JAV ir ES ekonominė krizė: ieškant sprendimų | Apžvalga

Įžvalgos

  • JAV ir ES ekonominė krizė: ieškant sprendimų

  • Data: 2011-09-20
    Autorius: Edita Mieldažė

    Prezidentas Barakas Obama Ovaliajame kabinete kalbasi su savo administracijos nariais po susitikimo su kongreso vadovybe (2011 m. liepos 7 d.) (Oficiali Baltųjų rūmų nuotrauka/ fotografas Pete Souza)

    Ekonominė krizė šalis vargina abiejose Atlanto pusėse. Sudėtingoje padėtyje atsidūrė ne tik ES periferija, bet ir stam­biausia ekonomika pasaulyje – JAV. Taigi ateinančiais metais stebuklų pasaulio ekonomikoje turbūt nesulauksime.

    Neišvengiamas defoltas?

    Kuri pirma iš šių valstybių paskelbs defoltą – Graikija ar JAV? Toks klausi­mas visai neseniai būtų pasirodęs absur­diškas ir netgi provokuojantis, tačiau šią vasarą autoritetingiausi pasaulio eko­nomistai jau atvirai svarstė apie JAV ir Graikijos ekonominį krachą. Nepaisant to, kad Graikijos parlamentas birželio pabaigoje nubalsavo už griežtas prie­mones šalies deficitui mažinti ir sulaukė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir partnerių iš ES paramos savo skolai pa­dengti, visgi daugelis ekonomistų mano, jog Graikijai defoltas neišvengiamas – jis gali ištikti per dvejus metus. Harvar­do universiteto profesorius ekonomistas Martinas Feldsteinas žurnale ,,Ecomical Policy” teigė, kad ,,Europos Komisija ir TVF neigia tai, ką aiškiai suvokia rinka: Graikija greitai nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų privatiems ir viešiems kreditoriams. Politikai siekia sutelkti viešus pinigus ten, kur jau privatus vers­las nebeinvestuoja. Tai daroma siekiant sukurti iliuziją, kad Graikijos obligacijos turi vertę ir kad ta vertė jas įsigyjant nemažės“. JAV atveju isterija dėl galimo valstybės nemokumo kilo po to, kai JAV prezidento Barako Obamos administra­cijai ilgą laiką nepavyko rasti kompro­miso su oponentais respublikonais dėl JAV skolos limito didinimo. Liepos 7 d. B. Obama pasiskundė, kad ,,respublikonai ir demokratai yra labai toli vienas nuo kito daugeliu klausimų“. Todėl nieko nuostabaus, kad iki pat rugpjūčio 2 d., kai ekonominis sprendimas JAV turėjo būti priimtas, pasaulio ekonomis­tai piešė neigiamą ateitį galingiausiai pasaulio ekonomikai. Kylančių aktyvų valdymo ( JAV) investavimo vadovas Davidas  Murrinas teigė, kad kalbant apie JAV defoltą yra svarbu ne ,,jeigu”, o ,,kada”. Jis pridūrė: ,,Neišvengiama, kad JAV ištiks defoltas – tai būdinga imperi­jai, kuri perkaito ir smuko.“

