2017 m. biudžete atspindėti pagrindiniai šalies prioritetai | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • 2017 m. biudžete atspindėti pagrindiniai šalies prioritetai

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Gruodžio pabaigoje Seimas priėmė 2017 m. valstybės biudžetą, kurį sudaro 8,49 mlrd. eurų pajamų (5,5 proc. daugiau nei 2016 m.), įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitą tarptautinę finansinę paramą, numatytos išlaidos – 9,05 mlrd. eurų (4,1 proc. daugiau nei 2016 m.). Dar praėjusios kadencijos Vyriausybės parengtas biudžetas (1 pav.) yra nežymiai pakoreguotas, įvertinus XVII Vyriausybės prioritetus, Seimo narių, komitetų, valstybės institucijų siūlymus, Valstybės kontrolės, Europos Komisijos ir euro grupės nuomonę bei šalies finansines galimybes. Tiesa, naujoji Vyriausybė turėjo mažai laiko biudžetui koreguoti.

    Visgi po biudžeto korekcijų, viešųjų finansų deficitą pavyko sumažinti 0,1 proc., ir jis turėtų siekti ne 0,8 proc. BVP, kaip buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte, o 0,7 proc. BVP. Valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas 2017 m. turėtų sudaryti 1,2 proc. BVP – taip pat 0,1 proc. mažiau nei pirminiame projekte. Deficito sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo socialinio modelio įsigaliojimo atidėjimas iki liepos mėnesio, „Sodros“ įmokų lubų atsisakymas ir nustatyti didesni akcizai alkoholiniams gėrimams.

    Socialinio modelio atidėjimas leido sutaupyti 59,2 mln. eurų. Kartu tai yra svarbu tam, kad naujoji Vyriausybė užbaigtų derinti Darbo kodeksą ir užtikrintų tinkamą balansą tarp rinkos poreikių ir darbuotojų interesų. Be to, atidėjimas neturėtų turėti neigiamos įtakos Europos Komisijos sprendimui dėl socialinio modelio, kuris bus priimtas kovo mėnesį, pripažinimo svarbia struktūrine reforma. Modelio pripažinimas svarbia struktūrine reforma reikštų, kad jo įgyvendinimo kaštai nebūtų įtraukiami į viešųjų finansų balansą. Taigi, deficitas dar gali būti ir mažesnis. Skaičiuojama, kad pagal pirminį biudžeto projektą iš 0,8 proc. BVP viešųjų finansų deficito socialinio modelio įgyvendinimo kaštai būtų sudarę 0,6 proc.

    Akcizų pajamos padidintos 45 mln. eurų dėl akcizų tarifo stipriam alkoholiui pakėlimo 23 proc., alui ir vynui – 112 proc. Be abejo, realios pajamos gali būti mažesnės, nes dėl to turėtų mažėti alkoholio vartojimas. Tačiau paties alkoholio akcizų didinimo neigiamai traktuoti nereikėtų, nes šalies visuomenėje reikia mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą.

    Kur kas labiau nevienareikšmiškai vertinamas socialiniame modelyje numatytų „Sodros“ įmokų lubų atsisakymas, kuris turėtų sutaupyti maždaug 29 mln. eurų. Nors tos lubos ir buvo labai užaukštintos, – pirmaisiais metais būtų siekusios 7,72 tūkst. eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių) ir per šešis metus palaipsniui būtų mažėjusios iki 3,86 tūkst. eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių), t. y. ne mažiau nei tiek uždirbantiems „Sodros“ įmokos nebebūtų buvę priskaičiuojamos, – tačiau tai būtų buvęs vienas iš pozityvių signalų investuotojams, kad yra siekiama mažinti darbo apmokestinimą. Visgi labiau tik simbolinis sprendimas, nes tai būtų buvę taikoma tik labai siauram dirbančiųjų ratui.

    2017 m. biudžete numatytos lėšos mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamoms didinti – 144 mln. eurų numatyta neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimui nuo 200 iki 310 eurų ir papildomo NPD (PNPD) didinimui nuo 180 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką. Taip pat pakoreguotame biudžete papildomai numatyti 44,5 mln. eurų „Sodros“ pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimui užbaigti 2017 m. (iš viso tam bus skirta 87,3 mln. eurų). Bendrai žvelgiant, socialinei apsaugai šiemet skirta 111 mln. eurų daugiau nei pernai.

    Didėja atlyginimai ir švietimo darbuotojams bei mokslininkams. Pedagogų darbo užmokesčiui didinti papildomai numatyta 17 mln. eurų (iš viso tam kitąmet bus skirta 41 mln. eurų), 3,1 mln. eurų – valstybiniams mokslinių tyrimų institutų ir universitetų vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokesčiui padidinti. Apskritai švietimui šiemet skirta 112 mln. eurų daugiau nei pernai.

    4,9 mln. eurų papildomai skirta Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti – taigi numatyta 23,2 mln. eurų. Tai reiškia, kad didės ir statutinių pareigūnų atlyginimai. Taip pat, lyginant su praėjusiais metais, šiemet finansavimas viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai yra 73 mln. eurų didesnis.

