23 skirtingos kalbos vienu metu | Apžvalga

Vieningoji europa

  • 23 skirtingos kalbos vienu metu

  • Data: 2010-11-01
    Autorius: Aušra SKYRAITĖ

    Apie vertėjavimo ES institucijose subtilybes "Apžvalgai" pasakojo Olga Cosmidou ir Gintaras Morkūnas. (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Kaip lietuvius supranta Europa, kai jie taria savo žodį per Europos Parlamento posėdžius. Norint, kad Europos Sąjungos šalys narės susikalbėtų, reikia vertėjų. „Apžvalgos“ komandai viešint Briuselyje, pas Lietuvos europarlamentarą Algirdą Saudargą, apie vertėjų svarbą ir darbo subtilybes pasakojo Europos Parlamento Vertimų departamento generalinė direktorė Olga Cosmidou ir Vertimų į lietuvių kalbą skyriaus vedėjas Gintaras Morkūnas.

    Europos Parlamente vartojamos 23 oficialios kalbos – tai reiškia, kad susidaro 506 skirtingos kalbų kombinacijos. Vertėjai yra skiriami pagal darbo pobūdį – vieni yra vertėjai žodžiu (angl. interpreters), o kiti vertėjai, dirbantys daugiausia Liuksemburge, verčia tik raštu (angl. translators).

    Šiuo metu laisvai samdomų vertėjų, kuriems lietuvių kalba – gimtoji ir kurių paslaugomis naudojasi Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Teismas, yra apie 50. Nuolat dirbančių lietuvių vertėjų žodžiu Europos Parlamente yra 11.

    Šiuo metu Vilniaus universitetas Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinio direktorato (SCIC) oficialiai pripažintas vieninteliu ES vertėjų profesinius reikalavimus atitinkančiu konferencijų vertėjų rengimo centru Lietuvoje. Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje magistro studijos trunka 2 metus, o norint įstoti, reikia išlaikyti stojamąjį egzaminą.

    Užsienio kalbos, kurias moka vertėjai, pačių vertėjų terminais kalbant, gali būti aktyvios arba pasyvios. Aktyvi kalba yra ta, į kurią (ir iš kurios) vertėjas gali profesionaliai versti. Pasyviai mokėdamas užsienio kalbą vertėjas gali profesionaliai iš jos versti (t. y. puikiai tą kalbą supranta), bet negali laisvai versti į ją. Taigi, pasyvia kalba vertėjas gali net nemokėti laisvai kalbėt (svarbiausia, kad puikiai suprastų), o aktyvią kalbą jau turi mokėti puikiai visais lygmenimis.

    Be abejonės, kaip ir kiekviename darbe, vertime taip pat pasitaiko klaidų, bet jų stengiamasi išvengti. Apie tai Europos Parlamento Vertimų departamento generalinė direktorė Olga Cosmidou teigia: „Strasbūre dirba 1000 vertėjų – daugiau nei yra pačių europarlamentarų. Per metus gaunu mažiau nei 10 nusiskundimų, bet šimtus sveikinimų laiškų.“ Europos institucijose vertėjų mokymai yra labai sunkūs, kvalifikacijos egzaminai – labai sudėtingi. Ir išlaikę egzaminą, vertėjai yra nuolat kontroliuojami, nuolat lanko kursus ir ruošiasi kasdieniam darbui.

    Anot pašnekovų, Europos Sąjunga laukia gabių ir profesionalių specialistų. Šiais sunkiais ekonominės krizės laikais tai turėtų būti itin aktualu jauniems žmonėms, kurie galbūt iki pat šiol neranda savo nišos. Tai pats laikas pradėti siekti naujų žinių ir visai nesvarbu, kokią kalbą ar kiek kalbų tu mokėtum. 23 skirtingoms kalboms nuolat reikia vertėjų.

    Už vertėjų atstovų - "Apžvalgos" komandą Briuselyje lydėjusi EP nario A. Saudargo padėjėja Giedrė Svetikaitė (trečia iš kairės). (Martynos Žilionytės nuotrauka)

  • ATGAL
    Europos transporto avangarde – elektromobiliai
    PIRMYN
    Ar sutramdys Europos Sąjunga augančias maisto kainas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.