2018-ieji Rusijoje: Realybės šou: „Prezidento rinkimai“ | Apžvalga

Pasaulis

  • 2018-ieji Rusijoje: Realybės šou: „Prezidento rinkimai“

  • Data: 2017-12-22
    Autorius: Vytautas Keršanskas

    Neabejotinai vienu reikšmingiausiu ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui laikytinu 2018-ųjų įvykiu galima pavadinti kovo 18-ąją vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Rinkimus, kurių, viena vertus, baigtis yra kone aiški iš karto. Kita vertus, galimų pokyčių įvardijimas yra be galo komplikuotas. Pabandykime bent truputį praskleisti šį paslapties šydą.

    Tradiciniai kandidatai jau išsirikiavę

    Lapkričio pabaigoje apie savo siekį kandidatuoti prezidento rinkimuose buvo paskelbę keli kandidatai, tarp kurių daugiausia „įprastų įtariamųjų“. Tačiau jau neapsieita ir be staigmenų.

    Tie „įprasti įtariamieji“ – tai komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas ir liberaldemokratų partijos vadovas Vladimiras Žirinovskis. Abu šalies politikoje veikiantys nuo ankstyvųjų 90-ųjų, jie vien savo dalyvavimu simboliškai įsirašo į moderniąją Rusijos istoriją: G. Ziuganovas, kaip vyriausias kandidatas rinkimų istorijoje (rinkimuose dalyvauja būdamas 73-ių), o V. Žirinovskis – kaip daugiausiai kartų dalyvavęs prezidento rinkimuose, t. y. net šešis. Įdomu ir tai, kad komunistų partijos atstovas visuose rinkimuose užimdavo antrąją vietą. Ar ši tendencija pasikartos, galima stebėti ir 2018-ųjų varžytuvėse. Vis dėlto tai greičiausiai ir bus didžiausia intriga, susijusi su šiais dviem kandidatais, kadangi, nepaisant jų turimos rinkėjų bazės, net ir svarstant apie šiuos rinkimus kaip laisvus ir demokratinius, nė vienam iš jų pergalė nebūtų prognozuojama.

    Dar vienas paskelbtas kandidatas – kadaise buvusios gana reikšminga opozicine jėga partijos „Yabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis. Jis prezidento rinkimuose yra dalyvavęs 1996 ir 2000 metais, vėliau, 2003-aisiais, jo vadovaujamai politinei jėgai parlamento rinkimuose neperžengus 5 proc. barjero, iš pirmojo nacionalinės politikos ešelono jis pasitraukė. 2012-aisias jo kandidatūra buvo atmesta, kaip teigia pats G. Javlinskis, dėl politinių motyvų, mat praėjus kelioms dienoms po to, kai kandidatą rinkimuose parėmė paskutinis SSRS vadovas Michailas Gorbačiovas, Nacionalinė rinkimų komisija paskelbė, kad per didelis už G. Javlinskį surinktų parašų skaičius yra negaliojantis ir todėl jis negali dalyvauti rinkimuose. Taigi šįkart galime stebėti G. Javlinskio mėginimą sugrįžti į nacionalinę politiką ir gauti daugiau dėmesio, tačiau svarstyti apie jo šansus tapti prezidentu taip pat neverta.

    Galiausiai, pati įdomiausia Rusijos prezidento rinkimų kandidatė – televizijos veidas ir pramogų šou ikona Ksenija Sobčiak. Jos kandidatūrą verta svarstyti žinios, jog pagrindiniu opozicionieriumi laikomam Aleksėjui Navalnui nebus leista dalyvauti rinkimuose, fone.

    Pagrindinė konkurentė – Rusijos Paris Hilton?

    Spalio vidurys Rusijos politiniame gyvenime buvo išties spalvingas, mat Ksenija Sobčiak sudrebino viešąją erdvę pasiskelbdama kandidate prezidento rinkimuose. Porą dienų prieš tai šalies Centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova (kuri, beje, 2000-ųjų rinkimuose buvo pirmoji moteris kandidatė posovietinės Rusijos istorijoje) pranešė, kad Aleksėjus Navalnas dėl jam galiojančių teismų nuosprendžių rinkimuose dalyvauti negalės iki… maždaug 2028-ųjų.