    Pavojaus varpai JAV

    JAV prezidentas šių metų birže­lio 22 d. pranešime apie JAV padėtį karštuosiuose pasaulio taškuose palietė ir ekonomikos klausimą. Tada jis pabrėžė, kad pats laikas susitelkti į tautos kūrimą čia, namuose: ,,Per paskutinį dešimtmetį prasidėjus sunkmečiui ir padidėjus skolai, išleidome trilijonus dolerių karui. dabar turime investuoti į didžiausią Amerikos išteklių – mūsų žmones. Turime pri­traukti inovacijas, kurios sukurtų daugiau darbo vietų ir pramonės nei dabar.“ Kreiptis į tautą B. Obamą paskatino ne tik artėjantys prezidento rinkimai, bet ir JAV Iždo departamento vadovo Timo Geithnerio perspėjimas gegužę, kad JAV skolinimosi limitas – 14,29 trln. JAV dolerių – beveik pasiekė perviršio ribą ir kad tik naudojant įvairius biudžeto eilu­čių stumdymo triukus formaliai galima išvengti limito perviršio iki rugpjūčio 2 d. Ši diena turėjo parodyti, ar JAV viduje gali susitarti dėl šalies skolos limito padidinimo, ar ne. Kilę tarpusavio debatai dėl šio reikalo tarp demokratų ir respu­blikonų net ir visai apolitiškam žmogui atvėrė akis, kaip jie toli vienas nuo kito. B. Obama, atstovaujantis demokratų par­tijai, paprašė Kongresą vieną iš ,,n” kartų (nuo 1960-ųjų buvo net 78 tokie atvejai!) pakelti JAV skolos limitą iki 2,4 trln. JAV dolerių, mat JAV finansinių įstaigų apskaičiuota, kad 2011 m. JAV biudže­to deficitas sieks 1,5 trln. JAV dolerių. Kongresas, kuriame daugumą sudaro opozicinė respublikonų partija, atsisa­kė svarstyti ,,skolos lubų“ klausimą tol, kol B. Obamos administracija nesutiks sumažinti valstybės išlaidų 2 trln. JAV dolerių per artimiausius 10 metų. JAV prezidentas derybose su respublikonais pabrėžė, kad bet kokias valstybės išlai­das mažinti įmanoma tik tada, jeigu bus atšauktos mokesčių lengvatos ir padidinti mokesčiai turtingiausiems amerikie­čiams ir kompanijoms. respublikonai, kaip žinoma, atstovaujantys stambiajam kapitalui, prieš tokius B. obamos planus buvo nusiteikę priešiškai. Bet sprendimas rugpjūčio 2 d. buvo rastas. Koks jis?

    Sprendimas priimtas

    Demokratų ir respublikonų stovy­klos po kelias savaites trukusių bergž­džių derybų pagaliau sutarė ir patvirtino skolinimosi limito didinimo ir deficito mažinimo planą. Nutarta JAV skoli­nimosi ribas pakelti iki 2,1 trln. JAV dolerių, o valstybės biudžetą mažinti iki 2,4 trln. JAV dolerių per dešimtme­tį. Biudžeto deficito mažinimo plane svarbūs du momentai. Pirma, siekis apkarpyti išlaidas beveik 900 mlrd. JAV dolerių per dešimtmetį ir, antra, rasti būdą sutaupyti 1,5 trln. JAV dolerių. dėl pastarojo plano JAV Kongresas turės rasti sprendimą iki 2011 gruodžio 23 d. reikia pabrėžti, kad šiame susitarime nenumatoma didinti kokių mokesčių, kaip buvo suplanavęs B. Obama su savo komanda, todėl galima teigti, kad res­publikonai pasiekė savo. Iš kitos pusės, kyla klausimas, kodėl JAV – stipriausia ekonomika pasaulyje – atsidūrė ant ekonominės bedugnės slenksčio?

    JAV Kelias link Bedugnės

    Jungtinių Valstijų skola, kaip ir jų ekonomika, yra didžiausia pasaulyje. Galbūt tai atrodo ir neįtikėtina, bet šis skaičius turbūt įtikina ir didžiausius pe­simistus – 14 564 970 167 709,38. Taigi daugiau nei 14 trln. JAV dolerių, JAV Iždo departamento tinklalapio rugpjūčio 4 d. duomenimis (http://treasurydirect. gov/NP/NPGateway). du trečdaliai šios sumos yra valstybės skola, kurios kreditoriai yra atskiri asmenys, verslas, valstybės (ypač Kinija ir Japonija), supirkę iždo vekselius, obligacijas ir pasiža­dėjimus juos grąžinti. Likusi JAV skolos dalis yra pačių JAV ir laikomi kaip vals­tybės vertybiniai popieriai. Prieš ekono­minę krizę 2000–2007 m. JAV valstybės skola išaugo 50 % : nuo 6 iki 9 trln. JAV dolerių, o 700 mlrd. JAV dolerių parama vidaus ūkiui per 2008 m. krizę skolą pastūmė prie grėsmingos 10,5 trln. JAV dolerių ribos. Tad kaip JAV priėjo prie šios grėsmingos ribos? Atsakymų ne vienas. Visų pirma, metai iš metų JAV administracija mažino mokesčius ir didino išlaidas. Per krizę JAV stimu­liavo rinką finansinėmis injekcijomis ir nemažėjančiomis karinėmis išlaidomis (800 mlrd. JAV dol.). Pavyzdžiui, vien Pakistanui nuo 2001 m. buvo atseikėta apie 28 mlrd. JAV dolerių, neskaitant jau Afganistano ar Irako. Antra priežastis, kodėl JAV atsidūrė ant bedugnės, buvo tai, kad užsienio šalys padidino iždo vekselių kiekį kaip saugią investavimo garantiją, todėl palūkanų kainos laikė­si mažos. recesijos metu tokios šalys kaip Kinija ir Japonija padidino JAV iždo vekselių supirkimo kiekį tam, kad savo valiutas išlaikytų pigias, palyginti su doleriu. Nors Kinija dabar vis įspėja JAV, kad valstijos mažintų savo skolą, ši Azijos milžinė ir toliau supirkinėja JAV iždo vekselius. Tik ar ilgam? Ekonomis­tai teigia, kad JAV skolos kreditoriai jau pradėjo investuoti į savo šalių ekono­mikas, todėl smukusi JAV iždo vekselių paklausa gali pakelti palūkanų normą, o tai sulėtins JAV ekonomiką.

