2011-ieji: pasaulis pagal sezonus | Apžvalga

Įžvalgos

  • 2011-ieji: pasaulis pagal sezonus

  • Temos: Politika
    Data: 2012-01-05
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    (M.Žilionytės fotomontažas)

    Apibendrinti prabėgusius metus – užsiėmimas sunkus. „Pagauti kampą“ nėra taip paprasta, nes įvykių ir reiškinių daug, vertinimų – taip pat, dažnai jų tiesioginė įtaka Lietuvai – nulinė. Bet vis dėl to – tegul tai būna sezoninės įžvalgos.

    Vietoj įvado

    Paprastai visą pasaulį mes vertiname per savo asmeninę prizmę: kaip sekėsi, kokios vyravo nuotaikos, ar nebaugino rytdiena Tavęs ir Tavo vaikų bei anūkų, ko tikiesi iš kitų metų? Tikiu, kad dažnas, kaip ir aš, šitaip pasvarstėme šventą Kūčių vakarą, pasidalinę kalėdaičiu ir sušnibždėję „Tėve mūsų“… Arba Naujųjų metų naktį, pakėlę šampano taurę…

    Bet neteisus būčiau, jeigu mūsų nejaudintų tai, kas dedasi tolimojoje Afrikoje arba prie Japonijos krantų, ką išgyvena sprogimo Minsko metro stotyje aukų artimieji ar žudynių Amerikos mokykloje liudininkai, kaip žiauriai buvo pasielgta su garsiuoju Libijos diktatoriumi… Tai žmogiška. Todėl – pakilkime į paukščio skrydį ir bent mintimis mėnuo po mėnesio apskriekime pasaulį.

    Arabų pavasaris

    Įvairiaspalvių revoliucijų šuoras, nuvilnijęs per šiaurės Afrikos šalis, kiek netikėtai užklupo ne tik jų gyventojus, bet ir mus, Vakarų pasaulio žmones. Sezoniškumas karštajame žemyne – sąlyginis metų reiškinys, ir ten prasidėjusius neramumus mes suvokiame pagal savus, europietiškus, matavimus.

    Taigi, metų pradžioje, tos revoliucijos, detonuotos Pietų Sudane, Tunise, Alžyre ir Jemene, visa naikinančia ugnimi ėmė siausti po senąją faraonų valstybę Egiptą, ir po tulžingo minios siautulio Kairo Tikrito aikštėje, 30 metų valdžioje išbuvęs Hosnis Mubarakas palūžo: vasario 11-ąją jis atsistatydino. Dabar Egipte liepsnoja naujas laužas: minios gyventojų vėl nepatenkinti dabartine vyriausybe ir – ugnį švaistantis istorijos ratas įsisuka vis smarkiau. Atrodo, į valdžią čia tvirtai žengia radikali islamo grupuotė „Broliai musulmonai“.

    Bet galbūt šis maištas prieš valdančiuosius prasidėjo nuo Sudano – šios didžiausios Afrikos ir 10-osios pagal teritoriją pasaulio valstybės? Ilgus dešimtmečius dėl atsiskyrimo nuo šiaurinės Sudano dalies kovojęs Pietų Sudanas sausio 9-ąją visą savaitę pradėjo balsavimą dėl nepriklausomybės. Ir štai sausio 15-ąją sužinota, kad beveik 100 proc. balsavusių pasisakė už atsiskyrimą, o liepos 9 d. Pietų Sudanas su 8 mln. gyventojų tapo 193-ąja pasaulio valstybe.

    Bet pietų sudaniečių ilgamečių kovų niekaip nesulyginsi su Tuniso „blic-revoliucija“, kai porą savaičių užsitęsę neramumai sausio 11-ąją baigėsi prezidento Zino Al Abidino Ben Ali atstatydinimu, o birželio 20 d. 75-rių politikas buvo nuteistas 35 m. kalėjimo.

