2018 METŲ BIUDŽETAS – VALDANČIŲJŲ KETINIMŲ PROJEKCIJA | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • 2018 METŲ BIUDŽETAS – VALDANČIŲJŲ KETINIMŲ PROJEKCIJA

  • Data: 2017-12-22
    Autorius: Valentinas Stundys

    Ši LR valstybės biudžeto analizė parengta pagal pirminį Vyriausybės teiktą biudžeto projektą. Straipsnio gale rasite ir iki šio žurnalo išleidimo pateiktų biudžeto tobulinimų komentarą.

    Optimizmo pamokos išmoktos?

    Valdantieji suskubo 2018 metų biudžetą pavadinti pertekliniu, t. y. planuojama išleisti mažiau, nei prognozuojama surinkti pajamų. Tiesa, tas perteklius kuklus. Ekonomistai bemaž vieningi čia nelabai matydami dabartinės valdžios vykdomos politikos nuopelnų, o perteklių siedami su dviem veiksniais: vis dar tebesitęsiančiu ekonomikos augimo ciklu – spėjama, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali būti vienas sparčiausių ES ir sieks 2,9 procento, tiesa, jau toliau matomas ekonomikos lėtėjimas – ir fiskalinės drausmės įstatymo imperatyvu riboti išlaidų augimą. Kaupiamas rezervas yra būtinas žingsnis, prisimenant, kad 2009 metų globaliai krizei socialdemokratų daugumos Gedimino Kirkilo ministrų kabinetas buvo visiškai nepasiruošęs, priešingai, artėjant 2008 metų Seimo rinkimams, nepaisant raginimų ruoštis sunkmečiui bei atsiritančios finansų krizės pirmųjų požymių, dosniai didino lėšas įvairioms sritims, kelis kartus per metus didino pensijas tiek, kad dar baigdami savo kadenciją sugebėjo iššluoti ir „Sodros“ rezervą – taigi valstybės iždą prasidėjusios krizės akivaizdoje paliko tuščią. O racionalūs estai pasitiko sunkmetį su milijardo dydžio sukauptu rezervu. Ši Vyriausybė atsargesnė, ir tai gerai, nors, žinoma, būtina galvoti apie rimtesnio rezervo kaupimą, jei po kelerių metų tektų amortizuoti mažėjančias biudžeto pajamas ir nepulti į neišvengiamą net ir nepalankiomis sąlygomis skolinimąsi iš tarptautinių finansų rinkų.

    Analizuojant biudžeto projektą, kirba kelios abejonės. Apie vieną iš jų trumpai ir iš esmės yra pastebėję ekonomistai, teigdami, kad biudžete stokojama orientacijos į svarbius valstybės tikslus, stinga realių reformų instrumentų, taigi nemodeliuojamos jokios proveržio sritys, o rūpinamasi esamos  padėties ir infrastruktūros išlaikymu. Žodžiu, jokių rinkimų laikotarpio drąsių ambicijų nebelieka, o matydamas, kokias biudžeto pataisas šiandien teikia dauguma Seimo narių, supranti tą patį nesiliaujantį advokatavimą savo interesų teritorijoms – tesiūloma skirti lėšų statyboms, remontams ir pan. Kai nei Vyriausybė, nei Seimas nežvelgia į perspektyvą, o tik rūpinasi šia diena, pagauna nuojauta, kad vėl kapstysimės vietoje, laukdami naujos krizės. O gal rinkimų?

    Ką tik darbą baigusios Tarptautinio valiutos fondo misijos rekomendacijos Lietuvai bemaž žinomos, jau ir anksčiau išsakytos: mažiau apmokestinti darbą, o daugiau – kapitalą bei turtą; gerinti mokesčių surinkimą; reikalingos struktūrinės švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų ir valstybės valdomų įmonių reformos; pensijų reforma turėtų būti prioritetas siekiant socialinio ir fiskalinio tvarumo. Fondo ekspertai vėl primena, kad  minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas gali pakenkti šalies konkurencingumui, nes jis nesiejamas su produktyvumo didėjimu. Dauguma rekomendacijų lieka be atbalsio biudžeto projekte.

    Kitos abejonės labai paprastos. Ar iš tiesų šį biudžetą galima vadinti pertekliniu? Ar iš tiesų realiai ribojamos išlaidos ir vardan ko? Ar šis biudžetas nėra „valstiečių“ parengtas instrumentas savo kandidato sėkmei Prezidento rinkimuose?

    Sąlygiškai perteklinis biudžetas?

    Kodėl? Šiek tiek skaičių. 2016 metų pradžioje bendra valstybės skola buvo 17,2 mlrd. eurų, numatoma, kad 2017 metų pabaigoje ji sudarys 43,5 % prognozuojamo BVP. „Sodros“ skola 2016 m. pabaigoje sudarė 3,8 mlrd. eurų, iš jų 3,5 mlrd. eurų yra Vyriausybės suteiktos paskolos. 2018 metais planuojama skolintis 1,46 mlrd. eurų, o skolos grąžinimui numatoma 2,2 mlrd. eurų. Planuojamas beveik pusės milijardo eurų valstybės biudžeto deficitas. O konsoliduoto visų biudžetų – valstybės, savivaldybių, PSDF ir „Sodros“ – perteklius kitais metais gali siekti 0,5–0,6 % BVP. Šiaip jau tai fiskalinės drausmės aukštoji ekvilibristika, žaidimas skaičiais, procentais ir santykiais su prieš kelerius metus buvusių biudžetų dydžiais, ir tiek, o realiai perteklius nėra suprantamas dydis, jei bet kokiu atveju siekiama viską įsprausti į formulių Prokrusto lovą. Ar galima džiaugtis pertekliumi, jei vis esame skolose? Ar perteklius bus ir tada, kai skolos sieks 60 % BVP? Fiskalinė ekvilibristika tai leistų.