    K. Sobčiak kandidatūra nustebino dėl įvairių priežasčių: moteris, 35-erių metų televizijos veidas, pramoginio turinio laidų vedėja ir socialinių tinklų žvaigždė, pastaraisiais metais pradėjusi žurnalistės karjerą, toli gražu nėra tipinė kandidatė. Dar daugiau, jos biografija kelia įvairių minčių: viena vertus, pastaraisiais metais ji dirba vieninteliame nepriklausomame televizijos kanale „Dožd“, kita vertus – ji yra Putino mentoriumi laikomo Anatolijaus Sobčiako, kuris 90-aisiais buvo Sankt Peterburgo meru ir kurio komandoje pradėjo savo politinę karjerą dabartinis Rusijos prezidentas, dukra. Todėl, nors jaunoji kandidatė pristato save kaip alternatyvą visiems atsibodusiems politikams, tai įtikina nedaugelį. Juo labiau kad vos kelias dienas prieš savo apsisprendimo paviešinimą K. Sobčiak lankėsi pas Vladimirą Putiną. Oficiali priežastis – aptarti dokumentinio filmo apie savo tėvą ir V. Putino mentorių detales.

    Koks jos vaidmuo šiame rinkimų spektaklyje – galime tik spėlioti. Ji nekelia jokios grėsmės Putinui, tačiau būdama populiari gali padėti padidinti rinkimų aktyvumą. Fabrikuojamuose rinkimuose tai svarbu, siekiant užglaistyti klastojimų mastą. Antra, dėl savo darbo „Dožd“ ir nevengiamos kritikos Rusijos valdančiajam elitui iš dalies ji gali būti palaikyta opozicijos kandidate ir pasiimti bent dalį jų balsų. Trečia, opozicijos kandidatams pralaimėti sistemą kontroliuojančiam Putinui yra viena, bet surinkti mažiau balsų, kas yra visai realu, nei Rusijos Paris Hilton tituluojama Ksenija Sobčiak, yra smūgis reputacijai.

    Remiantis Rusijos viešosios nuomonės centro (VTsIOM) duomenimis, 95 proc. Rusijos gyventojų žino K. Sobčiak, todėl tokiam vaidmeniui ji itin tinkama persona. Tad teiginiai, jog K. Sobčiak kandidatūra yra ne tik suderinta, bet ir inicijuota Kremliaus strategų, yra labiausiai įtikinanti versija.

    Putinas išlaukė savojo momento

    Rusiją analizuojantys ekspertai tikėjosi, kad Vladimiras Putinas paskelbs savo kandidatūrą spalio viduryje vykusio tradicinio „Valdai“ klubo, inicijuoto V. Putino aplinkos ir visų pirma telkiančio Rusijos politinį elitą, susitikimo metu. Tačiau po šio susitikimo, kaip ir visą lapkritį, klausimas, ar V. Putinas sieks dar vienos kadencijos, liko neatsakytas. Liekant vis mažiau laiko iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios, net buvo pradėta svarstyti, galbūt Kremliuje planuojami pokyčiai, ir Rusijos valdantysis elitas ieško pakaitos V. Putinui?

    Tiesa, ženklų, kad valdančiojo elito gretose vyktų rimtos galios kovos, galinčios lemti naujo lyderio pasirinkimą, nebuvo. Todėl ilgą V. Putino tylą galima aiškinti gana paprastai: nepaskelbus savo kandidatūros, nereikia kalbėti apie ateitį ir Rusijos piliečių šerti naujais pažadais, kai ir daugelis senųjų vis dar laukia savo eilės ir yra neišpildyti. Apskritai,Vladimiras Putinas ilgai pozicionavo save ir realiai veikė kaip reformatorius, valstybės modernizatorius ir pan., tuo tarpu pastaraisiais metais jaučiama vis didesnė politinė, o ypač ekonominė, stagnacija Rusijos piliečiams gali priminti nelaukiamus stagnacijos metus. Rusijos opozicija jau naudoja šį įvaizdį ir savo protestuose V. Putino veidą įklijuoja į Leonido Brežnevo biustą.

    Galima įvardinti ir kitą motyvą, susijusį su pirmuoju: tai noras išlaukti pirmųjų oficialių kandidatų pasirodymo ir tuomet pareikšti: „Gerai, jeigu prašote ir nematote, kas galėtų geriau, – pasiaukosiu tėvynės ir liaudies labui.“ Kaip kiti pasirinkimai esant K. Sobčiak ar aštuntąjį dešimtmetį skaičiuojantiems amžiniesiems kandidatams V. Žirinovskiui ir G. Ziuganovui, status quo išlaikymas nusidažo daug ryškesnėmis spalvomis. V. Putinui neturint naujų ginklų savo arsenale, strategija iš prezidento Putino kuo vėliau virsti kandidatu Putinu buvo  apgalvota ir logiška.

