100 dar vienos naujos vyriausybės dienų | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • 100 dar vienos naujos vyriausybės dienų

  • Institucijos: Seimas, Vyriausybė
    Data: 2017-04-07
    Autorius: Goda Karazijaitė

    „Žmonės keičiasi – tendencijos išlieka“ – ar ne tokia metafora pakimba ant liežuvio galo, stebint lekiančias naujosios XVII Vyriausybės darbo dienas ir, deja, bet tendencingai žemyn krentančius reitingus? Atrodo, dar vakar valstiečiai-žalieji gavo piliečių pasitikėjimo mandatą ir surikiavo daugumą Seime, suformavo koaliciją su socialdemokratais ir paskelbė savo profesionalų Vyriausybę, kuri, kaip tikrų profesionalų komanda, jau kibs į darbus iš karto.

    Žiūrėki – ogi ir šimtadienį jau atšventė nauja valdžia. Tai juk irgi proga. Bet kol kas nesimato, ką vertėtų švęsti. Ne tik darbų, bet ir planų, ką dirbs, reikia paieškoti, iškvosti, iškamantinėti. Kiekvienas profesionalus ministras atskirai lyg ir turi, ką pasakyti, lyg ir mato problemas, galvoja apie sprendimus, bet lyg ir yra įpareigotas palaukti bendros visos Vyriausybės pozicijos. Komandinis darbas – geras dalykas, ypač, jei komandoje neatsiranda free rider‘ių. Bet apie tai spręsti dar kiek per anksti.

    Laikas parodys, kiek profesionaliai dirbs naujieji (ir senieji, nebe pirmą kadenciją skaičiuojantys) ministrai, kaip atsilaikys ankstesniosios Vyriausybės vairininkų socialdemokratų ir gan žalių šiose pozicijose valstiečių koalicija, kaip seksis vystyti dialogą atskiroms valdžios šakoms – įstatymų leidžiamajai – Seimui – ir įstatymų vykdomajai – Vyriausybei. O šiai dienai turime skaičius ir planus, kurie bent iš dalies atskleidžia, ko Lietuvai tikėtis iš naujosios valdžios.

    Reitingai po šimtadienio

    Pradėkime nuo to, jog, kaip ir po kiekvienų rinkimų, taip ir šįkart, prabėgus vos keliems naujosios valdžios gyvavimo mėnesiams, pasitikėjimas valdančiaisiais krenta, reitingai smunka ir daugumos gražiais pažadais užliūliuotų piliečių širdyse spalio viduryje atgimusi viltis bliūkšta. Pastarąsias nuotaikas visuomenėje puikiai atspindi naujausios apklausos.

    Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu pastaraisiais mėnesiais atliko visuomenės nuomonės apklausas, kuriose išryškėja tam tikra gana tradiciška tendencija. Gruodį savo populiarumo apogėjų (30,7 proc.) pasiekusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sausio mėnesį prarado 4,2 procentinio balo, o vasarį – dar 4,6 procentinio balo ir naujausiais duomenimis turi 21,9 proc. populiarumo reitingą. Jei pažvelgsime valdančiųjų koalicijoje šiek tiek kairiau, Lietuvos socialdemokratų partijos populiarumas iš lėto, bet gana stabiliai smenga žemyn. Per pastaruosius metus šios partijos reitingai sumenko daugiau nei du su puse karto. Vasario mėnesio apklausų duomenys parodė, jog Lietuvos socialdemokratų partija su 7,7 proc. populiarumu užima trečiąją vietą pagal reitingus Lietuvoje (po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų), tačiau po skandalų palaipsniui atsitiesiantis Liberalų sąjūdis ateityje gali išstumti socialdemokratus iš Lietuvos partijų TOP 3. Matoma tendencija, kad anksčiau sužibusios valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingų neįtikėtinos aukštumos ima artėti prie įprastesnio politinių partijų visuomenės vertinimo.

