijos žiniasklaidos forumo Astanoje tema

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Gerimantas Statinis

    Birželio 10 d. Astanoje buvo atidaryta pasaulinė „EXPO 2017“ paroda, tačiau Kazachstano sostinėje jau ištisus metus vyksta įvairios konferencijos, forumai, simpoziumai, suvažiavimai ir susitikimai. Vienas iš jų – per Jonines įvykęs XIV Eurazijos žiniasklaidos forumas, kurio pagrindinė tema buvo „Kompromisų scenarijaus paieškos“.

    Birželio 22–24 dienomis XIV Eurazijos žiniasklaidos forumas vyko „EXPO 2017” kongresų centre posėdžių forma. Pagrindiniai posėdžių pirmininkai – vedantieji – pranešdavo temą ir leisdavo ant pakylos sėdintiems moderatoriams laisvai reikšti savo nuomonę. Į šias pozicijas buvo pakviesti prezidentai, gubernatoriai, Nobelio premijų laureatai, telekompanijų vadovai ir garsiausi jų žurnalistai. „BBC  World News“ vedėjas Nikas Gowingas, „Blumberg media group“ direktorius Toddas Baeras, Žurnalistikos ir naujienų muziejaus vadovas Shelby Coffey’us III, „Al Jazeera“ televizijos kanalo vadovas Rizas Khanas, „RBK“ televizijos žurnalistas Andrejus Levčenko, „Trafalgar Strategies“ kompanijos įkūrėjas Gilesas Kenninghamas, „CPAC“ televizijos kanalo prezidentė Catherine Cano, „Mediadante“ kompanijos įkūrėja Jane Dutton ir daugelis kitų žiniasklaidos pasaulio žvaigždžių. Kai visi moderatoriai – diskusijos generatoriai – pasisakydavo, vedantysis užduodavo provokuojančius klausimus ir tuomet įsivyraudavo gyvas ir įdomus dialogas.

    Posėdžio pabaigoje galėjo klausti arba prieštarauti visi esantys salėje. Nė vienas posėdžio pirmininkas ar moderatorius pranešimų neskaitė, forumas vyko gyvu ir įdomiu diskusijų formatu. Šio forumo kuratorė, Kazachstano prezidento vyriausioji dukra Dariga Nazarbajeva sakė, kad laisvė ir saugumas yra svarbiausios šių dienų aktualijos. Pasaulis trapus ir labai pažeidžiamas. Progresas priklauso nuo drąsių žmonių šiame skaitmeninių technologijų pasaulyje. Forumo pagrindinės temos: „Naujoji pasaulio tvarka: statyti tiltus ar sienas?“, „Ateities energija – žaliosios energijos jėga“, „Azijietiškos ekonomikos stebuklo paslaptys“, „Sirijos krizė: ar įžvelgiama karo pabaiga?“

    „EXPO 2017“ parodos tema – „Ateities energija“, tad visų šalių paviljonai yra skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Parodos paviljonai yra išsidėstę puslankiu, o viduryje švyti rutulio formos sferinis pastatas, kurio skersmuo 80, o aukštis 100 metrų. Rutulio konstrukcijos paviršius padengtas fotovoltiniais elementais, kurie saulės energiją paverčia elektra, o viršutiniuose aukštuose įrengti du vėjo generatoriai. Pirmame aukšte įsikūrė Kazachstano ekspozicija, o pačioje rutulio sferoje – „Ateities muziejus“, kuriame inovacijos ir moksliniai tyrinėjimai pateikiami interaktyvių technologijų, skaitmeniniu ir multimediniu formatu. Visa tai leidžia pajusti neaprėpiamos erdvės pojūtį. Per visus aštuonis aukštus demonstruojamos pagrindinės ateities energijos rūšys: kosmoso, saulės, biomasės, vėjo, vandens ir kinetinė. Tai įspūdingiausias šios parodos paviljonas.

    Teminis paviljonas „Energijos pasaulis“ pristato energiją kaip fizinį reiškinį, kuris mokslinių tyrinėjimų dėka atskleidžia galimus sprendimus tolimesnėje energetikos ateityje. „Mano ateities energija“ demonstruoja kaip efektyviai naudoti energiją. Lietuvos paviljonas pavadintas „Ateities energijos spinduliai iš Lietuvos“. Lazeriai – ateities energija: paviljono centre pasitelkiant LED šviesas ir veidrodžius vaizduojamas lazerio gimimas. Įdomus sutapimas, kad žodis, reiškiantis saulės spindulį, ir lietuvių, ir kazachų kalbomis skamba taip pat – „saulė“.