    Perteklius be reformų

    Nereformuojant mokesčių sistemos, tikimasi vien iš „šylančios ekonomikos“ („kylančių kainų, brangstančio NT, sparčiai augančio darbo užmokesčio“) ir remiantis „fiskaline drausme“ surinkti „perteklinį“ biudžetą. Toks buvo dažnas neambicingų valdžių lūkestis: kaip nors be didelių pastangų sulauksim kadencijos pabaigos. O darbo apmokestinimas ir toliau lieka totaliai žlugdantis – net 55 % nuo algos „ant popieriaus“. Nepaisant to, turime ir toliau vos ne mažiausią biudžetą ES. Ir taip bus, jei nebus ryžtamasi ilgalaikei planingai mokesčių politikos reformai ir efektyviam asignavimų panaudojimui, orientuotam ne tik į kasdienius viešuosius poreikius, bet ir į ilgalaikę perspektyvą, struktūrines reformas ir plėtrą.

    Apskritai, LT biudžeto projektas laikosi ant trijų polių: PVM (39 % biudžeto), akcizų (16%) ir ES paramos (per 25%). Surinkti didesnį biudžetą vėlgi tikimasi auginant šiuos mokesčius bei gaunant didesnę ES paramą. PVM ir akcizai yra iš principo regresyvūs vartojimo mokesčiai, jų našta augančiomis kainomis labiausiai gula ant galutinio vartotojo (pirkėjo) pečių. Taigi biudžetas būtų laikytinas netvariu, paremtu tik kylančios ekonomikos „įkaitimo“ viltimis, neišnaudojant papildomų potencialių biudžeto surinkimo šaltinių: didesnio pelno, turto, kapitalo, aplinkos taršos apmokestinimo, mokesčių sistemos progresinimo ar kovos su šešėliu.

    ES parama, apskritai, nėra šios valdžios nuopelnas, o tik solidarumo pagalba vystymosi netolygumams Bendrijoje mažinti. Panašu, kad tai taip pat yra tos kylančios ekonomikos vienas iš esminių ramsčių (įliejant į ekonomiką dideles pinigų sumas, per įgyvendinamus projektus duodant gyventojams darbo ir gero uždarbio – tai savo ruožtu suteikia impulsą didesniam vartojimui, kas papildomai augina PVM…). Tik, žinoma, ne visos tokios investicijos orientuotos į naujus raidos siekius ir auginamą grąžą.

    Planuojamas gyventojų pajamų mokesčio surinkimo nedidelis, bet kritimas: didinamas NPD (tiesa, atsisakoma PNPD), progresinamas individualios veiklos GPM. Kita vertus, mažesnė GPM surinkimo prognozė leidžia daryti išvadą, kad neplanuojama (ar nepakankamai planuojama) priemonių gyventojų verslumui ir atlyginimams auginti. Paprasčiau tariant, nesitikima, kad gyventojai kitąmet gaus daugiau pajamų ar didės užimtumas.

    Šiek tiek daugiau planuojama surinkti pelno mokesčio. Tik žadamas skirtumas nuo 2017 m. nėra didelis, ir apskritai pelnas lieka apmokestinamas nedaug, o kapitalas išvis iš esmės neapmokestinamas. Tikimasi, kad padaugės pajamų iš valstybės prekių ir paslaugų, tačiau pajamos iš valstybės turto prognozuojamos mažesnės. Nekilnojamojo turto ir aplinkos taršos mokesčiai – bendrame grafike „nepakilę nuo grindų“. Tiesa, sveikintinas Vyriausybės siekis progresinti nekilnojamojo turto apmokestinimą.

    Beje, Finansų ministerija skrupulingai suskaičiuoja, kad dėl mokesčių pakeitimų ir naujų-senų lengvatų mokestinės pajamos bus apie 1 230,9 mln. eurų mažesnės (GPM – 588 mln., pelno ir akcizų – 440, PVM lengvatų – 201 mln. eurų) nei, jų nesant, galėtų jų būti. Skaičiukai, kad šios valdančiosios daugumos pastangos būtų įtikinamos. Bet esmė turbūt ne čia – žmonių realiose pajamose: tebelieka ta pati duobė, kai, ekonomikai augant, daugumos žmonių pajamos tebeįšaldytos, o valdžia toliau sėkmingai vykdo demotyvuojančią paternalistinę politiką: globėjiška dalinimo politika masina dalį žmonių – jie savo šiokią tokią gerovę sieja su gera valdžia. Tik šiaip sau – žmonių reakcija: anądien sutikau pažįstamą, jau pensininką; pirmoji jo naujiena paprasta – jis pasidžiaugė, kad gavo šįkart jau 10 eurų daugiau. To ir tereikia artėjant rinkimams. O apie emigracijos stabdymo, reformų instrumentus nėra ką ir kalbėti – jų nėra: juk norima pirmiausia tiesiog neerzinti žmonių nuotaikų, kad nesugriūtų „geros valdžios“ įvaizdis artėjant rinkimams.

