„Tadas blinda. Pradžia“ – tarp reklamos ir istorijos paraščių | Apžvalga

Laisvalaikis

  • „Tadas blinda. Pradžia“ – tarp reklamos ir istorijos paraščių

  • Data: 2011-11-15
    Autorius: Edita MIELDAŽĖ

    (www.tadasblinda.lt nuotr.)

    Rašyti apie šių metų Lietuvos kino sensaciją „Tadas Blinda. Pradžia“ iš tiesų nėra lengva, mat šis filmas sulaukė gana prieštaringų nuomonių.

    Trumpi faktai

    Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ priskiriamas istorinei nuotykių juostai. Tiksliau, kaip parašyta šiam filmui sukurtame puslapyje, tai „nuotykių, veiksmo, aistros ir kovos už savo bei artimųjų laisvę kupinas kino filmas“. Filmo kūrėjai pabrėžia, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ yra pirmasis istorinis nuotykių filmas per pastaruosius 20 metų. Filmo trukmė –110 min. Filmuotas prie Mažeikių esančiame Renavo dvare. Filmą režisavo Donatas Ulvydas, muziką kūrė Kipras Mašanauskas, vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Andrius Kaniava, Dainius Kazlauskas, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Donatas Banionis, Tatjana Liutajeva. Filmo biudžetas siekė 3,2–3,4 mln. Litų. Didžiąją dalį, daugiau kaip 2 mln. Litų, skyrė Kultūros ministerija. Jau spalio viduryje filmo prodiuseris Žilvinas Naujokas patvirtino, kad „Tada Blinda. Pradžia“ surinko daugiau kaip 2 mln. Litų, filmą pažiūrėjo daugiau nei 160 tūkst. Žiūrovų. Taigi filmas pelningas, populiarus, tačiau apie ką jis?

    Scenarijus

    „Tadas Blinda. Pradžia“ nukelia žiūrovus į XIX a. Vidurį, į 1861-uosius. Caras panaikina baudžiavą, tačiau Rusijos valstybės veikėjas ir Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas Korikas (akt. Donatas Banionis) nusprendžia sukiršinti dvarininkus su baudžiauninkais. Pagrindiniai Muravjovo provokacijos įrankiai – karininkas Janekas (akt. Mykolas Vildžiūnas) ir dvarininko Gruiniaus (akt. Vidas Petkevičius) „padėjėjas“ ir jo žmonos Konstancijos (akt. Tatjana Liutajeva) meilužis Edmundas (akt. Dainius Kazlauskas). Tadas Blinda (akt. Mantas Jankavičius) filme vaizduojamas kaip nerūpestingas, vėjavaikis baudžiauninkų vaikis. Filmo scenaristas Jonas Banys įsuka Tadą Blindą į maskolių intrigas ir padaro jį maištininkų vadu. Tačiau kaip filmas be meilės istorijos! Tadas Blinda pamilsta dvarininko Gruiniaus dukrą Kristiną (akt. Agnė Ditkovskytė). Ji maištininkų vadui padeda kovoje su maskoliais ir, kaip rašo filmo kūrėjai, „Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti“. Filme, skirtingai nuo pirmosios versijos (turint minty 1973 m. TV filmą „Tadas Blinda“ (rež. Balys Bratkauskas), Tadas Blinda nemiršta. Vadinasi, kūrėjai galvoja apie filmo tąsą.

    Svieto lygintojas ar plėšikas

    D. Ulvydo filmas nėra kurtas remiantis istoriniais faktais, veikiau nuogirdomis ir legendomis apie šaunųjį ir maištingąjį Tadą Blindą. Kaip pažymėjo KTU Marketingo katedros docentė Rita Kuvykaitė, žaisti su asmenybės, kurios nebėra, vardu, kaip tai buvo padaryta su T. Blinda, yra kur kas paprasčiau nei kurti scenarijų, esant dar gyvai asmenybei. Tačiau scenaristas Jonas Banys nepasidomėjo istoriniais duomenimis apie supoetintą maištininką. Pasirodo, pagal gana šykščius istorinius duomenis Tadas Blinda gimė Luokės parapijos Kinčiulių kaime 1848 m. Pasiturinčio valstiečio Tadeušo ir Elžbietos Bugontaitės Blindų šeimoje. 1867 m. Vedė Barborą Viktoravičiūtę, augino tris dukras. 1877 m. Kauno gubernatoriaus pranešime Vilniaus gubernatoriui rastas aprašas, kad Tadas Blinda su plėšikų gauja veikė Raseinių, Šiaulių ir Telšių apskrityse ir buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių vagių ir arkliavagių tame regione. Tais pačiais 1877 m. Per Švento Jurgio jomarką garsusis arkliavagis buvo pagautas ir minios užmuštas Luokės turguje. Carinės žandarmerijos raporte nurodyta, kad jo mirties priežastis buvo daugybiniai kūno sumušimai. Taigi iš istorinių šaltinių aiškėja, kad Tadas Blinda buvo ne  svieto lygintojas, dalijęs valstiečiams iš dvarininkų atimtą turtą, o tik visų nemėgstamas ir pavojingas plėšikas. Tado Blindos kėlimas ant pjedestalo prasidėjo XX a. Pradžioje, kai 1907 m. Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, remdamasis Lazdynų Pelėdos tekstais, pastatė pjesę „Blinda, svieto lygintojas“. Lazdynų Pelėda sujungė iš žmonių išgirstas legendas ir taip sukūrė naują herojų, valstiečių lyderį Tadą Blindą, kuris, pasak kino kritikės Laimos Kreivytės, „visiškai atitinka Robino Hudo archetipą“. Anot kritikės, XX a. Pradžioje dar būta gyvų amžininkų, todėl literatūrinis herojus ir nusikaltėlis dar nebuvo sutapatinti. Tačiau sovietmečiu prasidėjo tikrasis Tado Blindos atgimimas, kai režisierius Balys Bratkauskas sukūrė minėtą keturių dalių televizinį serialą „Tadas Blinda“.

