Įžvalgos

  • 4 prarasti metai

  • Data: 2016-03-30
    Autorius: Romena ČIŪTIENĖ

    4 prarasti metai – tokia frazė po niūria juodai balta nuotrauka sklando socialiniuose tinkluose. Nuotraukoje – Premjeras, Seimo pirmininkė ir kiti valdančiųjų veikėjai žvelgia į mus liūdnais kaltais žvilgsniais. Paprastas interneto menas žavi taiklumu: kiekvienam, sekančiam politinį šalies gyvenimą, ši nuotrauka pasako daugiau už ilgas analizes, debatus ar oficialias ataskaitas.


    Prieš ketverius metus, rinkimams pasibaigus, nuotaikos buvo įvairios. Dėl valdančiosios daugumos sutarė labai dvejopai vertinamos partijos, ne kartą krėstos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, įtartos įvairiomis nusikalstamomis veiklomis, o sudarant Vyriausybę dar vyko teisminis procesas dėl vienos partijos juodosios buhalterijos tvarkymo. Korupcinis prieskonis tiesiog kerojo gimstančios Vyriausybės identitete ir šis veiksnys buvo bene labiausiai neraminantis iš visų. Vyriausybės formavime principingai savo pozicijos laikėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, asmeniškai tikrindama kiekvieną kandidatūrą ir taip apnuogindama dar vieną tiesą – valdantieji neturi reikiamų žmonių, kurie galėtų imtis lyderystės įvairiose valstybės valdymo srityse. Lietuvai turint gausybę gabių žmonių, gavusių išsilavinimą geriausiuose pasaulio universitetuose ir įgijusių patirties visame pasaulyje, į Vyriausybę Premjeras siūlė sunkiai mintis dėstančius savo aplinkos žmones, dažnai net nekalbančius angliškai. Vyriausybės formavimas, valdančiųjų daugumoje nesant tinkamų kandidatų ir esant principingai Prezidentės pozicijai, greitai pavirto cirku – Premjeras šnekėdavo viena, deleguojančios partijos – kita, o patys kandidatai – trečia. Žinoma, tokio reginio netruko pasigauti spauda ir juoko būta daug. Liūdno juoko, pro liūdnas ašaras. Lietuvai skausmingai, bet drausmingai išbridus iš pasaulinės krizės gniaužtų ir jau sudarant pamatines sąlygas ekonominiam augimui, valdžia perduota korupcinei profanų komandai. Tiesa sakant, nesu tikra, ar žodis „profanų“ čia tinkamas, nes asmenys, skirti vadovauti ministerijoms, daugumoje buvo dirbę ankstesnėse Vyriausybėse, Seimuose ir panašiai. Dirbę ir žinantys, kaip reikia dirbti, kad viskas būtų legalu ir nepriekaištinga. Žinantys, kaip reikia vengti reformų, nes reikia išlaikyti reitingus, kaip vykdyti teisingą personalo politiką, nes savų žmonių ratas platus, ir kaip imituoti veiklą. Nežinantys ir nematantys pagrindo mokėti užsienio kalbas, skaityti pasaulines analizes ir studijas, neturintys ambicijų ir nepalaikantys dialogo su ministerijų personalu. Tokia ministrų komanda atėjo į valdžią prieš 4 metus su visa viceministrų ir patarėjų kariauna. Kariauna, nesižvalgančia į plačius tolius, tačiau mokančia ir norinčia kombinuoti. Čia ir dabar.

    Ir Vyriausybė veikė. Veikė blankiai, veikė be ambicijų, veikė saugodama reitingus ir savo personalą. Valstybinis aparatas kurį laiką gali veikti iš eigos, nevaldomas. Be lyderystės jis pulsuoja, ryja milžiniškus resursus ir duoda nedaug efektyvumo. Seni projektai, spaudžiant opozijai ir prezidentūrai, buvo pabaigti, nauji nepradėti. Ministrai daug šnekėjo ir daug nusišnekėjo. Nekompetencija, skurdūs viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir dar skurdesnis skaidrumo suvokimas įklampino Vyriausybę į melo ir korupcinių skandaliukų liūną.

    Tačiau pagrindinis bruožas, kuriuo išsiskyrė 2012-2016 metų Vyriausybė, buvo neryžtingumas. Pabaigusi praėjusios Vyriausybės padarytus ir beveik įgyvendintus didesnius projektus (pasak Prezidentės, tai yra bene vienintelis šios vyriausybės teigiamas bruožas), ji nenuveikė absoliučiai nieko apčiuopiamo nė vienoje valstybės valdymo srityje.  Energetikos strategija, socialinis modelis, eksportas – tai pagrindinės Vyriausybės kryptys, kuriose buvo švaistomasi ambicijomis ir rinkiminiais pažadais. Nė vienas iš šių projektų neišvydo dienos šviesos. Energetikos strategija tebeklaidžioja ministerijos koridoriais iš stalčiaus į stalčių, socialinis modelis darbo grupei keičiant darbo grupę pakeistas daugiau nei trimis ketvirčiais viso turinio, kuris nežinia,  ar iš viso bus patvirtintas, eksporto apimtys sumažėjusios. Viena iš labiausiai valstybės korumpuotų sričių – sveikatos apsaugos sistema, panašu, išsikovojo savivaldą ir toliau nereformuojama valdo pati save. Pagrindinius biudžeto resursus valgančios švietimo ir pensijų sistemos stagnuoja, tiek žodžiais, tiek neveikimu įžeidinėjant jos dalyvius.

    Šis „Apžvalgos“ numeris retoriškai klausia, ar turime Vyriausybę? Dabar pats laikas aptarti tai iš esmės, prieš prasidedant rinkimų kampanijai, prieš didžiąsias diskusijas apie ateitį, kuri turi realius šansus būti geresnė, jei tik sveiko proto visuomenės dalis bus pakankamai pilietiškai ir politiškai aktyvi.

  • ATGAL
    DANIJOS IŠŠŪKIS MIGRANTAMS
    PIRMYN
    Ar politinė atsakomybė tebėra svarbi?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.