10 punktų Europos Parlamento programai | Apžvalga

Vieningoji europa

  • 10 punktų Europos Parlamento programai

  • Data: 2014-04-14
    Autorius: Vytautas Keršanskas

    (Europos Sąjunga 2014 - Europos Parlamento nuotrauka)

    Artėjant Europos Parlamento rinkimams, gyvėja diskusijos, kokios Europos Sąjungos nori jos piliečiai. Savo vizijas pateikia ne tik valstybių lyderiai, bet ir partijos, besiruošiančios rinkimams. Europos liaudies partija šiuo metu turi didžiausią frakciją Europos Parlamente ir bendram tikslui vienija visos Europos centro-dešiniąsias partijas. Kovo pradžioje Airijos sostinėje Dubline vykusiame kongrese ji patvirtino savo rinkiminę programą. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, priklausydami šiai įtakingai Europos politinei jėgai, turi stiprinti savo balsą joje. Tai būtina, nes šiandien vertybinės kovos vyksta ne tik tarp kairiųjų bei dešiniųjų. Tikrasis frontas yra pastarųjų viduje, kur susikerta į kompromisą linkstančios ir tvirtą stuburą atstovaujančios idėjos.

    Prieš kiekvienus rinkimus turime atsakyti į klausimą: kokios savivaldos, Lietuvos ar Europos norime? Suformuoti savo viziją ir tikslus būtina tam, kad neliktumėme tik pasyviais vyksmo stebėtojais. Lietuva, turėdama savo Europos Sąjungos viziją, galės aktyviai prisidėti prie bendros ir vieningos Europos kūrybos, o ne tirpti joje. Lietuviška, konservatyvi bei krikščioniškai demokratiška Europos vizija turi ne tik atspindėti esminius nacionalinius Lietuvos iššūkius, kuriuos išspręsti galime, pasinaudodami narystės Europos Sąjungoje suteikiamomis galimybėmis. Būtina suvokti, jog Europa išlikti gali, būdama tik tikra vertybine sąjunga, besiremiančia trimis jos filosofiniais-kultūriniais centrais: Romos teise, Atėnų filosofine mintimi bei Jeruzalės krikščioniškąja tradicija.

    Tik klestinti, vieninga ir saugi Europos Sąjunga gali padėti Lietuvai užtikrinti jos ilgalaikius nacionalinius interesus. Būdami sudėtingame geopolitiniame regione, kuriame nuolat susikerta Vakarų ir Rytų interesai, savo saugumą galime užsitikrinti, tik stiprindami ryšius su Vakarais. Tačiau, norėdami apsisaugoti nuo negerovių, apėmusių Vakarų Europos visuomenes, turime pasiūlyti savo Europos Sąjungos viziją bei aktyviai jos siekti. Todėl čia pateikiu dešimt prioritetinių Lietuvos Europos politikos bei ES vizijos krypčių, kurios suformuotos, rengiant TS-LKD rinkimų programą.

    1. Kertinių ES principų saugojimas. Europos Sąjungos teisė buvo ir yra kuriama, remiantis pamatinėmis žmogaus teisėmis, proporcingumo, teisinės viršenybės bei visų lygybės prieš teisę, subsidiarumo principais. Tai leido sukurti normatyvinę ES galią, kurios visuotinai pripažįstami principai laikomi demokratiškumo standartais. Vis dėlto, šių principų atsiejimas nuo moralinių normų lemia įvairias iš to kylančias grėsmes. Pavyzdžiui, begalinę į žmogaus teisių rūbą įvelkamų klausimų plėtrą. Nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nedviprasmiškai nurodė, jog santuokos institutas nepatenka į žmogaus teisių kategoriją, homoseksualų teisių gynėjai teisės į santuoką apribojimą laiko prieštaraujančiu prigimtinės žmogaus teisėms. Todėl būtina aiškiai sakyti, kad tokie veiksmai yra inspiruoti tam tikrų interesų grupių ar ideologijos. Taip pat svarbu siekti, kad nebūtų paminamas kertinis subsidiarumo principas. Jo paprasta esmė byloja, jog jeigu siauresnė bendruomenė gali tam tikrą klausimą išspręsti pati, aukštesnio lygmens bendruomenė neturi kištis į šį klausimą. Todėl svarbu ginti šį principą, kad nevyktų per didelė galių centralizacija.