    Kodėl filmas kritikuojamas

    (www.tadasblinda.lt nuotr.)

    Pirminis šūvis tenka netiksliam filmo apibūdinimui – „Tadas Blinda. Pradžia“ yra lietuviškas nuotykių, bet ne istorinis epas. Antras dalykas yra pagrindinio filmo herojaus Manto Jankavičiaus parinkimas pagrindiniam vaidmeniui. Tam tikrose scenose, kur nereikia telkti baudžiauninkų, kur M. Jankavičius bendrauja su dvarininko dukra Kristina, scena primena Romeo ir Džiuljetos draugystę. Tačiau M. Jankavičiaus vaidmuo sunkiai įtikina scenoje, kur jis turi įrodyti kitiems, kad yra tas garsusis maištininkas Tadas Blinda. Ir dar, kaip tyčia, išlenda Blindos alaus reklama (tokiu atveju nejučia susimąstai apie filmo kūrėjų ir alaus daryklos komercinius tikslus)!

    Pagrindinį herojų įkūnijantis M. Jankavičius neabejotinai yra lyginamas su senuoju Tadu Blinda (akt. Vytautas Tomkus). Ne be reikalo V. Tomkus, pasižiūrėjęs naująją filmo versiją, pareiškė, kad Jankavičiaus kurtas Tado Blindos personažas jo neįtikino, nes jam trūko entuziazmo: „Kaip aš suprantu, Blinda turėtų savo entuziazmu užkrėsti liaudį, kad ji eitų paskui jį. O šiame filme tas „blindukas“, nors ir šaunus, gražiai nuaugęs, pasportavęs, bet sėdi balne ir sako: ‚Aš nieko nedarau, nieko nekurstau.‘ Lyg krūmuose sėdėtų.“ Tęsiant kalbą apie aktorių parinkimą ir jų vaidmenų atlikimą, būtina paminėti mamą ir dukrą – T. Liutajevą ir A. Ditkovskytę, kurios ir filme susietos tuo pačiu giminystės ryšiu. Tiesa sakant, šio straipsnio autorė tikėjosi kažko daugiau iš šių dviejų moterų vaidybos, tačiau stebėdama filmą laikė kumščius, kad tik T. Liutajevai pasisektų ištarti lietuviškas frazes (mat ji rusė), o A. Ditkovskytė pagaliau sureaguotų į „mamos Konstancijos“ išdavystę. Apskritai, romantiškai sukurtas moters įvaizdis su puošniomis suknelėmis, skėčiais nuo saulės, karietomis, dvaro atmosfera prašyte prašėsi gilesnio šių moterų įsigyvenimo į vaidmenis. Galbūt dėl to kaltas filmo fragmentiškumas, gana aiškiai atskiriantis scenas vieną nuo kitos ir neleidžiantis aktoriams įsijausti į savo vaidmenis ilgėliau. Kartu šis filmas primena teatro spektaklį, kur gana ryškus parodomasis veiksnys, t. Y. Aktoriai vaidina ne sau, o miniai, žiūrovui, todėl tam tikras vaidybinis dirbtinumas neišvengiamas. Tačiau gana filmą kritikuoti – juk jis neabejotinai turi ir stiprių pusių!

    Kuo filmas išsiskiria

    Be abejonės, „Tadas Blinda. Pradžia“ yra vertas pagyrų vien jau dėl operatoriaus darbo. Operatorius Ramūnas Greičius su savo komanda padarė tikrus stebuklus. Filmą stebi iš paukščio skrydžio lyg Mariaus Jovaišos albume „Neregėta Lietuva“ ir pamatai tokią Lietuvą, kad nori nenori aikteli. Nustebti gerąja prasme priverčia ir Dainiaus Kazlausko vaidyba. Jis į filmą įneša daug gyvasties, žaismingumo, dinaminio sodrumo. Jam limpantis Edmundo vaidmuo priverčia žiūrovą ne kartą garsiai nusikvatoti. Šypseną išspausti padeda ir Antano Šurnos kuriamas Snegiriovo, caro kariuomenės generolo, ne savo noru išsiųsto malšinti sukilimo Lietuvoje, vaidmuo. Apskritai „Tadas Blinda. Pradžia“ yra daugiau komedinio žanro kūrinys, todėl jo žiūrovas gali puikiai atsipalaiduoti ir smagiai pasijuokti. Kaip sakoma, D. Ulvydas su komanda padarė daug ką, kad filmas būtų žiūrimas, vizualiai patrauklus, muzikaliai išbaigtas ir suteiktų puikių emocijų, tačiau be naujos idėjos. Galbūt ji bus antroje „Tadas Blinda. Pradžia“ dalyje. Viltis miršta paskutinė, o šį straipsnį norisi baigti garsaus rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio žodžiais: „Menas aprėpia idealo ilgesį. Jis privalo žmogui žadinti tikėjimą ir viltį. Net jei tas pasaulis, apie kurį pasakoja menininkas, atrodo ypač rūstus.“

  • ATGAL
    Toji didelė ir skirtinga Kinija
    PIRMYN
    Ar bus rojus „tigrų“ ištryptoje žemėje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.