15 Lietuvos narystės ES metų: ekonomikos augimas ir naujieji iššūkiai | Apžvalga

Vieningoji europa

  • 15 Lietuvos narystės ES metų: ekonomikos augimas ir naujieji iššūkiai

  • Data: 2019-04-04
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Lietuviai išlieka viena geriausiai ES vertinančių jos narių./commons.wikimedia.org/ilovetheeu nuotrauka

    Šių metų gegužės 1 d. sukaks 15 metų, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė. Beveik neabejojama, kad narystė didžiausioje Europos valstybių bendrijoje turėjo teigiamos įtakos šalies ekonomikos augimui, tad lietuviai išlieka viena geriausiai ES vertinančių jos narių. Kita vertus, nepaisant visų laimėjimų, Lietuva susiduria ir su rimtais iššūkiais, tarp jų – vienu iš didžiausių emigracijos mastu visoje Europoje.

    KELIAS NARYSTĖS LINK

    Narystės ES Lietuva siekė faktiškai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. 1993 m. vykusiame ES Vadovų Tarybos posėdyje buvo nuspręsta, kad Asociacijos su ES sutartį pasirašiusios šalys ateityje galės siekti narystės ES. 1995 m. pasirašyta Asociacijos sutartis, o tų pačių metų pabaigoje Lietuva įteikė oficialią paraišką dėl narystės ES.

    2000 m. vasario 15 d. prasidėjo oficialios derybos dėl narystės ES. Iki tol kelerius metus buvo priimami teisės aktai, kad Lietuva atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, 1999 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią Lietuva įsipareigojo iki 2005 m. pradžios sustabdyti pirmąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorių. Jis nustojo veikti 2004 m. gruodžio 31 d. Paskutinę 2009 m. dieną nustojo veikti ir antrasis atominės elektrinės, pradėtos eksploatuoti 1983 m. pabaigoje, reaktorius.

    2002 m. gruodį vyko baigiamosios derybos, kurių metu išspręsti likę su ES plėtra susiję klausimai, o 2003 m. balandį buvo pasirašyta Lietuvos ir dar devynių šalių stojimo į ES sutartis. 2003 m. gegužės 10–11 d. vyko referendumas dėl narystės ES. Jame dalyvavo daugiau nei pusė balso teisę turinčių rinkėjų, iš kurių Lietuvos narystę ES palaikė net 91 proc. 2003 m. balandį Atėnuose (tuo metu Graikija pirmininkavo ES) pasirašyta stojimo į ES sutartis.

    Tiesa, pats referendumas Lietuvoje sulaukė prieštaringų vertinimų. Pirmiausia, skirtingai nei įprasti rinkimai, referendumas vyko net dvi dienas (šešta­dienį bei sekmadienį). Antra, referendumo metu vienas iš didžiausių prekybos tinklų šalyje paskelbė akciją, kad visi referendume dalyvavę rinkėjai turi teisę nemokamai įsigyti tam tikrų prekių (skalbimo miltelių, alaus ir kt.). Kita vertus, nebuvo nustatyta atvejų, kad rinkėjams būtų atsilyginama už konkretų sprendimą balsuojant, todėl ši reklama nebuvo laikoma rinkimų teisės pažeidimu.

    Oficialia ES nare Lietuva tapo 2004 m. gegužės 1 d. Kartu su Lietuva ES narėmis taip pat tapo Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Malta, Kipras ir Slovėnija. 2007 m. sausio 1 d. prie ES prisijungė Rumunija ir Bulgarija, o 2013 m. liepą – Kroatija. Šiuo metu yra penkios ES narės kandidatės – Serbija, Šiaurės Makedonija, Albanija, Juodkalnija ir Turkija. Beje, narystės ES Turkija ėmė siekti dar 1963 m.

    EKONOMIKOS AUGIMAS IR NAUJIEJI IŠŠŪKIAI

    Beveik vieningai sutariama, kad narystė ES turėjo teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai. Išskyrus 2009 m., kai Lietuvos ūkis smuko daugiau nei 14 proc., nuo 2004 m. Lietuvos ekonomika augo kasmet, o didžiausią augimą pasiekė 2007 m., kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo net 11 proc. 2004 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekė 46 proc. ES vidurkio, o 2010 m. – beveik 80 proc.

    Lietuvos ekonomikos augimą galima aiškinti keletu veiksnių. Pirmiausia, Lietuva sulaukia milijardinės paramos iš struktūrinių ES fondų. Skaičiuojama, kad 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 7 mlrd. eurų. Daugiausia investicijų teko transportui, aplinkosaugai, energetikai bei mokslo plėtrai. Būtent ES fondų parama leido daugeliui šalies įmonių bei valstybinių institucijų modernizuoti savo technologinius pajėgumus. Be to, bemuitė prekyba leidžia Lietuvos gamintojams lengviau konkuruoti bendroje ES rinkoje, o kitose ES šalyse dirbančių lietuvių emigrantų siunčiami pinigai skatina vidaus vartojimą. Tiesa, kalbant apie ES paramą, nuo 2021 m. ji gali sumažėti, kadangi Lietuvos BVP vienam gyventojui jau siekia tris ketvirtadalius ES vidurkio.