    Paskui atėjo eilė Alžyrui, Jemenui, Bahreinui, Jordanijai, Libijai, Marokui, Džibučiui, Iranui ir pagaliau Sirijai. Ne visur tas revoliucijos žaizdras vienodai įsiliepsnojo. Pavyzdžiui, pavasarį (tiksliau – nuo vasario 17-tosios šalies rytuose  atsiradusių protestų) kilęs brolžudiškas pilietinis karas nusinešė tūkstančius gyvybių Libijoje, kol sukilėliai sugavo ir spalio 20-ąją myriop nulinčiavo Muammarą Gaddafi. Iš tiesų vienur pakako diktatoriams atlikti kosmetinius pertvarkymus (pavyzdžiui, Džibutyje), kitur stipri karaliaus valdžia užgniaužė nepasitenkinimą, dar kitose arabų šalyse, kaip antai Sirijoje Bascharas al-Assadas, diktatoriai tebekursto neapykantos laužą, nenusileisdami nei oponentams, nei pasaulio spaudimui.

    Protestų vasara

    Neatsitiktinai „arabų pavasaris“ tapo neišsenkamu įkvėpimo šaltiniu kone visam pasauliui. Pereinant iš vieno sezono į kitą, gegužę prasidėjo masiniai protestai Ispanijoje, apėmę nemenką teritoriją – 52 miestus. Rugpjūčio pradžioje milžiniškos riaušės kilo Londone ir kituose Didžiosios Britanijos miestuose. Jų metu chuliganizmas pasiekė beprecedentį lygį: vagystės, užpuolimai, padegimai. Jų atgarsis tikrai platus:  politinis, ekonominis, socialinis. Iš tiesų, rugpjūčio pradžia vienai stabiliausių ES valstybių, nors ir nepriklausančių euro zonai,  Didžiajai Britanijai buvo tikras pragaro išbandymas: naktį į rugpjūčio 7-ąją sostinėje ir dar keturiuose didžiausiuose šalies miestuose kilo neregėtos riaušės. Po to kiekvieną vakarą Anglijos miestų gatvės prisipildydavo smurtautojų, kurie plėšė parduotuves, siaubė restoranus, viešbučius, degino automobilius. Britų salos – šis išsvajotas rojus ne tik lietuvių emigrantams – labiau panašėjo į kažkada nuo religinės neapykantos kunkuliavusius Olsterį ar Belfastą.

    Masiniai protestai taip pat apėmė ir Čilės sostinę. Rudeniop – riaušės Italijoje, kurios vienaip ar kitaip vėliau prisidėjo prie ilgamečio Italijos vadovo Silvio Berlusconio pasitraukimo.

    Dar pridurkime nervingai paminėtą Rugsėjo 11-osios dešimtmetį, kai buvo laukiama naujų teroristų smūgių, nors Osama bin Ladenas buvo sučiuptas dar gegužės pradžioje. Vasaros politinį karštį padidino buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko suėmimas rugpjūčio 5 d. tiesiog teismo salėje ir iki šiol vykstantis, daug protestų Europos Sąjungoje keliantis jos teismo procesas.

    Čia derėtų pridurti ir rugsėjo viduryje JAV prasidėjusią protestų bangą „Okupuok Volstrytą“, kuri nusirito per visą pasaulį. Prasidėjusi nuo gana kuklaus susibūrimo Niujorke, ji greitai išsirutuliojo iki valstybinio lygio. Stebėtojai tvirtina, kad ir šiems protestams, kaip ir daugumai kitų, tiesiogiai įtaką darė „arabų pavasaris“.

    ES ruduo

    Žinoma, tai nereiškia Bendrijos saulėlydžio. Kaip ir spėjo finansų analitikai, pasaulis patiria antrąją globalinės krizės bangą, ir pietinės ES valstybės, vadinamoji Bendrijos „papilvė“, pasirodė esanti jautriausia euro negalavimams. Po to, kai prie bankroto ribos buvo atsidūrusios Islandija, Airija, Graikija, toks pat likimas ėmė grėsti kitoms Pietų Europos valstybėms – Italijai, Ispanijai ir Portugalijai, o gal net Latvijai. ES šalys ilgai ginčijosi, ar verta toliau padėti Atėnams, kur masiniai protesto mitingai spalio pradžioje nuvertė George Papandreo vyriausybę ir dabar tokiu pat susidorojimu graso Lucas’o Papademoso kabinetui. Ar vėl ES neteks persvarstyti savo pagalbos Graikijai plano?