    Svarbu pažymėti, kad 2017 m. biudžete numatytas nuoseklus finansavimo didinimas krašto gynybai ir saugumui. Artėjant prie 2 proc. BVP 2018 m., gynybai papildomai skirta beveik 150 mln. eurų, kas šių metų bendrą gynybos biudžetą padidino iki 793 mln. eurų. Valstybės sienos su Rusija saugumui stiprinti papildomai skirta 2 mln. eurų, Valstybės saugumo departamento išlaidoms ir investicijoms – 1,5 mln. eurų.

    Siekiant mažinti korupcijos apraiškas, daugiau lėšų skirta kontroliuojančioms institucijoms – Viešųjų pirkimų tarnybai ir Konkurencijos tarybai. Joms papildomai skirta atitinkamai 0,354 ir 0,22 mln. eurų daugiau nei pirminiame biudžeto projekte.

    Taip pat matomas dėmesys savižu­dybių, patyčių ir smurto prevencijai. Ne­vy­riausybinėms organizacijoms, tei­kiančioms skubią anoniminę pagalbą, finansuoti papildomai skirti dar 0,2 mln. eurų.

    Kita vertus, valdantiesiems, matyt įvertinusiems valstybės finansines galimybes, teko iš dalies atsisakyti prieš rinkimus duoto pažado nuo liepos pensijas padidinti 40-čia eurų. Tam reikėtų papildomų 120 mln. eurų. Tad pensijos nuo sausio padidėjo tik 20-čia eurų. Tačiau apie 15 eurų (iki 281,19 euro) pensijos padidėjo dėl indeksavimo: 4 eurais išaugusios bazinės pensijos (nuo 112 iki 116 eurų), 31 euru (nuo 445 iki 476 eurų) pakilusių draudžiamųjų pajamų – t. y. nepriklausomai nuo dabartinių valdančiųjų sprendimų. Tiesa, valdantieji bazinę pensiją padidino iki 120 eurų, tad realiai vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą (30 metų), padidėjo dar apie 5 eurus, iki 287,57 eurų. Kadangi dabar pensijos yra indeksuojamos, jų didėjimas priklausys nuo šalies ekonomikos augimo rezultatų. Būtent toks pensijų didinimo būdas yra daug efektyvesnis, nes nėra siejamas su politiniais sprendimais, ypač priklausomais nuo to, kada vyks rinkimai.

    Nuo 2018 m. pensijų indeksavimas įsigalios visa apimtimi: bus įgyvendintas automatinis visų pensijų, įskaitant našlių pensijas, indeksavimas pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempus (imant 7 metų vidurkį). Skaičiuojama, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės dar apie 23 eurus. Taigi, tokiu atveju, kaip teigia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), bendra suma, kuria per metus padidės pensijos, būtų apie 40 eurų.

    Priimant biudžetą Seime, daugiausia nesutarimų būta dėl PVM lengvatos šildymui, kurią norėta panaikinti ne laiku ir nepasiruošus, finansavimo. Lengvatinis PVM tarifas šildymui siekia 9 proc. Valdantieji nusprendė tam reikiamus 32 mln. eurų skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo. Tuo tarpu opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlė PVM lengvatą šildymui finansuoti iš papildomų valstybės įmonių dividendų, ypač žinant, kad 2011–2015 m. valstybės įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. eurų įmokų į valstybės biudžetą, o pernai valstybės įmonių kapitalo grąža siekė tik 4,4 proc., kai ES vidurkis – 9–12 proc. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų. Taip pat papildomų lėšų galima rasti atsakingiau renkant įmonių grąžinamą PVM. Anot TS-LKD, valdančiųjų siūlomu atveju gali nukentėti kelių priežiūra ir žvyrkelių asfaltavimas. Tiesa, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Egidijus Skrodenis patikino, kad žvyrkelių asfaltavimas nenukentės, nes LAKD pakeitė veiklą ir viešųjų pirkimų planavimą, todėl pernai sutaupė 83 mln. eurų. LAKD vadovo teigimu, visi numatyti svarbiausi projektai bus vykdomi.

    Opozicinis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) taip pat nepritarė 2017 m. biudžetui. Tarp argumentų LRLS nurodė, kad biudžete pasigedo daugiau dėmesio ikimokykliniam ugdymui, visuomeniniams projektams, mažinantiems socialinę atskirtį provincijoje.

    Visgi apibendrinant galima teigti, kad 2017 m. biudžete yra atspindėti pagrindiniai šalies prioritetai – socialinis ir gynybinis saugumas bei pastangos išlaikyti finansinį stabilumą. O žvelgiant į ateitį, logiška būtų apsvarstyti siūlymą pusmečiu paankstinti Seimo rinkimų datą. Tokiu atveju naujoji Vyriausybė pati galėtų formuoti kitų metų biudžetą, kai dabar reikia skubėti ir kokių nors didelių pokyčių biudžete labai sunku padaryti. Todėl kaip bazę tenka naudoti senosios Vyriausybės paruoštą biudžetą. ■

    www.kam.lt, A. Pliadžio nuotrauka 2017 m. biudžete numatytas nuoseklus finansavimo didinimas krašto gynybai ir saugumui. Artėjant prie 2 proc. BVP 2018 m., gynybai papildomai skirta beveik 160 mln. eurų, kas šių metų bendrą gynybos biudžetą padidino iki 793 mln. eurų.

  • ATGAL
    Seimo naujokai pasiryžę rimtiems darbams
    PIRMYN
    Laisvės premija: pagaliau įvertinti jos verti...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.