    Naujienos savivaldybėms

    Jų daug, ne visos džiuginančios, kaip benorėtų valdantieji pasigražinti. Savivaldybių biudžetų pajamos 2018 metais sudarys apie 2,7 mlrd. eurų (2017 m. – 2,5 mlrd.), taigi, turėtume apie 10,2 %, arba 256 milijonų eurų, augimą. Net 920 mln. eurų savivaldybių biudžetuose yra specialios tikslinės dotacijos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Savivaldybėms, kaip ir kasmet, šiek tiek didinama jų biudžetams tenkanti gyventojų pajamų (GPM) mokesčio dalis nuo 78,17 iki 82,16 %. Keičiama jo paskirstymo metodika: numatoma jį skaidyti į pastoviąją (78,45 %) ir kintamąją dalis (3,71 %), naikinama bendrosios dotacijos kompensaciją, ją perkeliant į GPM kintamąją dalį. Tiesa, 2017 metais tą kompensaciją sudarė apie 46 milijonai eurų, o kintamoje dalyje numatyta 39,9 milijono eurų. Dėl priimtų mokestinių pakeitimų 2018 metais GPM įplaukos sumažės apie 16 milijonų eurų, iš jų savivaldybių dalis būtų beveik 13 milijonų, tačiau savivaldybėms GPM pastovioji dalis didinama tik 5 mln. Taigi akivaizdūs mažėjimai. Gilinantis į įstatymo projektą aiškėja, kad savivaldybės gali tapti centrinės valdžios sprendimų įkaitėmis, jų gerais rezultatais tiesiog gali pasinaudoti. Kodėl? GPM pastovioji dalis būtų koreguojama, kai dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų įtakos mažėtų savivaldybių pajamos. Iki šiolei tokios pajamų netektys būdavo kompensuojamos 100 %. Dabar siūloma tai daryti pagal formulę, kuri nustato, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetų netektys bus vienodo dydžio – po pusę. O tai sudaro prielaidas spėti, kad savivaldybių sąskaita centrinė valdžia galės įgyvendinti savo mokestinę politiką. Be to, numatoma, kad kompensavimas taikomas tik tada, jei savivaldybių prognozuojamos pajamos mažėja 20 % ir daugiau, jei mažiau – nekompensuojamos. Šie pakeitimai, priešingai nei teigia valdantieji, demotyvuoja savivaldybių užimtumo, investicijų plėtros iniciatyvas. Savivaldybių aktyvios veiklos neskatina ir tai, kad jų skolinimosi limitas siejamas ne su investavimu, o su turima skola ir tik skolinimosi įsipareigojimų vykdymu. Fiskalinis apynasris savivaldai stiprus. Įdomu ir tai, kad Vidaus reikalų ministerijos biudžete nebelieka 166 000 eurų paramos Lietuvos savivaldybių asociacijos veiklai… Požiūris? Ar teisingumas?

    „Sodra“: nauji metai – nauji lapai

    Svarbūs pokyčiai kitais metais laukia Valstybinio socialinio draudimo fondo. Kitus metus „Sodra“ pasitiks neturėdama skolų, kurios yra iš tiesų įspūdingos. Per dvidešimt septynerius „Sodros“ veiklos metus jos skolos tik didėjo ir šių metų pabaigoje sieks beveik 4 milijardus eurų. Ne, „Sodra“ pati negrąžina savo skolų, nes ši suma beveik sudaro jos vienerių metų pajamas, kurios kitais metais bus vos didesnės nei jos šiuo metu turima skola – 4,2353 mlrd. eurų. Taigi tam, kad „Sodra“ pati grąžintų savo skolą, ji vienus metus neturėtų mokėti nei pensijų, nei motinystės išmokų, nei išmokų susirgusiems, – niekam. Tad valstybė – didysis „Sodros“ skolintojas – kasmet skolindama pinigų tam, kad „Sodra“ galėtų toliau gyvuoti, nusprendė nurašyti skolą beviltiškam skolininkui. Beveik 4 mlrd. „Sodros“ skola nuo šiol guls į valstybės biudžeto kišenę. Atsikračius skolos kupros, mažėja ir lėšos, skiriamos „Sodros“ veiklos administravimui. Pokytis, lyginant su 2017 m., labiau nei įspūdingas – 60 % arba 115,6 mln. eurų. Tokia suma kitais metais mažėja „Sodros“ išlaidos administravimui. Tiek „Sodra“ kitais metais būtų turėjusi susimokėti pati, jeigu skola nebūtų nurašyta. Taigi naujus metus „Sodra“ turi progą pradėti nuo baltos lapo. Vyriausybės pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte „Sodros“ pajamos kitais metai didės 9,2 %, lyginant su šiais metais, ir bus 4,253 mlrd. eurų, o išlaidos sieks kiek mažiau nei bus gauta pajamų – 4,012 mlrd. eurų. Negirdėtas dalykas – „Sodra“ kitų metų pabaigoje turėtų valdyti 240,5 mln. eurų laisvų pinigų. Gera pradžia pradėti kaupti „Sodros“ rezervą! Jeigu užteks politinės valios neišleisti jų pensijoms didinti prieš rinkimus. O didinimų bus… O ar bus esminė „Sodros“ reforma, žinių nėra. Kad tik nepasikartotų socialdemokratų 2008 metų viliotinis.

    BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ PASKIRSTYMO (NE)NAUJIENOS

    Pristatydamas biudžeto projektą, premjeras džiaugėsi: „Mūsų Vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat tai socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus Vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus – NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP.“

    Ar viskas tikrai taip gerai, jog verta, užuot niurzgėjus, pasidžiaugti bendra Lietuvos sėkme? Galima gėrėtis, jog skiriama bemaž pusės milijardo eurų suma socialinėms reikmėms (kaip džiaugiasi Vyriausybė, nors kol kas neaišku, kas yra skurdo mažinimas: ar tik milijonų padalijimas, ar sąlygų pačiam rūpintis savo gerove kūrimas – visada lengviau padalinti) bei pasiektais 2 proc. gynybai nuo BVP. Visgi…

    Skurstantys ir toliau bus skurdinami?