    Nors Lietuvos BVP artėja prie ES vidurkio, tačiau gyvenimo lygis Lietuvoje išlieka gerokai žemesnis nei ES senbuvėse. Pagal minimalią algą pernai Lietuva užėmė priešpaskutinę vietą tarp ES narių. Minimalus atlyginimas „popieriuje“ Lietuvoje siekė 400 eurų – mažesnis minimalus darbo užmokestis buvo tik Bulgarijoje (261 euras). Palyginimui – Liuksemburge minimali alga siekė net 2000 eurų, Belgijoje, Airijoje, Olandijoje – per 1500 eurų. 2017 m. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 818 eurų. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečią nuo galo vietą tarp ES šalių, aplenkdama tik Bulgariją bei Rumuniją. Airijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse vidutinis darbo užmokestis buvo triskart didesnis nei Lietuvoje. Be to, skaičiuojama, kad Lietuvoje yra didžiausias ES atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių gyventojų.

    Bene didžiausias šio amžiaus iššūkis Lietuvai – demografinė padėtis. Nors narystės ES metais augo tiek Lietuvos BVP, tiek ir atlyginimai, tačiau dėl didelės emigracijos bei gimstamumą viršijančio mirtingumo gyventojų šalyje ir toliau mažėja. Palyginimui – 2003 m. Lietuva turėjo 3,4 mln. gyventojų, o pernai – kiek mažiau nei 2.8 mln. Atkreiptinas dėmesys, kad demografinė situacija tarp naujųjų ES narių gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, gyventojų mažėja sparčiai. 2003 m. kaimyninėje šalyje gyveno 2.3 mln. žmonių, pernai – tik 1.95 mln. Kita vertus, nors pagal BVP vienam gyventojui Lietuva jau daugelį metų lenkia Lenkiją, tačiau šioje šalyje nėra tokio akivaizdaus gyventojų skaičiaus mažėjimo. Netgi matomas priešingas rezultatas – nuo 2003 m. iki 2018 m. gyventojų padaugėjo 200 tūkst. Tiesa, reikia atsižvelgti, kad kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje, emigracijos skaičiai nėra tokie dideli, nes nemažai žmonių dirba turtingesnėje kaimyninėje Austrijoje, tačiau gyvena Slovakijoje, tad nėra laikomi emigrantais. Be to, Lenkijoje gyvena daug atvykėlių iš Ukrainos, kas taip pat prisideda prie geresnių šalies demografinių rodiklių.

    Kalbant apie gyventojų požiūrį į ES, Lietuva išlieka viena labiausiai šia naryste patenkintų ES šalių. 2017 m., „Eurobarometro“ duomenimis, 65 proc. lietuvių teigiamai vertina narystę ES, 7 proc. – neigiamai, o likę 28 proc. teigia neturintys nuomonės šiuo klausimu. Visoje ES teigiamai narystę vertina 57 proc. gyventojų, neigiamai – 14 proc. Nors dauguma ES gyventojų palankiau vertina demokratijos veikimą savo šalyse nei ES, Lietuvos rezultatas priešingas – 53 proc. lietuvių geriau vertina demokratijos padėtį ES ir tik 34 proc. – Lietuvoje.

    Palankų Lietuvos gyventojų požiūrį į ES liudija ir rinkimų rezultatai. Iš 7 Lietuvos partijų, turinčių vietų Europos Parlamente (EP), nė viena nėra pasisakiusi prieš Lietuvos narystę ES. Palyginimui – Prancūzijoje EP rinkimus 2014 m. laimėjo prieš narystę ES pasisakantis Nacionalinis Frontas, po dvejų metų už „Brexit“ balsavusioje Jungtinėje Karalystėje – Nepriklausomybės partija. Be to, kai kuriose naujosiose ES šalyse taip pat esama gana populiarių partijų, neigiamai vertinančių narystę ES. Tarkime, Lenkijoje 2014 m. EP rinkimuose keletą vietų iškovojo Lenkijos Naujosios dešinės kongresas, o Vengrijoje – partija „Jobbik“.

    Priežasčių, kodėl lietuviai palankiau vertina narystę ES nei daugelio kitų šalių gyventojai, esama įvairių. Pirmiausia, ES parama Lietuvai gerokai viršija Lietuvos įmokas į ES biudžetą, o šalies ekonomika po įstojimo į ES išgyveno pakilimą. Antra, skirtingai nei Vakarų Europa, Lietuva kol kas nesusiduria su imigrantų antplūdžiu, tad laisvo judėjimo ES politika Lietuvoje vertinama labiau teigiamai nei neigiamai. Tokie prieštaringai vertinami sprendimai, kaip ES nustatytos kvotos, įpareigojančios nares priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių, Lietuvoje nesulaukia didelio dėmesio, skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, kuriose itin aktualios imigrantų nusikalstamumo bei islamiškojo terorizmo problemos, ar Vengrijoje, per kurios teritoriją nemažai atvykėlių siekia patekti į ES senbuves.

    Apibendrintai galima teigti, kad bent jau ekonominiu požiūriu narystė ES Lietuvai turėjo daugiau naudos nei žalos. Kita vertus, narystė bendrijoje savaime neišsprendžia tokių problemų, kaip žemas pragyvenimo lygis ar emigracija. Todėl svarbiausias uždavinys Lietuvai turėtų būti ekonominės nelygybės mažinimas, kuris padėtų pažaboti emigracijos mastus (tam būtina atitinkama mokesčių politika, kuri yra nacionalinių vyriausybių kompetencijoje), taip pat gebėjimas išlaikyti balansą tarp eurointegracijos ir suvereniteto stiprinimo, tokius klausimus, kaip imigracija ar šeimos politika, siekiant palikti nacionalinių vyriausybių kompetencijai.

  • ATGAL
    Europos kovoje su hibridinėmis grėsmėmis Lietuva – tarp pirmųjų
    PIRMYN
    Kokie bus artėjantys Europos Parlamento rinkimai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.