    2. Šeimos instituto stiprinimas. Šeima – mažiausia ir kartu svarbiausia visuomenės ląstelė bei jos pagrindas. Šeima yra socialinio gyvenimo centras, nes kiekvienas pirmiausia per ją yra saistomas su tauta. Tačiau Europoje vis stipriau girdimi balsai, kurie ragina pripažinti, jog egzistuoja vadinamosios alternatyvios, modernios šeimos. Vis daugiau valstybių įteisina vienos lyties partnerystes ar santuokas, vienos lyties poroms suteikia teisę įsivaikinti. Neigiamos demografinės tendencijos Europoje rodo, kad yra einama neteisingu keliu. Lietuvos interesas – tvirta šeima, todėl šią žinią turime skleisti ir Europoje. Būtina populiarinti santuoką kaip tvariausią vyro ir moters įsipareigojimą kurti bendrą gyvenimą, siekti palankių sąlygų jaunoms šeimoms. Taip pat svarbu priešintis įvairioms europinio lygmens iniciatyvoms dėl homoseksualų teisių plėtros.

    3. Vieningos istorinės atminties formavimas. Rytų ir Vidurio valstybės, kurios prieš daugiau nei dvidešimtmetį išsivadavo iš sovietinio jungo, jau dešimt metų yra ES narės. Tačiau joms iki šiol nepavyksta įrodyti, kad sovietiniai totalitariniai nusikaltimai yra lygiaverčiai nacistiniams. Šiuo metu Europoje dominuojantis naratyvas yra visiškai pasmerkęs nacistinį laikotarpį, tačiau sovietinių-stalinistinių nusikaltimų pasmerkimas sunkiai skinasi kelią. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus vienoje iš Europos institucijų buvo pakabintas plakatas, vaizduojantis Europos vienybės simbolius: jų tarpe buvo pavaizduota ir komunistinė emblema – kūjis bei pjautuvas. Todėl be bendro istorijos pajautimo sukurti europiečių vienybę yra neįmanoma. Turime siekti, kad Vakarų Europos gyventojai būtų kuo geriau supažindinami su skaudžia Lietuvos, kuri kentėjo nuo abiejų totalitarinių jėgų, patirtimi. Ne tik moralinis, bet ir teisinis sovietinių nusikaltimų pasmerkimas reikalingas tam, kad šis siaubingas istorijos tarpsnis nepasikartotų.

    ELP kongresas Dubline. Prisistato ELP kandidatas į EK vadovus J. C. Junckeris (kairėje). Šalia jo – ELP prezidentas J. Daulas (ELP nuotrauka)

    4. Gyvybės kultūros puoselėjimas. Jonas Paulius II procesus Europoje pavadino „mirties kultūros“ įsigalėjimu. Mokslinė pažanga bei žmogaus galimybių ribų nykimas lėmė tai, jog žmogus šiandien jaučiasi galįs nuspręsti užsimezgusios gyvybės likimą. Paradoksalu, tačiau nors Europos Sąjungoje mirties bausmė laikoma prieštaraujančia žmogaus teisėms, abortai bei eutanazija skinasi kelią Vakarų Europos valstybėse. Krikščioniška tradicija moko apie gyvybės nepertraukiamumą nuo jos užsimezgimo iki natūralios mirties. Būtent to turime siekti ir Europos Sąjungoje. TS-LKD turi griežtai pasisakyti prieš įvairias šiam principui prieštaraujančias iniciatyvas. Tai jau buvo daroma anksčiau: europarlamentaras Algirdas Saudargas į Lietuvą atvežė Europos piliečių iniciatyvą „Vienas iš mūsų“, kuriai buvo renkami parašai, siekiant, kad iš ES biudžeto lėšų nebūtų finansuojamos mokslinės veiklos, kurių metu naudojami žmogaus embrionai. Taip pat būtina aiškiai pasakyti, kad abortai neįeina į moters sveikatos apsaugos apibrėžtį, o lytinis švietimas neturi mokyti, kaip naudotis kontracepcija ar atsakingai mylėtis, nesvarbu, kokiame amžiuje bebūtum. Atsakingo elgesio su gyvybe ugdymas turi būti viena pagrindinių veiklos krypčių.