    Remiantis tais pačiais pastaraisiais mėnesiais „Spinter tyrimai“ atliktų apklausų duomenimis, Vyriausybės vertinimas irgi prastėja. Gana reikšmingai smuko Vyriausybės veiklos vertinimas, nors, atrodytų, dar mažai laiko toji nauja XVII Vyriausybė užsiima šia veikla. Jei sausio mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 45,8 proc. respondentų, tai vasarį šis skaičius nukrito iki 38,6 proc., t. y. 7,2 procentinio punkto. Neigiamai ir greičiau neigiamai sausį Vyriausybę vertino 40 proc. apklaustųjų, o vasario mėnesį – 49,1 proc. Vis dėlto Saulius Skvernelis vasario mėnesį išliko absoliučiu premjero reitingų lyderiu. Klausiant, kuris politikas labiausiai tinka ministro pirmininko pareigoms, S. Skvernelį mini net 36,8 proc. respondentų. Ir nors šis skaičius per mėnesį šiek tiek smuktelėjo (3,1 procentinio punkto), S. Skvernelis yra kur kas populiaresnis už ankstesnįjį ministrą pirmininką A. Butkevičių jo paties darbo XVI Vyriausybėje pradžioje 2013 metais. Viltingi lūkesčiai Vyriausybei, į kurią visų akys krypo pertraukos tarp Seimo sesijų (ir Seimo skandalų) metu, užtrukusiai susipažinti su esama situacija, bet neparodančiai konkrečių darbų, pamažu gali prislopti kartu su pasitikėjimu naująja profesionalių ministrų komanda.

    Šimtas dienų – ne tiek ir mažai, kai esi profesionalas, puikiai išmanantis savo sritį, žinantis, kokios permainos būtinos, turintis viziją bent jau ketveriems ateinantiems metams. Vis dėlto, jei prieš rinkimus skelbiamos idėjos – vienokios, o po rinkimų Vyriausybę sudarančių ministrų (dalies jų – rinkimuose nedalyvavusių ir nė nežadėjusių skambių permainų) vizijos valstybei – jau kitokios, gali būti sunku susitarti, ką gi dabar daryti, ko imtis. Valdančiųjų stiprybė ir reitingai, kurie bendrame paveiksle vis dar neblogai atrodo, pradeda trupėti ne tik iš išorės (sunkiai pakeliant tiek opozicijos, tiek žiniasklaidos kritiką), bet ir iš vidaus, kartais, atrodytų, neatrandant sinergijos tarp S. Skvernelio Vyriausybės ir R. Karbauskio Seimo daugumos. Prie valdžios veiksmų štiliaus prisidėjo ir ruonių kailiais pridangstyti skandalai, nesėkmėmis besibaigiantys valdžios įvaizdžio gerinimo bandymai ir tiesiog atsitraukimas nuo savo tvirtai reikštų pozicijų bei aktualių klausimų nukėlimas vėlesniam laikui. Vis dėlto, jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nenori sulaukti anksčiau staiga iššokusios Darbo partijos likimo, greitai supras, kad tylus neveikimas ir dar ketveri prarasti metai nėra Lietuvos politiniame žemėlapyje norinčios išlikti partijos kelias.

    Valstybei būtini pokyčiai –
    Vyriausybės planuose.
    O darbuose..?

    Visai neseniai, kovo viduryje, XVII Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyti valstybei būtini pokyčiai. Prioritetinės kryptys atspindi plačiai išdiskutuotas opiausias mūsų šalies problemas bei iššūkius. Iš esmės į šias problemas būtų privalėjusi susikoncentruoti bet kuri atsakingai už valstybės vairo naujai stojusi politinė jėga. Dėl šios priežasties, tikėtina, ir pritarimo svarbiausiems darbams nepritrūks iš įvairius politinius įsitikinimus turinčių tautos atstovų.

    Dar prieš rinkimus vienomis iš populiariausių (kai kurių politikų gana populistiškai, kai kurių – kiek subtiliau) siūlytos skaidrumo, viešojo sektoriaus efektyvumo, socialinės atskirties mažinimo, švietimo sistemos tobulinimo ir sveikatos apsaugos gerinimo idėjos buvo sėkmingai perkeltos į XVII Vyriausybės planus. Pats premjeras S. Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, spaudos konferencijos metu teigė, jog „Vieni svarbiausių darbų, kurie artimiausiu metu planuojami padaryti, yra mokesčių sistemos optimizavimas, visų mokestinių  lengvatų peržiūra ir vertinimas, viešojo sektoriaus pertvarkos pradžia, kurioje numatytas valstybinių įmonių depolitizavimas ir valdymo skaidrinimas, taip pat – švietimo kokybės gerinimas, skatinant universitetų konkurencingumą“.

    Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane išskirtos penkios prioritetinės kryptys: švietimas ir kultūra, sveikata, viešasis sektorius, ekonomika, saugumas. Jose yra numatyta: kovoti su skurdu ir didinti socialinę įtrauktį, mažinant gyventojų pajamų nelygybę, didinant įsitraukimą į darbo rinką ir stiprinant paramą šeimai; įgyvendinti visų švietimo sistemos grandžių pertvarką, plėsti inovatyvią ekonomiką didinant verslo našumą ir kuriant į aukštą pridėtinę vertę orientuotas darbo vietas regionuose; tobulinti mokesčių sistemos struktūrą ekonomikos augimui palankia kryptimi, optimizuoti mokesčių bazę, mažinti šešėlinę ekonomiką; didinti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą, atsisakant jam nebūdingų paslaugų ir konsoliduojant bendrąsias funkcijas; efektyviai panaudoti valstybės turtą bei didinti valstybės įmonių kuriamą vertę.