    Mažiausiai uždirbantys gaus daugiau – MMA didinama iki 400 eurų. Mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokės mažiau. Pagrindinis maksimalus NPD didinamas nuo 310 iki 380 eurų, 30–55 % darbingumą turintiems – iki 390 eurų, 0–25 % – iki 450 eurų. Atsisakoma PNPD, kiekvienam vaikui (globotiniui), nepriklausomai nuo pajamų, bus mokama 30 eurų išmoka. Prie išmokos vaikui bus skiriama papildoma išmoka: 1–2 vaikus turintiems – jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 183 EUR, 3 ir daugiau vaikų – nevertinant šeimos pajamų. Numatytos papildomos išmokos: nuo gimimo iki 2 metų – 28,5 eurų, nuo 2 iki 18 metų – 15,2 eurų. Dabartiniu metu 15,2 eurų išmoka mokama tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Tačiau šie pinigai yra įskaičiuojami į bendrąsias šeimos pajamas. Taigi nėra jokio dabartinės Vyriausybės nuopelno dėl papildomų 15,2 eurų – tai ankstesnės politikos tęstinumas. Kita – 30 EUR – dalis visiems vaikams, neatsižvelgiant į tėvų pajamas, nors ir konstituciškai teisinga, bet socialinės atskirties tikrai nemažins, nes tie patys pinigai skiriami ir milijonieriui, ir minimalią algą uždirbančiam tėvui ar motinai. Sakyti, jog tie pinigai prisidės prie socialinės atskirties mažinimo, ne tik nėra pagrįsta, bet ir kažkaip ciniška.

    Kiek beskaičiuotum, teoriškai skaičiuose skurdas mažėja, tačiau praktiškai iš vienos kišenės paimama ir įdedama į kitą, tik šiuo atveju ne iš Sodros į Valstybės biudžetą, bet iš tų pačių šeimų, ir suma lieka beveik kaip buvusi. Be to, infliacija, kainų pasiutpolkė simbolinį padidėjimą tuoj pat suvalgo. Panašu į skurdo mastų konservavimą? O jeigu prisiminsime premjero pagalvojimą, kad viduriniosios klasės atstovai turėtų uždirbti 1000–1500 eurų, tai skurstančiųjų pagal tokį atskaitos tašką turėtume skaičiuoti dar daugiau.

    Valstybės biudžeto asignavimų pakeitimų kryptys

    Išskirstę asignavimus pagal sritis ir mėgindami susidaryti bendrą vaizdą, matytume, kad didžiausio valstybės finansavimo reikalaujančios (ir jį gaunančios) keturios sritys 2018 m. būtų šios: socialinė apsauga, švietimas ir mokslas, finansų ministerijos asignuojamos sritys ir žemės ūkis. Tos pačios sritys, tik kitu eiliškumu dominuoja ir 2017 m. biudžete.

    2018-siais žadėtasis „socialiai atsakingas“ biudžetas iš tiesų smarkiai kilsteli į viršų (taigi ir į pirmąją vietą) socialinės apsaugos reikalų finansavimą (+238 mln. 853 tūkst. eurų). Finansų ministerijos kuruojamoms sritims asignavimų mažėtų (-30 mln. 265 tūkst. eurų). Įdomu tai, kad švietimui ir mokslui, kuris turėtų būti neabejotinas valstybės prioritetas, iš „perteklinio biudžeto“, lyginant su 2017-ųjų skaičiais, planuojama pridėti vos 5 mln. 595 tūkst. eurų… Turėtume viso labo 0,44 % pokytį – o tai jau tam tikra prasme skandalas! – kai, pavyzdžiui, kultūros srities biudžeto prieaugis būtų papildomi 28 mln. 816 tūkst. eurų, t. y. 14,87 %. Na, bet kultūra – įtakingo Seimo nario įtakoje… Galiausiai, nors švietimas ir mokslas 2018-aisiais aplenktų finansų ministerijos asignuojamą sektorių ir būtų antroje vietoje, žemės ūkio reikalų finansavimo didinimas (+6 mln. 846 tūkst. eurų) tiek skaitine, tiek procentine išraiška būtų svaresnis nei planuojamas švietimo ir mokslo finansavimo didinimas…

    Lygindami 2017 m. ir planuojamą 2018 m. biudžetus, pamėginkim įvertinti asignavimų prasme labiausiai augančias ir labiausiai besitraukiančias valstybės sritis.

    Matysime, kad procentiškai daugiausiai papildomų asignavimų 2018 m. sulauks šios 3 sritys: valstybės saugumas (+21,51 %); socialinė apsauga (+19,63 %) ir ūkis (+17,45 %).

    Labiausiai finansiškai susitrauks (kiek asignuojama būtent iš valstybės biudžeto): kūno kultūra ir sportas (-10,25 %); aplinka (-7,48 %) bei teisė ir arbitražas (-4,8 %, – tiesa, nuo teisės reikalų traukimosi prasme neatsilieka ir susisiekimas: -4,72 %).

    Taigi, kalbant apie asignavimų didinimą, pagaliau valstybės gynybai yra numatyti reikiami 2 % nuo BVP (finansavimas didėtų 21,51 %). Suprantama, jei papildomos lėšos nebus leidžiamos „auksiniams šaukštams“ ar panašiems „ginklams“, galėsime nuoširdžiai pasveikinti dabartinę Vyriausybę ir padėkoti už realias pastangas užtikrinti valstybės saugumą.

    Antra pagal pokyčio dydį – socialinė apsauga. Asignavimai čia didėja dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia įgyvendinami anksčiau priimti ar naujai priimami teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinio sektoriaus darbuotojų ir, apskritai, dirbančiųjų atlyginimo pokyčius. Įgyvendinami teisės aktai, reglamentuojantys socialinę rūpybą ir pensijų sistemą; taip pat savarankiškai pradedančiųjų dirbti skatinimą. Numatoma parama jaunoms šeimoms būstui ne didmiesčiuose įsigyti. Numatomos lėšos vaiko teisių apsaugos sistemai centralizuoti. Visgi labiausiai auganti dalis atsiranda įgyvendinant prieštaringai vertinamą „vaiko pinigų reformą“. O ant­rasis pagal dydį asignavimų ūgtelėjimas šioje srityje labiau buhalterinis – susijęs su „Sodros“ bendrosios pensijos dalies perėmimu į valstybės biudžetą.

