„Zapad 2017“: ką mano baltarusių ekspertai | Apžvalga

Įžvalgos

  • „Zapad 2017“: ką mano baltarusių ekspertai

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Maksimas Hacakas

    Įpusėjus rugsėjui, Baltarusijos teritorijoje vyks bendros baltarusių ir rusų karinės pratybos „Zapad 2017“. Kaip tikimasi, jose dalyvaus iki 13 tūkstančių abiejų šalių karių, 680 vienetų technikos, įskaitant 25 skraidančius aparatus.

    Oficialus mokymų tikslas – patikrinti Baltarusijos ir Rusijos galimybes garantuoti abipusį saugumą, pasirengimą atremti galimą agresiją, taip pat pagerinti karinės vadovybės, lauko ir oro pajėgų junginių bei karinių dalinių įgūdžių suderinamumą. Visgi kaimyninių valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, jau patyrusios Rusijos įsiveržimą, – vadovybės mano, kad pratybos kelia tiesioginę grėsmę jų šalių nepriklausomybei ir suverenitetui. Pirmiausia, yra baiminamasi, kad Baltarusija ir Rusija gali pradėti atvirą konfliktą su NATO bloku, okupuoti dalį Lietuvos ir Lenkijos teritorijos arba įsiveržti į Ukrainą iš šiaurės. Taip pat teigiama, kad rusų kariai, atvykę į pratybas Baltarusijoje, gali likti šalyje ir po manevrų, taip panaikindami Baltarusijos nepriklausomybę. Ką apie tai mano baltarusių ekspertai?

    Kaip pažymėjo „Apžvalgos“ kalbintas Baltarusijos strateginių tyrimų instituto (BSTI) vyresnysis analitikas Denisas Meljancovas, šie mokymai, kurie nuo 2009 m. vyksta Baltarusijos teritorijoje kas ketveri metai, kas kartą sukelia aštrios kritikos bangą kaimyninėse valstybėse. Priežastis jis mato tas, kad manevrai vyksta prie sienų esančiuose baltarusių poligonuose, taip pat dėl Rusijos kariuomenės dalyvavimo. „Baiminamasi, kad pratybos turi agresyvų pobūdį, tačiau kol kas tai nepasitvirtina“, – teigė politologas.

    Jis taip pat pridėjo, kad šiandien šioms baimėms antrina ir bendra geopolitinė padėtis, kuri susiklostė regione, Rusijai aneksavus Krymą ir kariaujant Donbase. „Ir Ukraina, ir Lenkija, ir Baltijos šalys sunerimusios, kad, dalyvaujant Rusijos kariams, neįvyktų pasienyje kokių nors incidentų, kurie galėtų eskaluoti santykius regione“, – pabrėžė Denisas Meljancovas. Visgi, jo nuomone, vykstant pratyboms, agresijos iš rusų kariuomenės pusės nebus, nes tuo metu į ją bus nukreiptas ypatingas kaimyninių šalių, jų kariuomenių ir specialiųjų tarnybų dėmesys. Be to, jo požiūriu, tas Rusijos kariuomenės kiekis, atvykęs į mokymus, neleidžia kalbėti apie rimtą sutelktumą, kad galima būtų užpulti kaimynines šalis.

    Denisas Meljancovas taip pat teigia, kad ir pati Baltarusija nėra suinteresuota, kad jos teritorijoje vyktų kokie nors incidentai ar agresyvūs, potencialiai pavojingi veiksmai prie jos sienų su NATO šalimis ir Ukraina. „Šiuo metu Baltarusija laikosi tokios užsienio politikos linijos,  kuri skirta kiek įmanoma išlaikyti neutralumą ir per savo užsienio politiką stengiasi mažinti įtampą, nes ir sankcijos Rusijai, ir įvykiai Ukrainoje, ir regiono militarizacija iš NATO pusės – visa tai nenaudinga Baltarusijos Respublikai“, – teigia vyresnysis BSTI analitikas.