    Trumpai apžvelgiant atskirų ministerijų išsikeltus tikslus 2020 metams, Vyriausybė išskiria šiuos prioritetus:

    Švietimo ir mokslo ministerija sieks įgyvendinti jos žinioje esančių institucijų tinklo pertvarką, užtikrinant valstybės, regionų ir darbo rinkos poreikius; teikti papildomą pagalbą sunkumus patiriantiems mokiniams, vykdyti patyčių prevenciją.

    Sveikatos apsaugos ministerija sieks greitos ir kokybiškos medicinos pagalbos kiekvienam, šeimos gydytojus pritraukiant į regionus.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sieks didinti darbo užmokestį, pensijas ir išmokas, įtraukti ir įdarbinti gaunančius socialinę paramą; didins šeimos ir vaiko apsaugą, suteikiant kiekvienai šeimai „vaiko pinigus“, reformuojant vaiko teisių apsaugos sistemą bei suteikiant daug paslaugų šeimoms ir bendruomenėms.

    Finansų ministerija planuoja įgyvendinti kompleksinę mokesčių pertvarką; mažinti mokestinę naštą smulkiam verslui; mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims; investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms leis apmokestinamąjį pelną susimažinti iki 100 proc.; skatins alternatyvaus finansavimo plėtrą, savanorišką mokesčių mokėjimą.

    Vidaus reikalų ministerija numato valstybės tarnybos pertvarką, regionų politikos ir viešojo saugumo stiprinimą, vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimą pagal nustatytus standartus, taip pat modernių stebėjimo technologijų įdiegimą ES išorės sienos apsaugai.

    Teisingumo ministerija pirmiausia kovos su korupcija; įgyvendins naujas teisines priemones, tokias kaip pranešėjų apsaugos sistema, derins šalies teisinę bazę su bendromis Europos Sąjungos teisės nuostatomis.

    Užsienio reikalų ministerija rūpinsis Lietuvos ir viso regiono saugumo didinimu, stiprinant NATO ir ES, taip pat strateginių santykių su tokiomis valstybėmis kaip JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė stiprinimu ir plėtra.

    Krašto apsaugos ministerija akcentuoja būtinybę modernizuoti kariuomenę ir gerinti karių aprūpinimą.

    Energetikos ministerija išskiria Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais projekto svarbą.

    Ūkio ministerija planuoja kurti patrauklią investicinę aplinką, įgyvendinti talentų pritraukimo į Lietuvą politiką, laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) reguliuoti tobulinant žemėtvarkos procedūras ir siūlyti palankesnį reglamentavimą įmonių veiklai LEZ teritorijose.

    Aplinkos ministerija sieks pereiti prie žiedinės ekonomikos, diegiant atliekų prevencijos, pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo finansines paskatas ūkio subjektams; gerins vandens telkinių būklę, mažins oro taršą ir klimato kaitą; sieks užtikrinti darnų teritorijų ir infrastruktūros vystymąsi ir plėtrą; kurs ekologiško ir daugiarūšio viešojo transporto sistemą.

    Šie ministerijų prioritetai, užmetus akį, atrodo neblogai, skamba dar gražiau, o juos visus įgyvendinus, tikėtina, Lietuvoje gyventi būtų jau visai gerai. Tik iki tol dar kyla nemenkai klausimų – kas tie tikrieji prioritetai, kuriems bus skiriama lėšų, o kurie yra mažiau prioritetiniai prioritetai, kurie pabus tik „ant popieriaus“ gražiai ir, svarbiausia, tyliai, mažai kieno klibinami. Didelė dalis šio Vyriausybės programos įgyvendinimo plano eilučių atrodo „pritemptos“ prie reikiamų skaičių, rodiklių gerinimo. Tarytum aprėpiant viską ir kartu – nieką?.. Paprastai, valdančiosios partijos pirmininko leksika tariant – žiūrime į šį planą ir realiai pasiekiamais darbais nekvepia. Belieka tikėtis, jog ši Vyriausybė su savo išblaškytais rodiklių gerinimo planais nenukryps nuo tikrųjų ir mums visiems taip rūpimų – Lietuvos – prioritetų.■

  • ATGAL
    Laisvės premija: pagaliau įvertinti jos verti...
    PIRMYN
    Apie vyriausybės planą ir energetiką
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.