    Kaip ir priklauso, V. Putino paskelbimas siekti dar vienos kadencijos įvyko pagal numatytą scenarijų: lankydamasis Žemutiniame Naugarde esančioje automobilių GAZ gamyklos 85-osioms metinėms skirtame koncerte, jis sulaukė „netikėto“ raginimo iš renginio vedėjo: „Šiandien visi susirinkę šioje salėje jus palaiko be jokių išimčių. Vladimirai Vladimirovičiau, padarykite mums dovaną – paskelbkite savo sprendimą. Juk mes esame už jus, GAZ – už jus“ („Gaz za Vas!“ – pradėjo skanduoti minia). Be abejo, V. Putinas, perklausęs, ar išties turi paramą, ir sulaukęs audringo „Taip!“, patvirtino, kad sieks ketvirtosios kadencijos.

    Reikia nepamiršti ir to, kad tai įvyko kaip tik dieną po to, kai Tarptautinis olimpinis komitetas pranešė, jog Rusijos delegacija yra diskvalifikuojama iš 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių už atskleistą valstybės remiamą sukčiavimo naudojant dopingą sistemą. Tad visas V. Putino apsisprendimo šou sutapo ir su pažadu toliau ginti rusų tautą nuo išorės pasaulio, kuris nepagrįstai kaltina, baudžia ir diskriminuoja juos, o TOK sprendimas diskvalifikuoti Rusijos delegaciją žiemos olimpinėse žaidynėse – to pavyzdys. Ir tai beveik garantuoja sėkmę rinkimuose, kuriuos būtų tiksliau dėti į kabutes ar vadinti realybės ar pramoginiu šou su iš anksto parengtu scenarijumi ir žinoma pabaiga.

    Kas toliau?

    Visgi verta klausti – o kas toliau? Neabejotinai Rusijos laukia paskutinė šešerių metų V. Putino kadencija, o vis rimtesnių iššūkių, kurių daugelis yra užgožiami šiandieninės konfrontacijos su Vakarais, skaičius auga. Tai ir vis didėjanti Kinijos įtaka tolimuosiuose Rusijos rytuose, ir demografinės Rusijos problemos, ir mažėjantis stabilumas tokiuose karštuose regionuose, kaip Dagestanas ar Čečėnija. Šiuos dalykus reikia sekti, norint geriau suprasti, kur galima tikėtis vis didesnio Rusijos politinio elito dėmesio.

    Antras dalykas – tai, kaip toliau elgsis tikroji, o ne imitacinė ar kontroliuojama Rusijos opozicija. Nors Aleksėjui Navalnui nebus leista dalyvauti rinkimuose, jis ir toliau elgiasi kaip kandidatas ir skersai bei išilgai naršo Rusiją, organizuodamas palaikymo mitingus bei formuodamas jo rėmėjų organizacinę struktūrą. Dažnai A. Navalno politinės manifestacijos tampa svarbiausiu savaitės įvykiu net ir dideliuose šalies miestuose. Todėl, nors 2014-aisiais jam dukart nebuvo leista įregistruoti politinės partijos, šiandien jo sukurtas rėmėjų tinklas jau yra gerokai veiksmingesnis nei daugelis kitų opozicinių judėjimų.

    Rinkimų šou iš anksto nuspręstais rezultatais baigiasi, bet ryšiai išlieka – tokia logika vadovaujasi A. Navalnas. Ir tai itin erzina Kremlių, kuris situaciją vertina rimtai: leisti jam kandidatuoti – per didelis ir sunkiai kontroliuojamas iššūkis, uždaryti į kalėjimą – dėl jo užsitarnauto statuso visuomenėje gali būti per daug pavojinga. Todėl jis ir toliau telkia paramą ir tikisi ją išnaudoti ateityje, taip išlikdamas šiandien sau lygių neturinčia alternatyva valdančiajam režimui. ■

  • ATGAL
    Pratybos baigėsi – egzistencinė grėsmė išlieka
    PIRMYN
    Smagiausios istorinės JAV lyderių citatos ir šiandieninis D. Trumpo šėlsmas „Twitter“
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.