    5. Socialinio atsakingumo ir laisvosios rinkos dermė. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos valstybės pradėjo kurti gerovės valstybes, kuriose darniai dera socialinės garantijos valstybės piliečiams bei laisvoji rinka, kuri atveria kelią asmens iniciatyvumui, tačiau yra kontroliuojama. Ši dermė padeda sukurti orų pragyvenimo minimumą kiekvienam valstybės piliečiui, o tai savaime skatina jo pagarbą savo valstybei, norą kurti bei gyventi joje – tai kuria didesnį bendrąjį gėrį. Lietuvai pavyzdžiu turėtų būti Vokietijos socialios rinkos ekonomika, kur didelis dėmesys yra skiriamas remti ir stiprinti šeimas. Europos Sąjunga neturėtų siekti socialinės politikos perėmimo, todėl turėtume pasisakyti už griežtą subsidiarumo principo laikymąsi šioje srityje.

    6. Laisvosios prekybos sutartis su JAV. Nors ES ekonomika atsigauna, išlieka daug iššūkių. Laisvos prekybos sutartys su didžiosiomis pasaulio valstybėmis padeda siekti ekonominio klestėjimo, nes atsiveriančios naujos rinkos yra puiki galimybė eksportuotojams, o importuojamos prekės, panaikinus prekybinius barjerus, pinga. Todėl laisvosios prekybos sutartis su JAV būtų naudinga tiek Lietuvos verslui, tiek jos žmonėms: pavyzdžiui, pastačius suskystintų dujų terminalą, atsivertų galimybė importuoti pigesnes, JAV išgaunamas gamtines dujas. Todėl Lietuva turėtų siekti, kad ES ir JAV derybos vyktų be didesnių nesklandumų.

    7. Rytų partnerystės prioritetas. Skirtinga posovietinių valstybių patirtis, kai dalis jų pilnai integravosi į Vakarų struktūras, o kitos liko tarp dviejų geopolitinių centrų, parodė, jog Lietuvos pasirinkimas buvo teisingas. Tai ypač akivaizdu Ukrainos atveju, kuri dėl noro ištrūkti iš Rusijos įtakos erdvės atsidūrė revoliucijoje, išaugusioje į karą ir valstybės teritorinio vientisumo suskaldymą. Nors tam milžinišką įtaką turėjo Rusijos veiksnys, teigiama, jog ES, negebėdama adekvačiai reaguoti į situaciją ir pasiūlyti tokių paskatų, kad Rytų partnerystės valstybės užtikrintai pasirinktų Europos integracijos kelią, taip pat sukūrė dabartinę situaciją. Rusijos įtaką stebime ir Gruzijoje bei Moldovoje, todėl būtinas aktyvesnis ES įsitraukimas regione. Rytų partnerystės programa buvo vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų, pirmininkaujant ES Tarybai. Saugi ir prognozuojama rytinė kaimynystė yra Lietuvos geopolitinis siekis, todėl Lietuva turi remti maksimalią tokių valstybių kaip Ukraina, Gruzija ar Moldova integraciją į ES. Politikos teoretikai teigia, kad Vidurio ir Rytų valstybės didžiausią pažangą integracijos kelyje padarė paskutiniuose derybų dėl narystės ES etapuose. Todėl būtina siekti, kad šioms valstybėms būtų nedviprasmiškai pasakyta, jog jų vykdomos reformos galiausiai veda link pilnavertės narystės Bendrijoje.