    Pagal jo turimą informaciją, dėl šios priežasties Baltarusija visaip naudojo savo diplomatinius ir politinius svertus, kad Rusijos karinių pajėgų į pratybas Baltarusijos teritorijoje atvyktų mažiau. „Ir, pagal kai kuriuos duomenis, tas kiekis buvo sumažintas“, – pabrėžė pašnekovas. Jis taip pat pridėjo, kad Rusijos kariai ir karinė technika bus išskirstyta po skirtingus poligonus, dėl to jie negalės apsistoti ir telktis vienoje vietoje. Taip pat Baltarusija deklaravo savo pasiruošimą pakviesti į mokymus apie 80 skirtingų stebėtojų, tarp jų ir karo atašė, diplomatų bei politikų, kurie galėtų stebėti pratybas. „Bent jau Baltarusijos pusė, skirtingai nei Rusija, siekia, kad tiek pasiruošimas, tiek patys mokymai būtų kuo skaidresni“, – teigia D. Meljancovas.

    Kalbant apie Baltarusijos kariuomenės pasirengimą ginti šalies nepriklausomybę nuo išorinės agresijos, taip pat ir iš Rusijos pusės, BSTI atstovas, cituodamas karo ekspertų nuomonę, pavadino baltarusių kariuomenę viena iš galingiausių regione – savo pajėgumais ji artima Lenkijos kariuomenei. „Yra ir karinė aviacija, ir pakankamai galingos šarvuotosios pajėgos, ir raketų kompleksai. Per pastaruosius trejus metus, po Krymo įvykių, buvo sustiprintos specialiųjų operacijų pajėgos – jos tapo gerai sukomplektuota mobilia kariuomene. Įkurta teritorinė apsauga, vykdomi sustiprinti mokymai, siekiant sąveikos tarp pasieniečių, teritorinės apsaugos ir karinių pajėgų, taip pat pasiruošiant apsiginti nuo hibridinių veiksmų, nesvarbu iš kurios pusės jie būtų. Buvo patobulinta teisinė bazė, įvesta nauja karinė doktrina – priimti karo padėties ir gynybos įstatymai. Tai, kas vyko Ukrainoje, buvo paimta domėn“, – pabrėžė D. Meljancovas.

    Dėl hipotezių, kad Rusija, pasibaigus mokymams, gali palikti Baltarusijoje savo karius, įkurti karinę bazę ar net iš Baltarusijos teritorijos užpulti Ukrainą, tai, pasak pašnekovo, Maskva dabar, atvirkščiai, siekia pagerinti savo tarptautinį politinį įvaizdį ir atsikratyti sankcijų, todėl konfliktas Baltarusijoje jai nenaudingas. Taip pat, jo teigimu, artėjant Rusijos prezidento rinkimams, paprastai Rusijos prezidentas stengiasi sureguliuoti santykius su Baltarusija. Kaip pavyzdį jis pateikė šių metų balandžio mėnesio tarpvalstybinius susitarimus, kuriais baigti Baltarusijos ir Rusijos nesutarimai dėl naftos ir dujų. „Taigi, vargu, ar jis (V. Putinas) vietoje taikos eitų kariauti. Ir A. Lukašenka pats jau viešai yra sakęs, kad jei būtų kokia nors agresija iš Rusijos pusės, tada tai, kas Rusijai nutikę Čečėnijoje, pasirodytų jai tik „žiedeliai“. Baltarusija turi pakankamai efektyvią kariuomenę, centralizuotą valdymą, – kas nesuveikė Ukrainoje. Baltarusijoje viskas veikia ir nėra priežasčių tuo abejoti, kad bus duotas įsakymas nuginkluoti rusų karius, jei jie staiga ką nors užsinorėtų padaryti. Niekas nelauks, kaip tai buvo Kryme. Mokymų vyksmas reguliuojamas atitinkamų sutarimų ir jeigu Rusijos kariuomenė panorėtų pasilikti, tai bus matoma kaip agresijos aktas, į kurį bus atsakyta. Aš manau, kad rusai tai teisingai įvertino“, – pabrėžė Denisas Meljancovas.

