2014-ųjų ekonominė prognozė Europos Sąjungai | Apžvalga

Vieningoji europa

  • 2014-ųjų ekonominė prognozė Europos Sąjungai

  • Data: 2013-12-30
    Autorius: Edita Mieldažė

    Didžiausias Europos Sąjungoje BVP augimas ateinančiais metais laukiamas Lietuvoje (3,6 proc.) Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    2013 m. lapkričio 5 d. Europos Komisija paskelbė ES šalių narių bei kandidačių 2014 metų ekonominę prognozę. Nepaisydamas tarptautinės bendruomenės išreikštų lūkesčių dėl ES ekonomikos atsigavimo, Europos Komisijos ekonomikos komisaras Olli Rehnas buvo pesimistiškesnis: „Augimas Europoje sulėtėjo ir yra tikimybė kilti naujai recesijos bangai“. Taigi, kokios ES šalių ekonominės tendencijos 2014 metams? Ar galima tikėtis ES ekonominio atsigavimo ar, kaip teigia senolių išmintis, reikia viltis geriausio, bet ruošis blogiausiam?!

    Krizė baigėsi?

    Europos Komisijos ekonominę prognozę rengia Finansinių ir ekonominių reikalų direktoratas (ECFIN). ECFIN kasmet pateikia tris – žiemos, pavasario ir rudens ES šalių narių finansines apžvalgas. Šios prognozės leidžia ES objektyviau įvertinti šalių narių finansinę padėtį ir suteikti daugiau tikrumo ir pasitikėjimo ES rinka kitiems finansiniams veikėjams, pavyzdžiui, reitingų agentūroms, bankams, privatiems investuotojams. ECFIN direktorius Marco Buti naujausioje 2013 m. finansinėje ataskaitoje rašo, jog „po šešių paskutinių stagnacijos ketvirčių, antrajame 2013 m. ketvirtyje ES ekonomika pradėjo augti. Tikimasi, jog atsigavimas tęsis, ir įgis tam tikrą pagreitį kitais metais“. Vis dėlto M. Buti mano, kad dar per anksti teigti, jog krizė baigėsi, mat augimas vis dar išlieka prislopęs, o rizika ir nežinomybė – padidėjusios.

    Euro zonos tendencijos

    2013 m. rudens ekonominėje prognozėje Europos Komisija spėja, jog euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 m. išliks nepakitęs (-0,4%) kaip ir ankstesnėje pavasario prognozėje. 2014 m. euro zonos BVP turėtų didėti pusantro karto, t.y. iki 1,1%, o 2015 m. net iki 1,7%. Net aštuonios euro zonos valstybės 2013 metus užbaigs su minusiniu BVP prieaugiu: Graikija (-4%), Italija (-1,8%), Kipras (-8,7%), Nyderlandai (-1%), Ispanija (-1,3%), Portugalija (-1,8%), Slovėnija (-2,7%) ir Suomija (-0,6%). 2014 m. iš šių aštuonių euro zonos valstybių tik dviejose vis dar bus neigiamas BVP prieaugis: Slovėnijoje (-1%) ir Kipre (-3,9%). Kitos devynios euro zonos valstybės 2013 m. užbaigs su teigiamu BVP prieaugiu, nors, palyginti su 2012 m., BVP nukris didžiausioje ES ekonomikoje Vokietijoje (nuo 0,7% iki 0,5%), Estijoje (nuo 3,9% iki 1,3%), Austrijoje (nuo 0,9% iki 0,4%) ir Slovakijoje (nuo 1,8% iki 0,9%). 2014 m., prognozuojama, augs visų euro zonos valstybių BVP, išskyrus Liuksemburgo, kurio BVP, palyginti su 2013 m., smuks nuo 1,9% iki 1,8%.

    2014-ieji labiausiai krizės apimtoms šalims Graikijai ir Kiprui turėtų būti lengvesni, nes BVP šiose valstybėse kils – Kipro BVP nepasieks pliuso, bet augs, užtat Graikijos BVP augs nuo -4% iki 0,6%. Didelių euro zonos ekonomikų – Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos BVP ateinančiais metais augs: Vokietijos 1,2%, Ispanijos – 1,8%, Prancūzijos – 0,7%. Europos Komisijos finansinėje prognozėje teigiama, kad ateinančiais metais Vokietija grįš prie augančio vartojimo ir statybų sektoriaus plėtros, Prancūzijoje vartojimas taip pat bus teikiantis vilčių dėl žemos infliacijos ir augančių darbo vietų. Galiausiai Ispanijoje, tikėtina, BVP augs dėl didelio eksporto paskatintų investicijų į vietinį verslą.