    Tarp Ūkio ministerijai papildomai skiriamų asignavimų liūto dalį sudaro ES lėšos (netoli 36 milijonų eurų). Rūpestis talentų pritraukimu ir išlaikymu įkainotas papildomais 875 tūkst. eurų. Kiek mažiau (343 tūkst. eurų) papildomai skiriama atskirai specialiai grupei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ stambiems gamybos projektams pritraukti, kai apskritai investicijoms pritraukti ūkio sektoriaus biudžetas yra mažinamas šiek tiek daugiau nei 5 milijonais eurų… Norisi tikėti, kad yra koks nors racionalus paaiškinimas tokio viena ranka šiek tiek pridėjimo, o kita – daug atėmimo.

    Jei pažvelgsim į labiausiai besitraukiančias sritis, tai akivaizdus mažėjimo lyderis būtų Kūno kultūros ir sporto departamentas. Kadangi biudžete jis vienintelis tiesiogiai atstovauja kūno kultūros ir sporto reikalus, tai toks traukimasis iš tiesų kelia nuostabą. Turint omeny kūno kultūrą ir sportą kaip vieną esminių veiksnių siekiant visuomenės sveikatos ugdymo ir žalingų įpročių bei priklausomybių prevencijos, bendrame valstybės biudžeto asignavimų paveiksle ši sritis atrodo labai prastai – pavyzdžiui, lyginant su kultūros ar net tokios siauros srities kaip informavimo ir leidybos biudžetiniu finansavimu. Tad planuojamas drastiškas asignavimų mažėjimas turėtų liūdinti sportuojančią visuomenę. Vėlgi valdančiųjų kalbos apie visuomenės sveikatinimą ir priklausomybių bei žalingų įpročių prevenciją, žiūrint į planuojamus biudžeto asignavimus, gali pasirodyti kiek perdėtos, besiribojančios alkoholio ribojimu…

    Įvertinant, kad mūsų valdantieji yra „žalieji“ (ar bent save taip pristato), natūraliai norėtųsi tikėti, kad aplinkos puoselėjimui ir apsaugai bus skiriama pakankamai dėmesio. Visgi planuojamas antrasis pagal dydį aplinkos srities finansavimo mažinimas rodo ką kita. Tiesa, daugiausia nubraukiama ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Kaip tai paveiks „žaliosios“ programos įgyvendinimą, pamatysime ateinančiais metais…

    Galiausiai, žvelgiant į didįjį visų asignavimų paveikslą, norėtųsi atkreipti dėmesį, kad bendrojo valstybės valdymo, kontrolės ir priežiūros (pradedant Prezidento kanceliarija, Seimu, Vyriausybe ir baigiant įvairiomis inspekcijomis, komisijomis ir reguliavimo tarnybomis) finansavimas, kurį, beje, ateinančiais metais bendra apimtimi žadama dar mažinti, lyginant su visom kitom valstybės gyvavimo sritimis, yra vienas iš finansiškai mažiausiai imlių. Pavyzdžiui, daugelio keiksnojamo Seimo (konkrečiai Seimo kanceliarijos), kaip „mokesčių mokėtojų pinigų rijiko“, biudžetas (2018 m. –  30 mln. 213 tūkst. eurų) nesiekia nei Lietuvos radijo ir televizijos (2018 m. – 38 mln. 841 tūkst. eurų), nei labiausiai 2018 m. planuojamo nuskriausti Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV (2018 m. – 30 mln. 479 tūkst. eurų) biudžetų dydžių ir savajame segmente dėl asignavimų lyderio pozicijos konkuruoja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pastarąją lenkdamas vos 7,6 %. Valstybės kontrolė savo biudžetu lenkia Vyriausiąją rinkimų komisiją su visomis partijomis kartu sudėjus. LR prezidento kanceliarija – kukli, kaip ir Lietuvos užsienio reikalų finansavimas.

    Asignavimų pokyčių buhalterija ir įdomybės

    Kaip pagrįstas valstybės biudžeto asignavimų didėjimas įstaigoms? Daug įdomios medžiagos analizei pateikta Seimo tinklapyje, informacijoje apie 2018 metų biudžetus. Dėmesį patraukia 2017–2018 metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suplanuotų asignavimų pokyčių paaiškinimai. Šiame dokumente detali informacija, kiek kuriai valstybės įstaigai didėja-mažėja asignavimai ir kodėl. Bendras skaičius – planuojamos lėšos šioms įstaigoms – yra 496 137 tūkst. eurų didesnės nei 2017 metais. Didinimo konstruktas paprastas: taikomas mechaninis-funkcinis principas. Viskas siejama su 2017 metų biudžeto skaičiais, fiksuojami visi tų metų jau kitiems metams neaktualūs darbai – pabaigtų valstybės investicijų ar ES lėšomis įgyvendinamų projektų, netęstinių darbų asignavimai – ir tokiu būdu rodoma, kad šioms įstaigoms finansavimas mažinamas daugiau kaip 400 milijonų eurų nei buvo 2017 metais. Beje, tik viena kita valstybės institucija rodo, kad jų išlaidos vienu kitu milijonu mažėja dėl veiklos efektyvinimo, joms pavaldžių įstaigų optimizavimo, tačiau tai sudaro juokingai mažą sumą – vos keliolika milijonų. Kita vertus, 2018 metų projekte visoms įstaigoms asignavimai didinami beveik 1 milijardų eurų. Realiai tik kelioms įstaigoms, lyginant su 2017 metais, lėšos mažinamos apie 140 milijonų. Panašu, kad Vyriausybė vadinamąjį „pokyčių krepšelį“, 230 milijonų, surinko daugiausia iš sumažintų asignavimų valstybės investicijų programai, nes suma beveik identiška. Buvo skelbta, kad labai atidžiai analizuotos valdžios sektoriaus išlaidos, įvertintos vykdomos programos, peržiūrėta valstybės investicijų programa, įvertintos baigiamos vykdyti programos, darbuotojų skaičius, darbo užmokesčio kitimas, išlaidos komandiruotėms ir prekėms. Iš didelio debesies maža lietaus. Taigi plačiai reklamuota išlaidų peržiūra yra abejotinos vertės, nes atsisakoma dažnu atveju tik neaktualių išlaidų, nesiekiant jokių struktūrinių tos srities pokyčių ar veiklos efektyvumo.