    Kas laukia JAV ekonomikos?

    Sis klausimas neduoda ramybės daugeliui ekonomistų. Vašingtone esan­tis „Bipartisan Policy Center“ paskelbė publikaciją, kas laukia JAV rugpjūtį. Centro duomenimis, tarp rugpjūčio 3 ir 31 d. JAV turėjo surinkti 172 mlrd. JAV dolerių įplaukų, tačiau išleisti net 307 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia, kad vien rugpjūčio mėnesio deficitas teoriškai tu­rėjo siekti 135 mlrd. JAV dolerių. Tačiau jau rugsėjį šie duomenys gali kisti, mat JAV prarado aukščiausią skolinimosi reitingą, kuris joms buvo priskirtas 1917 m. Tarptautinė reitingų agentūra Stan­dard & Poor’s (S&P) sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo aukščiausio AAA iki AA+. Agentūra pranešė, kad šis reitingas gali būti sumažintas ir dar kartą per artimiausius dvejus metus, jei valstybės išlaidos bus didesnės nei pasi­žadėta susitarime dėl biudžeto deficito mažinimo. reikia prisiminti, kad iškart po garsiojo rugpjūčio 2 d. sutarimo, kitos dvi reitingų agentūros – Moody’s ir Fitch – patvirtino, kad nemažins JAV skolinimosi reitingo. Taip atsiti­ko ne todėl, kad jos prasčiau dirba, o todėl, kad jos nenorėjo sutrikdyti rinkų. Kaip pažymėjo investavimo analitikas Michailas Koroliukas, ,,S&P suvokė, kad pasiektas kompromisas dėl biudžeto skolos ir deficito yra nepakankamas, kad būtų galima pasitikėti JAV pajėgumais valdyti savo skolą. Šaliai verkiant reikia rimtų ilgalaikių priemonių išlaidoms mažinti ir įplaukoms didinti“. Su šia mintimi sutiko ir ,,Ivestkafe” analitikas Antonas Safonovas, pridurdamas, kad ,,JAV skolos problema neišspręsta, o atidėta keleriems metams“. B. Obamos reakcija dėl skolinimosi reitingo suma­žinimo buvo vis dar viltinga: ,,Nesvarbu, ką kai kurios agentūros sako, mes visada buvome ir būsime šalis su triguba A.“ Visgi ir kiti JAV ekonominiai duomenys nedžiugina. Per pirmąjį šių metų ketvirtį JAV BVP padidėjo tik 0,4 %, o antrąjį ketvirtį – 1,3 % . Nedarbo lygis, rugpjū­čio mėnesio duomenimis, siekė daugiau nei 9 %. Tad klausimas, ar pavyks B. Obamos administracijai susigrąžinti JAV trigubą A, įtikti respublikonams ir iš naujo leisti patikėti pasauliui, kad JAV – vis dar rojus žemėje?