    Svarbu apžvelgti ir kitus du ES ekonomikos vystymosi kintamuosius – infliaciją ir nedarbo lygį. 2014 m. bendras infliacijos lygis euro zonoje, manoma, sieks 1,5 proc. ir bus visiškai toks pats, kaip ir 2013 m. Tad infliacija euro zonoje liks nepakitusi, o tai džiugi žinia atsigaunančioms ES ekonomikoms ir vartotojams. Iš 17 euro zonos valstybių tikimasi, jog kainos augs Airijoje ir Italijoje (po 0,1%), Graikijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje (po 0,4%), Kipre (0,2%), Maltoje (0,7%), o būsimoje euro zonos narėje Latvijoje – net 1,8%. Beje, Latvija EK prognozėse jau priskiriama prie euro zonos šalių grupės.

    Kaip ir 2013 m., ateinančiais 2014 m. nedarbo lygis visoje euro zonoje sieks 12,2%. Prognozuojama, kad iš euro zonos valstybių didžiausias nedarbas bus Graikijoje (26%), Ispanijoje (26,4%), Portugalijoje (17,7%) ir Kipre (19,2%), mažiausias – Austrijoje (5%), Vokietijoje (5,3%) ir Liuksemburge (6,4%), Maltoje (6,3%). Kokia ateitis laukia ne euro zonos šalių narių?

    Kitų ES šalių tendencijos

    Dešimtyje ne euro zonos šalių – Lietuvoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Švedijoje, Didžioje Britanijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Danijoje ir Čekijoje bendrasis vidaus produktas, planuojama, augs sparčiau nei euro zonos valstybėse. Vienintelėje Rumunijoje, spėjama, 2014 m. lauks nežymus 0,1 proc. BVP nuosmukis (iš 2,2% į 2,1%). Kitose devyniose ES šalyse numanomas ekonomikos kilimas nuo 0,5% Kroatijoje iki 3,6% Lietuvoje. Taigi didžiausias BVP augimas laukiamas Lietuvoje (3,6%), Švedijoje (2,8%) ir Lenkijoje (2,5%), o mažiausias –naujojoje ES šalyje narėje – Kroatijoje (0,5%).

    Europos Komisija prognozuoja, jog 2014 m. infliacijos lygis visoje ES bus viena dešimtąja didesnis nei euro zonoje. Iš ne euro zonos šalių, manoma, 2014 m. infliacijos rodiklis bus didžiausias Rumunijoje (2,5%), Didžiojoje Britanijoje (2,3%) ir Vengrijoje (2,2%). Mažiausias – Čekijoje (0,5%), Švedijoje (1,3%) ir Danijoje (1,5 proc.). Nedarbo lygis tarp dešimties ne euro zonos šalių, spėjama, bus didžiausias naujojoje ES narėje Kroatijoje (16,7 proc.), Bulgarijoje (12,4 proc.) ir Lenkijoje (10,8 proc.) Mažiausias nedarbas, tikėtina, bus Rumunijoje (7,1%), Čekijoje (7,0%) ir Danijoje (7,2%).

    * * *

    2013 m. lapkričio 5 d. Europos Komisijos ekonominės prognozės duomenys rodo, kad ES šalys 2013-uosius užbaigs nežymiu ekonomikos šuoliu į viršų dėl vis dar neigiamų 2008 m. krizės padarinių, tačiau jau 2014 m. augimo tendencijos matyti beveik visose ES šalyse, išskyrus Kiprą ir Slovėniją. Net naujoji ES narė Kroatija 2014 m. turėtų, kad ir mažais žingsneliais, judėti į priekį. Anot ECFIN vadovo M. Buti, „pats skubiausias reikalas, kurio reikia imtis Europos mastu, yra baigti kurti bankinę sąjungą“. M. Buti mano, jog ši sąjunga ne tik labiau suartintų valstybes ir bankus bendradarbiauti siekiant makroekonominio stabilumo, bet ir padėtų kovoti su finansiniu fragmentiškumu. Valstybių lygiu Europos Komisija rekomenduoja šalims narėms ambicingiau remti struktūrines reformas ir mažinti netikrumą, kuris vis dar tvyro šalių narių viduje ir trukdo augti investicijoms ir vartojimui. ■

  • ATGAL
    Vilniaus viršūnių susitikimas - lūžio taškas Rytų partnerystei
    PIRMYN
    2014 metų Europos Sąjungos biudžetas: milijardai eurų ateičiai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.