    Asignavimų didinimas valstybės institucijoms pagrįstas Vyriausybės programos įgyvendinimo nuostatomis arba realybės padiktuota būtinybe. Viena vertus, čia išryškėja Vyriausybės prioritetai, kita vertus, dėmesys aktualijoms, didinant asignavimus gynybai, saugumui, korupcijos prevencijai, lenkiškoms programoms transliuoti, Valstybės šimtmečiui paminėti ar Lukiškių aikštės paminklui statyti. Valstybės gynyba ir saugumu besirūpinančioms institucijoms (Krašto apsaugos ministerijai, VSD, URM kovai su hibridinėmis grėsmėmis, Vyriausybės kanceliarijai integruoto krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos kūrimo projektui ir pan.) asignavimai didinami daugiau kaip 160 milijonų eurų. Kaip jau anksčiau aptarėme, akivaizdus šios Vyriausybės prioritetas yra socialinė apsauga, paremta papildomų asignavimų.

    Gaila, kad valstybės biudžete yra ir labai bendro pobūdžio didinimų, tarkim, Finansų ministerijai numatoma skirti 447 tūkst. eurų Vyriausybėms programos prioritetinėms priemonėms įgyvendinti ar Sveikatos apsaugos ministerijai – 100 tūkst. tokiam pat tikslui. Yra ir įdomių didinimų: štai Seimo kanceliarijai papildomai numatyta 350 tūkst. veiklai užtikrinti, Švietimo ir mokslo ministerijai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui numatomi 2 mln. 400 tūkst. eurų mokslo ir studijų institucijų asignavimų mažinimo sąskaita. Ūkio ministerijos biudžete planuojama 875 tūkst. eurų talentų pritraukimo (puiku!) ir išlaikymo Lietuvoje sistemai sukurti (visiškai neįtikėtina – nieko iki šiolei neturime?).

    Tepavyko surasti vos kelis struktūrinių reformų ženklus: Energetikos ministerijos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, Užsienio reikalų ministerijos planuojama diplomatinio tinklo pertvarka, Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamas psichikos centrų optimizavimas. Bene ir viskas. Na, žinoma, valdantieji nepamiršo, kaip įprasta, bent 11 milijonų padidinti lėšas Kelių priežiūros plėtros programai – juk prisireiks pabarstyti ką nors ir rinkimų apygardose, nes sunkiai tikėtina, kad Seimo narių teikiami pasiūlymai biudžeto projektui skirti lėšų jų atstovaujamų apygardų reikmėms bus išgirsti ir sulauks pritarimo.

    Taigi iš esmės nieko nauja nėra konstruojant biudžeto išlaidas, daugiau orientuojamasi į padėties išlaikymą, tačiau viena kryptis akivaizdi – didinti skurstančiųjų pajamas, pamirštant didžiąją dalį įvairiose srityse dirbančiųjų, kurių pajamos vos didesnės už minimalią algą. Šiandien jie – medikai, dėstytojai, mokslininkai, pedagogai – grasina streikais. Vos medikai pagrasino streikais, tuoj pat premjeras, ministrui nerandant pakankamai lėšų jų atlyginimams didinti, pažada tai padaryti – taip kuriamas problemas sprendžiančio ir į valstybės vadovo poziciją tinkančio premjero įvaizdis. Tiesa, nuoseklumo pristingama, nes apie sektoriaus reformą nė žodžio, o tuokart mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos pradžiai kita ministerija iš esmės lėšas randa savo asignavimuose.

    Tęsiama buvusios Vyriausybės tradicija – ji tada be atodairos didino minimalią algą, plokštino atlyginimus, taip demotyvavo specialistus, skatino ir nusivylimą politika, ir didino emigracijos mastą. Panašu, kad situacija kartojasi – šios dienos valdančiųjų strateginių ambicijų stygius gali ir toliau stumti Lietuvą į Europos periferiją. O be to, artėja rinkimų serija 2019–2020-aisiais – valdantieji jiems ruošiasi, įgyvendindami gana selektyvią politiką, taip dar labiau ryškindami žmonių orumą žeidžiantį visuomenės skirstymą į „minimalistus“ ir vos išgyvenančius, bet ne vidutiniokus, kuriems valdžios malonių eilė dar neatėjo. ■

    PATOBULINTAS BIUDŽETO PROJEKTAS

    Biudžeto projekto tikslinimas – balsavimo Seime kaina?