    ES pinigų sąjunga kliba

    Kitoje Atlanto vandenyno pusėje esanti Europos Sąjunga niekaip negali atsigauti nuo praūžusios krizės padari­nių. Tiek JAV, tiek ES valstybės susi­dūrusios su panašiomis problemomis: skolų didėjimas, silpnas ekonominis augimas, nereformuotas socialinis sek­torius ir politinė aklavietė, ką su visomis šiomis problemomis daryti. Kaip teigia konsultacinės kompanijos ,,Capital Economics“ ekonomistas Polas deilsas, ,,tiek JAV, tiek ES auga pesimizmas dėl ekonominių perspektyvų“. rodos, Grai­kijos BVP sudaro tik 2 % ES BVP, ta­čiau joje kilusi nemokumo ir skolos kri­zė paveikė visą Europos regioną. Kodėl? Todėl, kad pinigų (monetarinė) sąjunga reikalauja didesnio politinės sąjungos sutelktumo. Kitaip tariant, Europos pinigų sąjungoje (euro zonoje) politiniai sprendimai, priimami šalių narių, veikia ir kitas valstybes nares labai tiesiogiai ir kartais netgi dramatiškai. Todėl nieko nuostabaus, kad ES nepalieka Graikijos likimo valiai ir sprendžia jos problemas kartu. Tačiau, ar ,,Graikijos problema“ gali būti apskritai išspręsta?

    Graikijos problema

    Ar graikų Poseidonas nuskandins Europos ekonomikos laivą? (Danos Augulės piešinys)

    Ar Graikijos problema gali būti iš­spręsta, priklauso nuo to, kaip konkrečiai mes ją apibrėšime. Ji susideda iš dviejų elementų. Pirma, Graikija turi tokią di­delę skolą (142,8 % BVP), kad ją sumo­kėti beviltiška. Antra, šioje valstybėje nėra veikiančio ekonomikos modelio, nes jau ilgą laiką Graikija turi prekybos deficitą – šalies viduje reikia daug daugiau prekių ir paslaugų, nei jų galima eksportuoti svetur. Tačiau – tai dar ne viskas. Graikija yra trečius metus iš eilės recesijoje – 2011 m. valstybės pajamos nukritusios 5 % ir, manoma, kad jos dar ir toliau kris 2012 m. Praeitais metais Graikijoje užsidarė apie 50 tūkst. verslo bendrovių, todėl staigiai padidėjo ir nedarbas (15–16 %). Vienas iš šešių darbuotojų šalyje yra likęs be darbo ir net 40 % jaunų žmonių negali įsilieti į darbo rinką. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad Atėnai gyveno ne pagal galimybes. 2009 m. naujai išrinkta George Papandreou vyriausybė atrado melagingus valstybės finansus: vietoj teigto 3,7 % biudžeto deficito išniro 14 % suma. Vėliau prasidėjęs vieno didžiausių Graikijos kreditorių ,,Lethman Brot-hers“ krachas ir kitų fnansinių struktūrų suirutė galutinai smogė Atėnams. 2010 m. gegužę vadinamoji Trijulė (Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas) pradėjo Grai­kijos gelbėjimo darbus ir paskolino Grai­kijai 110 mlrd. eurų. Tačiau šis gelbėjimo planas dėl griežtų sąlygų sulėtino Atėnų ekonomiką. Graikijos vyriausybė praei­tais metais viešajame sektoriuje suma­žino 10 % darbo vietų, 15–30 % nurėžė nuo atlyginimų ir 10 % nuo pensijų. Per ateinančius ketverius metus Graikija planuoja atleisti 150 tūkst. valstybės tarnautojų ir pradėti masinę privatizaciją. G. Papandreou tikisi iš jos surinkti apie 50 mlrd. eurų. Tačiau, ar tai padės?

    Domino efektas

    Turbūt sudėtinga įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu Graikija paskelbtų ne­mokumą, t. y. vadinamąjį defoltą. Tačiau pirmiausia dėl to sukrustų Europos centrinis bankas (ECB), nes turi įsigijęs 50 mlrd. eurų Graikijos obligacijų. Tokiu atveju ECB daugiau nebeįsigytų Graikijos obligacijų, o tai turėtų įtakos visam bankiniam sektoriui Europoje, nes Vokietijos ir Prancūzijos bankai yra stambūs Graikijos obligacijų turėtojai. Atėnų nemokumas gali iššaukti ir domi­no efektą. Kaip teigia Europos refor­mų centro analitikė Katinka Barysch, ,,dabar rinkos labai nervingos, todėl, jei Graikija paskelbs defoltą, panašūs scenarijai gali ištikti ir Airiją bei Portugaliją“. Žinoma, ES galės įveikti šių trijų šalių nemokumą, jeigu imsis griežtos asmeninės kontrolės. Tačiau, jei kontrolė bus paleista iš ES rankų, domino efektas gali pasiglemžti Ispaniją ir Italiją. Tokiu atveju padariniai gali būti katastrofiški.