    Astana kazachų kalba reiškia sostinę. Čia ji prezidento Nursultano Nazarbajevo 1997 metais buvo perkelta iš Almatos dėl ekonominių, seismologinių, etnopolitinių ir geografinių priežasčių. Teigiama, kad netoli  Astanos yra Eurazijos geografinis centras. Naujosios sostinės generalinis architektas buvo japonas Kisho Kurakawa, metabolistų judėjimo architektūroje pradininkas. Metabolė – kitimas, permaina, kaita. Mieste jaučiamas nepriekaištingas japoniškas skonis, simetriškų formų harmonija ir organinis mąstymas, priešingas konstruktyvizmui. Dominuojančios medžiagos – metalas ir stiklas, kuriose sustingsta šviesos srautai, tai XXI amžiaus miestas. Naujoji architektūra, jeigu ji suprojektuota genijų, kalba savo formomis ir užmanymais. Miestas neperkrautas, su skoniu, transliuojantis tam tikrą poziciją, kad Astana – tikras regiono centras, būsimas Eurazijos megapolis, kryžkelėje tarp Rusijos, Mongolijos, Kinijos ir Kaspijos regiono.

    Laisvu nuo forumo metu mūsų gidas ir vairuotojas Armanas sutiko mane nuvežti į vieną iš Gulago lagerių, vadinamą „ALŽYR“, kuris nuo Astanos nutolęs 35 km. Važiuojant per stepę, mačiau vėjo sukeltus dulkių debesis, kurie sūkuriuodami skraidė po neaprėpiamus tolius. Astana įkurta lygioje stepėje ir žalioji buferinė zona buvo dirbtinai pasodinta žmonių. Tik dabar supratau, kas yra stepė. „ALŽYR“ – „Akmolinskyj lager žon izmennikov rodiny“ – toks pilnas lagerio pavadinimas. Šiame Gulago sistemos lageryje kalėjo garsių sovietinių veikėjų žmonos ir seserys: Bucharino, Kalinino, Molotovo, Tuchačevskio, taip pat Majos Pliseckajos motina. Šiame lageryje buvo laikomos ir lietuvės, todėl memoriale yra ir joms skirtas raudono granito paminklas, kurį aplankė ir mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

    Astanoje aplankėme nacionalinį kultūrinį kompleksą „Etnoaūl“, kuriame pristatomos tradicinės jurtos su amatininkais, muzikantais ir tradicine kazachų virtuve. Šalia esančiame „Kazanat“ hipodrome stebėjome kazachų tautinį žaidimą „kokpar“. Šis žaidimas žinomas nuo Čingischano laikų. Stepių tautų gyvenime svarbią vietą užėmė mokėjimas valdyti žirgą, tai buvo gyvenimiškai svarbi būtinybė. „Kokpar“ žaidimas primena regbį, tik rungtyniaujama ant žirgų ir vietoj kamuolio žaidėjai, sėdėdami balne, turi nuo žemės pastverti kimštą ožio kailį, tada šuoliuoja iki numatytos vietos ir ten jį numeta ant žemės. Šis žaidimas reikalauja nemažai jėgos ir ištvermės, o žaisdavo jį kaimyninių ganyklų džigitai, kurie tarpusavyje varžydavosi, kuris aūlas pranašesnis. Stebiu žiūrovų aistras ir emocijas, kažkuo jos primena ispanų koridą, tiesa, čia apsieinama be kraujo.

    Astana – administracinis valstybės centras. Tiesa, naujojoje sostinėje yra ir senasis miestas, tik ne toks, kokį mes įpratę matyti. Tai sovietiniai daugiabučiai, kurie dar mena Celinogradą, tačiau aplink juos dygsta nauji dangoraižiai, kurie susišaukia su anapus Išimo upės besipuikuojančia modernia architektūra. Ypač įspūdingai Astana atrodo naktį, kuomet pastatai yra apšviesti, pajunti tarsi atsidūręs Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Astana – naujos kartos miestas, kuris keliautojų lyginamas su Dubajumi.

    XIV Eurazijos žiniasklaidos forumo pabaigoje, per vakarinį priėmimą, buvo vaišės, visi galėjo laisvai bendrauti tarpusavyje, tarp forumo moderatorių ir dalyvių neliko ribų. Naudodamasis proga, galėjau laisvai paimti autografus ir užduoti klausimus. Buvęs Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barrosas buvo gerai nusiteikęs ir visą laiką šypsojosi. Turkijos 11-asis prezidentas Abdullahas Gulas buvo perdėm rimtas, permainos jo šalyje dabar tendencingos ir, manytina, jo nedžiugino. Buvęs Izraelio ekspremjero biuro vadovas Gileadas Sheras sakė, kad litvakai labai gerbiami jų šalyje žmonės, o Nobelio premijos laureatas iš Indijos dr. Rajendra Kumaras Pachauri akcentavo, kad šiandien svarbu statyti ne sienas, o tiesti tarp tautų abipusių kompromisų tiltus. ■

  • ATGAL
    Mažų valstybių sėkmė Olimpinėse žaidynėse
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.