    Dabartinis EK vadovas Jose Manuel Barroso kartu su ELP kandidatu į EK vadovus Jeanu Claudu Junckeriu (ELP nuotrauka)

    8. Svarbi NATO vieta Europoje. Atkūrus nepriklausomybę, ne mažiau svarbi nei siekis tapti ES nare, Lietuvos geopolitinė kryptis buvo narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). Būtent šis gynybinis aljansas yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, todėl Lietuvos siekis yra išlaikyti svarbų NATO vaidmenį Europoje. Tai susiję su didžiausią pasaulyje gynybos biudžetą turinčiomis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Būtent jų dėmesys Rytų Europos regionui sukuria stabilumo ir saugumo jausmą. Tačiau mažėjantis JAV gynybos biudžetas reiškia, kad Europos Sąjunga turi pati stiprinti savo saugumą. Tam ji įgyvendina Bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP). Nepaisant to, ES bei NATO prigimtis iš esmės skiriasi, todėl būtent pastaroji gali užtikrinti pilnavertį „kietąjį“ – karinį – saugumą. Lietuvos siekis – vadinamoji nedalomo saugumo koncepcija, kai BSGP ir NATO ne prieštarauja viena kitai, o papildo.

    9. Energetikos rinkos kūrimas. Energetinio saugumo prasme Lietuva vis dar yra už energetinės „geležinės uždangos“. Su kontinentine Europa iki šiol neturime nei elektros, nei dujų jungčių, o absoliuti priklausomybė nuo energetinių išteklių, importuojamų iš Rusijos, pastarajai leidžia manipuliuoti situacija bei taip daryti įtaką Lietuvos vidaus politikai. Energetinė izoliacija ne tik kelia susirūpinimą dėl mūsų šalies energetinio saugumo, bet ir yra tapusi rimta šalies ekonomikos problema. Dėl brangių energetinių resursų kenčia tiek produkcijos konkurencingumą prarandantys verslininkai, tiek ir permokantys galutiniai vartotojai. Todėl energetikos srityje Lietuva neabejotinai turėtų siekti vieningo ES balso: tiek kuriant ES energetikos rinką, tiek derantis su pagrindine išteklių eksportuotoja. III ES energetikos paketas parodė, kad didesnis ES vieningumas šioje srityje padeda stiprinti jos narių pozicijas ir siekti energetinės nepriklausomybės.

    10. Tautų Europos vizija. Nuo pat Europos integracijos pradžios konkuravo skirtingos Europos Sąjungos vizijos. Vienoje pusėje vyravo pozicija, kad Europa stipri gali būti, tik atsisakydama nacionalinių valstybių modelio ir tapdama federacija – Jungtinėmis Europos Valstijomis. Kitoje pusėje teigiama, jog tik nacionalinė valstybė gali užtikrinti vienintelei šiandien tvariai politinei bendruomenei – tautai – tinkamiausią rūpybą ir apsaugą. Skirtingų vizijų kuriama Europa šiandien taip pat yra kryžkelėje. Finansų krizė paspartino tam tikrų ES sričių integraciją. Ekonominė integracija veda ir į politinę integraciją. Kur turėtų būti brėžiama riba, kiekviena valstybė turi atsakyti pati. Tautinė valstybė yra natūrali bendruomenė, kurioje žmonės yra saistomi bendros istorijos, atsakomybės už savo tautos ir kultūros, savo artimo likimą. Tai nėra kliūtis Europos vienybei. Stipri nacionalinė valstybė, solidari su kitomis tautomis, yra svarbiausia stiprios Europos ląstelė. Todėl Lietuvos Europos Sąjungos vizija turėtų siekti modelio „integracija tose srityse, kuriose yra atstovaujami Lietuvos interesai“, tačiau neskubėti to daryti ten, kur gali būti silpninamas Lietuvos valstybingumas.

  • ATGAL
    Europos Parlamento rinkimai – puiki proga diskusijai apie mūsų vaidmenį ES
    PIRMYN
    Kraštutiniai dešinieji Europos nevaldys
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.