    Vyriausybė rekordiškai greitai patvirtino jai Seimo grąžintą biudžeto projektą. Nesiveliant į detalią skaičiukų dėlionę – iš kokių šaltinių padidino pajamas, ką pamažino, ar tai efektyvu ir t. t. – akivaizdu, kad čia svarbiausia yra asignavimų išlaidoms pokyčiai. Jie iškalbingi, paneigiantys pompastiškas valdžios kalbas apie kitokį, socialiai jautrų, biudžetą. Patikslinimai patvirtina, kad šita dauguma jokių strateginių, reformatoriškų tikslų ir neturi – jai terūpi bet kokia kaina išsilaikyti ir patvirtinti biudžetą. Dvi patobulinimų kryptys kaip ant delno. Pirmoji sietina su stipraus ir pažadus tesinčio premjero – kandidato į Prezidentus įvaizdžio stiprinimu, todėl didinami asignavimai įvairių sričių darbuotojų darbo užmokesčiui. Jokia naujiena, kad liūto dalis žadama atseikėti gydymo įstaigoms, kaip rašoma aiškinamuosiuose raštuose, tam reikės 50 mln. eurų. Šiaip įdomumo dėlei, kad atsikvošėtų gausios švietimo sektoriaus profsąjungos: mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos įgyvendinimo pradžiai iš esmės aukštojo mokslo finansavimo sąskaita Švietimo ir mokslo ministerija surado 2,4 mln. eurų, o toliau, be abejo, seks mokytojų skaičiaus optimizavimo planas – mokyklų uždarymas – tam, kad bent šiek tik iš vidinių rezervų būtų galima didinti mokytojų atlyginimus. Gydytojams valdžia žada jau kitais metais 20 procentų augimą, o iki 2020 metų – bent iki 3 VDU, slaugytojams – iki 1,5. Žinoma, gerai ir reikia. Be jokių struktūrinių, paslaugos kokybės ir prieinamumo pokyčių? Pamiršau: įsipareigojant neimti pakištukų. Raginu švietimo profsąjungų veikėjus pasižiūrėti į Ligonių kasų duomenų bazes, kiek ir kas šiandien konkrečiose gydymo įstaigose uždirba. Gal tada kils ir esmingesnis švietimo prioriteto klausimas ir abejonė, ką veikia ir pati švietimiečių ministerijos vadovybė, jei mokytojo ir dėstytojo atlyginimas panašėja į slaugytojo padėjėjos? Kokie „valstiečių” valdžios prioritetai? Tik valstybės galios institucijų veiklos sąlygų gerinimas? Antroji patobulinimų kryptis dar labiau žemiškesnė – tai balsų už biudžeto projektą užsitikrinimas Seimo posėdyje. Kaip tai vyksta? Socdemų-darbiečių laikais Seime buvo kalbama apie limitus ir jų dalybas. Šios „darnios valdžios” biudžeto patikslinimo dokumentuose figūruoja įdomūs papildymai: 2,5 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigoms modernizuoti, 2,1 mln. – savivaldybių sporto objektų plėtrai, 42,2 mln. – Kelių priežiūros ir plėtros programai papildyti, 2,9 mln. – melioracijos įrenginiams rekonstruoti. Tai „strateginė” reikšminga daugumos ir būtinų balsų biudžetui patvirtinti sutelkimo eurinė išraiška. Žodžiu, viskas kaip gerai organizuotame savųjų būrelyje – galią užtikrina valdžia pinigams, o jais tam tikru momentu, ypač tvirtinant biudžetą, reikia bent kukliai pasidalinti. Tik galima nusistebėti, kad, deklaravus rinkimuose veiklos skaidrumą, tęsiamos kolchozinės nomenklatūros tradicijos. Vargas… Priėmimas: „valstiečių” valdžios paskutinieji biudžeto potėpiai Kaip įprasta, daugumai apygardinių siūlymų nepritarė (negi?), o koalicijos vedliai toliau kartojo tą patį užkalbėjimą: pirmąkart turėsime socialiai orientuotą, perteklinį ir kitokiais epitetais grąžinamą biudžetą. Tačiau paskutinėje, priėmimo, fazėje įvyksta kuklių iškalbingų pokyčių. Viešai buvo skelbiama, kad po keliasdešimt tūkstančių eurų pritarta skirti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms, Valstybinei lietuvių kalbos ko¬misijai Terminų banko tvarkymui ar smurto artimoje aplinkoje prevencijos programai. Suprantama, pritarta „valstiečių” patrono siūlymui skirti 545 tūkst. eurų bibliotekų knygų fondams papildyti. Ignoruoti dėstytojai, medikai, ugniagesiai… Bet projektą lydinčiuose dokumentuose be jokių diskusijų atsiranda papildomi skaičiukai: savivaldybių kultūros įstaigoms modernizuoti, perskirsčius Kultūros ministerijos asignavimus, – 2,9 mln. eurų, savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui – 1,1 mln. eurų. Taip išvengiama konkrečių Seimo narių pasiūlymų svarstymo plenariniame posėdyje – jie paslepiami po šiais „nekaltais” skaičiukais. Štai taip. Suprantama, kad po tokių patikslinimų (nepamirškim, kad keliams tvarkyti atrasti dar per 40 mln.) turėjo visiškai pakakti balsų biudžetui priimti. Deja, biudžeto asignavimai dėliojami po kilimu, slaptai, vengiant viešumo. Tokia biudžeto tvirtinimo praktika visiškai paneigia šios Seimo daugumos kalbas apie skaidrumą, veiklos atvirumą ir politikos padorumą. Valdžios elgsenos ir žmonių lūkesčių atotrūkis negailestingai didinamas. Kas belieka galvoti? Moralios politikos egzamino ši dauguma neišlaikė, tai patvirtino ir ankstesni skandalai, bet šįkart akivaizdžiai paslydo premjeras ir jo komanda. Prezidentiniams rinkimams tai vertinga žinia – ne politikų žodžiuose, o jų sprendimuose ieškokim tiesos: „iš darbų juos pažinsim”.

    Biudžeto projekto tikslinimas – balsavi­mo Seime kaina?

    Vyriausybė rekordiškai greitai patvirtino jai Seimo grąžintą biudžeto projektą. Nesive- Liant į detalią skaičiukų dėlionę – iš kokių šaltinių padidino pajamas, ką pamažino, ar tai efektyvu ir t. t. – akivaizdu, kad čia svar­biausia yra asignavimų išlaidoms pokyčiai.

    Jie iškalbingi, paneigiantys pompastiškas valdžios kalbas apie kitokį, socialiai jautrų, biudžetą. Patikslinimai patvirtina, kad šita dauguma jokių strateginių, reformatoriškų tikslų ir neturi – jai terūpi bet kokia kaina išsilaikyti ir patvirtinti biudžetą.