    Trauktis iš euro zonos

    Galimybė Graikijai trauktis iš euro zonos ir taip mažinti išsipūtusią savo skolą atrodo pavojinga ir provokuojanti. Vieni ekonomistai teigia, kad Atėnai ne­gali atsisakyti euro, kol tai nėra leidžiama pagal ES susitarimus. Tačiau, pasak analitikės K. Barysch, ,,jeigu tik Graikijoje atsiras politikas, kuris parengs valstybės išėjimo iš euro zonos planą ir sulauks rinkėjų paramos, tai jis tikrai paskiausiai laikysis europietiškų susitarimų“. Taigi, jei bus atkurta nacionalinė valiuta drachma, ji smarkiai kris euro atžvilgiu ir dar labiau padidins Graikijos skolą, kuri išreikš­ta eurais. Tada bankrutuos Graikijos bankai ir šalis bus priverta įvesti sankcijas kapitalo išvežimui iš šalies. Kita vertus, visiškai įmanoma, kad ilgalaikėje pers­pektyvoje nacionalinė valiuta Atėnams galėtų grąžinti konkurencingumą, tačiau pirminis išėjimo iš euro zonos poveikis bus katastrofiškas. Be to, Graikijai palikus pinigų sąjungą, investuotojai gali jautriai reaguoti į Portugalijos ir Airijos rinkas ir ,,padėti“ joms išeiti iš euro zonos, tuo labiau kad ES lyderės Prancūzija ir Vo­kietija išgyvena irgi ne pačius geriausius laikus. Prancūzai šiuo metu nėra įsitikinę, kad šalies ekonominiai reikalai puikūs. Jie baiminasi likti ES periferijoje, vadina­majame „Viduržemio jūros klube“, tačiau reformų šioje šalyje sunku tikėtis jau vien dėl to, kad ant kulnų lipa rinkimai. Eko­nomistai mano, kad prezidentas Nikolas Sarkozy tikrai nesiims jokių drastiškų ekonominių priemonių. Vokietija auga gana greitai, tačiau, pasak ekonomistės K. Barysch, ji nėra Europos ekonomikos ve­dlė, nes daugiau eksportuoja, nei impor­tuoja. Kad padidintų importą, Vokietija turi padidinti paklausą savo šalies viduje vien jau dėl tos priežasties, kad Graikijos ir Portugalijos kompanijos gamintų pre­kes Vokietijos rinkai. Šiuo atveju taikliai pastebėjo ECB valdybos narys Lorenzo Bini Smaghi, teigdamas, kad „euro zona finansiškai, bet ne visai politiškai, yra vieninga“. Taigi, ar gali esama krizė priar­tinti ES šalis viena prie kitos?

    Suverinėtas kaip jėga

    Finansinė krizė ES tikrai suarti­no – pasiturinčios Europos valstybės ištiesė pagalbos ranką ES periferijai. Turbūt gali kilti klausimų dėl jų tikslų kilnumo, tačiau aišku viena – bendros sąjungos sprendimai neginčijami, bet ar pakankami krizei įveikti? ECB bendradarbis L. B. Smaghi pažymi, kad skirtingi požiūriai tarp ES narių paralyžiuoja ES siekius kovoti su krize. Pavyzdžiui, kai Vokietija reikalavo, kad Graikijos bankai prisiimtų garantijas dėl nuostolių, Suomija paprašė Atėnų garantijos mainais už pagalbą. Taigi, ką daryti, kad ES kalbėtų vieningiau, ypač krizės akivaizdoje? Ekonomistas L. B. Smaghi pateikia tris elementus, kurie galėtų sustiprinti ES bendrų sprendimų priėmimą: pirma, kai kada atsisakyti reikalavimų dėl vienbalsišku­mo, antra, griežtinti taisykles, priimant nacionalinius sprendimus, ir, trečia, geriau laikytis ES taisyklių. Laikydamasi šių reikalavimų, ES kaip vienetas tikrai turi šansų pajudėti iš krizinės duobės ir sukurti efektyvių būdų ekonomikai ska­tinti. Vienas tų būdų, kaip prognozuoja ekonomistai, yra bendrų euro obligacijų sukūrimas. Jos gali tapti priemone išeiti iš krizės!

  • ATGAL
    Pranašystė pildosi
    PIRMYN
    S. Kropas: rinkose matau labai daug spekuliacijų
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.