    Per šią krizės bangą užvirė diskusijos ne tik apie euro, bet ir apie visos ES ateitį. Vienas nuomonių polius – Nyderlandų rašytojo Leono de Winterio įsitikinimas, kad ES negali gyvuoti, kadangi, išskyrus Europos politinį elitą, tokios sąjungos nenori niekas, nes Europa yra geografinis, tai yra formalus, o ne kultūrinis terminas. Optimistiškesnė buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Po skandalingo Didžiosios Britanijos akibrokšto Bendrijai ji pareiškė, jog Didžioji Britanija ir toliau liks svarbi Europos Sąjungos partnerė, nors ir atsisakė prisijungti prie naujosios ES sutarties. Tačiau naujoje sutartyje, sakė ji interviu BBC, bus numatytos automatinės bausmės valstybėms, pažeidusioms biudžeto išlaidų taisykles. A.Merkel pridūrė, kad tam, jog sėkmingai įdiegtų naująsias taisykles, ES turės glaudžiau suderinti valstybių narių įstatymus.

    Nors JAV neketina padėti Europai įveikti krizę, Vašingtonas perspėjo, kad krizė senajame žemyne kelia rimtą grėsmę Jungtinių Valstijų ekonomikai. JAV federalinis atsargų bankas pareiškė, kad JAV ekonomika “auga vidutiniais tempais”, nors pasaulinės ekonomikos augimo temai akivaizdžiai sulėtėjo. Ir nors darbo rinkoje situacija “nežymiai” pagerėjo, nedarbas vis dėlto išlieka aukštas, o būsto rinkoje pastebimas sąstingis.

    Rusijos žiema

    Žinoma, rusų atšiauria žiema nenustebinsi. Tačiau tai, kas prasidėjo po Dūmos rinkimų gruodžio 4 d., negalima pavadinti kitaip kaip tik Rusijos vidaus politikoje pūstelėjusiu šiauriu. Vargais negalais daugumą parlamente iškovojusi valdanti partija „Vieningoji Rusija“ susilaukė daugybės protestų.  Didžiausias iš jų – mitingas Bolotnaja aikštėje Maskvoje, kurį organizavo opozicinės partijos ir kuriame dalyvavo daugiausiai viduriniosios klasės Rusijos atstovai. Jie reikalavo anuliuoti vykusių rinkimų rezultatus, surengti naujus, o gruodžio 24-ąją vykusioje akcijoje tarsi apibendrinta, kaip valdžia reagavo į šiuos reikalavimus. Kol kas – niekaip. Opozicija nerimsta: likus mėnesiui iki prezidento rinkimų, vasario 4-ąją, ji vėl kvies žmonės rinktis…

    Žinoma, žiemos šaltuku padvelkia ir į V.Putino pusę, kuris jau įregistruotas kandidatu į kitą pavasarį vyksiančius prezidento rinkimus. Nors rusų rinkėjai neturi geresnio pasirinkimo ir greičiausiai dauguma jų balsuos už V.Putiną, apžvalgininkai perspėja, kad po tų rinkimų gali ateiti „rusiškas pavasaris“. Kitaip sakant, opozicija nesudeda ginklų ir kaitina politinę padėtį Rusijoje.

    Neabejotina, kad situacijos pas didįjį kaimyną daug priklausys ir padėtis regione.

    Koks lietuviškas sezonas?