    Dvi patobulinimų kryptys kaip ant delno. Pirmoji sietina su stipraus ir pažadus tesinčio premjero – kandidato į Preziden­tus įvaizdžio stiprinimu, todėl didinami asignavimai įvairių sričių darbuotojų darbo užmokesčiui. Jokia naujiena, kad liūto dalis žadama atseikėti gydymo įstaigoms, kaip rašoma aiškinamuosiuose raštuose, tam reikės 50 mln. eurų.

    Šiaip įdomumo dėlei, kad atsikvošėtų gausios švietimo sektoriaus profsąjungos: mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos įgyvendinimo pradžiai iš esmės aukštojo mokslo finansavimo sąskaita Švietimo ir mokslo ministerija surado 2,4 mln. eurų, o toliau, be abejo, seks mokytojų skaičiaus optimizavimo planas – mokyklų uždarymas – tam, kad bent šiek tik iš vidinių rezervų būtų galima didinti mokytojų atlyginimus. Gydytojams valdžia žada jau kitais metais 20 procentų augimą, o iki 2020 metų – bent iki 3 VDU, slaugytojams – iki 1,5.

    Žinoma, gerai ir reikia. Be jokių struktū­rinių, paslaugos kokybės ir prieinamumo pokyčių? Pamiršau: įsipareigojant neimti pakištukų. Raginu švietimo profsąjungų


    veikėjus pasižiūrėti į Ligonių kasų duome­nų bazes, kiek ir kas šiandien konkrečiose gydymo įstaigose uždirba. Gal tada kils ir esmingesnis švietimo prioriteto klausimas ir abejonė, ką veikia ir pati švietimiečių ministerijos vadovybė, jei mokytojo ir dėstytojo atlyginimas panašėja į slaugy­tojo padėjėjos? Kokie „valstiečių” valdžios prioritetai? Tik valstybės galios institucijų veiklos sąlygų gerinimas?

    Antroji patobulinimų kryptis dar labiau žemiškesnė – tai balsų už biudžeto projektą užsitikrinimas Seimo posėdyje. Kaip tai vyksta? Socdemų-darbiečių laikais Seime buvo kalbama apie limitus ir jų dalybas. Šios „darnios valdžios” biudžeto patikslinimo do­kumentuose figūruoja įdomūs papildymai: 2,5 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstai­goms modernizuoti, 2,1 mln. – savivaldybių sporto objektų plėtrai, 42,2 mln. – Kelių priežiūros ir plėtros programai papildyti, 2,9 mln. – melioracijos įrenginiams rekonstruo­ti. Tai „strateginė” reikšminga daugumos ir būtinų balsų biudžetui patvirtinti sutelkimo eurinė išraiška. Žodžiu, viskas kaip gerai organizuotame savųjų būrelyje – galią užtikrina valdžia pinigams, o jais tam tikru momentu, ypač tvirtinant biudžetą, reikia bent kukliai pasidalinti. Tik galima nusiste­bėti, kad, deklaravus rinkimuose veiklos skaidrumą, tęsiamos kolchozinės nomen­klatūros tradicijos. Vargas…

    Priėmimas: „valstiečių” valdžios paskuti­nieji biudžeto potėpiai

    Kaip įprasta, daugumai apygardinių siūlymų nepritarė (negi?), o koalicijos vedliai toliau kartojo tą patį užkalbėjimą: pirmąkart turėsime socialiai orientuotą, perteklinį ir kitokiais epitetais grąžinamą


    biudžetą. Tačiau paskutinėje, priėmimo, fazėje įvyksta kuklių iškalbingų pokyčių. Viešai buvo skelbiama, kad po keliasdešimt tūkstančių eurų pritarta skirti partizanų vado A. Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms, Valstybinei lietuvių kalbos ko­misijai Terminų banko tvarkymui ar smurto artimoje aplinkoje prevencijos programai. Suprantama, pritarta „valstiečių” patrono siūlymui skirti 545 tūkst. eurų bibliotekų knygų fondams papildyti. Ignoruoti dėsty­tojai, medikai, ugniagesiai… Bet projektą ly­dinčiuose dokumentuose be jokių diskusijų atsiranda papildomi skaičiukai: savivaldybių kultūros įstaigoms modernizuoti, perskirs- čius Kultūros ministerijos asignavimus, – 2,9 mln. eurų, savivaldybių švietimo įstaigų infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui – 1,1 mln. eurų. Taip išvengiama konkrečių Seimo narių pasiūlymų svarstymo plena­riniame posėdyje – jie paslepiami po šiais „nekaltais” skaičiukais. Štai taip. Supran­tama, kad po tokių patikslinimų (nepa­mirškim, kad keliams tvarkyti atrasti dar per 40 mln.) turėjo visiškai pakakti balsų biudžetui priimti. Deja, biudžeto asignavi­mai dėliojami po kilimu, slaptai, vengiant viešumo. Tokia biudžeto tvirtinimo praktika visiškai paneigia šios Seimo daugumos kalbas apie skaidrumą, veiklos atvirumą ir politikos padorumą. Valdžios elgsenos ir žmonių lūkesčių atotrūkis negailestingai didinamas. Kas belieka galvoti? Moralios politikos egzamino ši dauguma neišlaikė, tai patvirtino ir ankstesni skandalai, bet šįkart akivaizdžiai paslydo premjeras ir jo komanda. Prezidentiniams rinkimams tai vertinga žinia – ne politikų žodžiuose, o jų sprendimuose ieškokim tiesos: „iš darbų juos pažinsim”.


  • ATGAL
    Karalius mirė – tegyvuoja karalius!
    PIRMYN
    Vilniaus energetikos forumas ir energetikos kasdienybės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.