    Tai, kad, Rusijai aneksavus Krymą, sukėlus karą Ukrainos rytuose, įvykdžius karinę avantiūrą Sirijoje ir Rusijos specialiosioms tarnyboms mėginus daryti įtaką rinkimų Amerikoje ir Prancūzijoje rezultatams, oficialusis Minskas ėmė taip pat atsargiai vertinti savo artimo sąjungininko veiksmus, sutinka ir Vystymosi ir socialiosios rinkos instituto Baltarusijai ir Rytų Europai vykdomasis direktorius Dmitrijus Kuchlejus. Jo nuomone, pavojus Baltarusijos kaimynėms dėl baltarusių ir rusų pratybų, jei ir egzistuoja, tai minimalus. „Prezidento Donaldo Trumpo Amerika jau parodė Rusijai, kad nepakęs, jei Kremlius pažeidinės raudonąsias linijas. Tai atskleidžia faktas, kad Sirijoje rusų kariai nepadėjo savo sąjungininkui Basharui al Assadui, kai amerikiečiai šių metų balandį atakavo raketomis „Tomahawk“ karinę bazę „Šairat“. Be to, Rusijos karinis politinis potencialas neprilygsta JAV ir jų sąjungininkių galiai, o tai irgi sulaikantis nuo provokacijų prieš Baltijos šalis ir Lenkiją faktorius. Dėl Ukrainos, tai, mano nuomone, Kremlius norėtų užbaigti šią avantiūrą – jos vidinis politinis potencialas jau išeikvotas ir greičiausiai neša tik nuostolius“, – teigia Dmitrijus Kuchlejus.

    Jo žodžiais tariant, per šias pratybas Kremlius Baltarusijos greičiausiai irgi nemato kaip agresijos objekto. Ekspertas pažymėjo, kad Minskas pakankamai tvirtai įtrauktas į visus posovietinius integracinius susivienijimus, vykdo suderintą su Maskva užsienio ir bendrą gynybos politiką. Kitaip nei patyrusios agresiją Gruzija ir Ukraina, Baltarusija nedeklaruoja noro stoti į NATO ar kitas Vakarų sąjungas. „Maskva neturi priežasčių versti Minską būti lojalų, juo labiau – per jėgą. Norint įgyvendinti hibridinius scenarijus, Kremliui yra būtina, kad šalyje būtų pažeistas socialinis politinis stabilumas, susilpninant valstybės valdymą. Mes matome, kad tik Ukrainoje galima stebėti sunkų naujos valstybės kūrimosi procesą, tačiau galimos Kremliaus agresijos atveju Ukrainos visuomenė konsoliduota, tad tokia agresija būtų beprasmiška. Kitose šalyse, tarp jų ir Baltarusijoje, valdžia visiškai kontroliuoja savo teritoriją“, – pridūrė D. Kuchlejus.

    Pasak jo, nors kariuomenė ir liko „viena iš labiausiai sovietizuotų Baltarusijos visuomenės sferų“, po Krymo aneksijos Baltarusijos valdžia ėmėsi persvarstyti savo požiūrį į valstybės saugumą ir gynybą, taip pat ir saugantis hibridinių scenarijų. „Mano nuomone, jei pasirodytų „ginkluotų grupuočių“, Baltarusijos specialiosios tarnybos pasirengusios jas likviduoti, tačiau su sąlyga, kad Baltarusijos valdžia bus tvirta“, – teigė Vystymosi ir socialiosios rinkos instituto vykdomasis direktorius.

    Jis pripažino, kad Baltarusijos ir Rusijos pratybos neparemia oficialaus Minsko taikos iniciatyvų, kai jis siekia regiono stabilumo donoro ir aikštelės, kurioje kuriamas bendradarbiavimas tarp Vakarų šalių ir Rusijos, įvaizdžio. „Kita vertus, Baltarusijos valdžia objektyviai negali šių pratybų atsisakyti ir papildomai erzinti Rusijos“, – įsitikinęs Dmitrijus Kuchlejus.

    Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad būtent esant šiai nekintamai valdžiai, Baltarusija ir buvo tiek ekonomiškai, tiek politiškai, tiek karine prasme supančiota su Rusija. Dabar šalies vadovai yra priversti ieškoti kelių, kaip išeiti iš šios padėties, kurią patys ir sukūrė daugiau nei prieš 20 metų. ■

  • ATGAL
    Šiaurės Korėja – Vakarus gąsdinanti „iki ausų“ ginkluota diktatūra
    PIRMYN
    Kad priešas bijotų, turime stiprinti valią gintis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.