    Įžengdami į šiuos Triušio metus, 2011-ųjų sausio pradžioje savaitraštyje „Atgimimas“ buvo rašoma: „Kas gi šiemet laukia Lietuvos? Be abejo, vietos organų rinkimai, nelengvas pirmininkavimas ESBO, sudėtingi santykiai su Baltarusija, Lenkija ir Rusija. O štai internetinis leidinys „Žmonės24.lt“ neabejoja, kad Lietuva 2011 m. pasirašys kelias svarbias sutartis, kurios pagerins finansinę šalies padėtį. Žmonės pagerėjimą pajus jau gegužę. Šiais metais suaktyvės turizmas, tarptautiniai ryšiai, vėl pradėsime daugiau keliauti, prekiauti. Metų pabaigoje bus labai palankiai sprendžiamos pensininkų bėdos. Metams įpusėjus, gali būti patvirtintas dar vienas mokestis, kuris įsigalios 2012 m. viduryje. Seime netrūks rietenų, nesusipratimų, galimas valdančiųjų persigrupavimas, jų reitingai ir toliau bus prasti. O Prezidentei šie metai ypač palankūs…“

    Daug ko neatspėjo net sumaniausi pranašai. Tuo tarpu šalies vadovė D.Grybauskaitė neseniai perspėjo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai nebus rožėmis kloti. Jie net gali pablogėti, juos, turint galvoje pastaruosius atskirų Rusijos vadovų pareiškimus, trikdys Maskvos sovietinių laikų nostalgija. Naujienų agentūra „Regnum“, jautriai sureagavusi į šį Prezidentės pareiškimą, savo ruožtu dar priduria, kad Vilniui nesiseka nustatyti gerų santykių ir su Varšuva, kuri paskutiniu momentu atsisakė dalyvauti Visagino AE statyboje.

    Drakonas tiesiog linksminasi…

    Kitaip sakant, iš Triušio metų jau pereiname į 2012-uosius Drakono metus. Jeigu tikėsime portale Ekonomika.lt paskelbtomis pranašystėmis, kurios, be kita ko, liečia ne mus, o mūsų kaimynus latvius, tai jie ateityje sulauks tikro „armagedono“.

    Štai: Europa stebi situaciją Latvijoje. Nė viena šalis taip nenukentėjo kaip ji. 2014 m. Latvijoje bedarbystė sieks 35 proc., mat, šalyje gyvena daug etninių rusų. Latvijoje ekonominis nusivylimas netruks peraugti į nacionalinę konfrontaciją. 2015 m. spalį Rusija paskelbs, kad pasirengusi padėti atkurti tvarką Latvijoje. Jos kariuomenė kirs Latvijos sieną. Bet oficialiame Maskvos pranešime skelbiama, kad „Europos krizė yra gera proga Rusijai atkurti buvusią jos galybę“. Nors latviams į pagalbą turėjo ateiti NATO ir ES – šalis buvo abiejų bendrijų narė, dėl Amerikos izoliacijos narystė NATO tapo bevertė. Europa taip pat atsisakė padėti – Prancūzija pareiškė, kad jos kariai ir taip jau dislokuoti Italijoje ir Graikijoje“.

    Taigi. Bet būkime linksmesni. Prognozuodami praėjusius metus, mes atkreipėme dėmesį į naujus Mikaldos tipo pranašus.  O dabar žvilgtelėkime į Drakono metų žvaigždes skaičiuojančių pranašautojų akimis (pagal kinų kalendorių 2012-ieji prasideda tik vasario viduryje). Jie negąsdina visokiais kataklizmais, bet perspėja – būkite pasirengę: plačiai po pasaulį plinta prognozė, kad 2012 m. gruodį įvyks pasaulio pabaiga. Ją uoliai platina knygos, televizija, internetas. Ji grindžiama sofistinio „Mezoamerikos ilgojo skaičiavimo kalendoriaus“ pabaiga: esą laukiama 5125 metų periodo pabaiga, kuri įvyks 2012 m. gruodžio 21 d. Taip pat pateikiami aplinkotyrininkų ir klimatologų perspėjimai apie gresiantį masinį augalų ir gyvūnų rūšių nykimą, klimato kaitą, atsiranda įvairios kitos senoviniais kūriniais, pranašystėmis, piešiniais pagrįstos prognozės, prognozuojančios pasaulio pabaigą. Ačiū Dievui, neseniai ji buvo nukelta bent metams tolyn. Vis ramiau…

  • ATGAL
    IR VAIKAI GYNĖ LAISVĘ
    PIRMYN
    Visagino AE statyba – be lenkų: ar gyvuos amžiaus projektas?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.