Baltijos šalys gali būti Tibeto geros valios ambasadorėmis | Apžvalga

Įžvalgos

  • Baltijos šalys gali būti Tibeto geros valios ambasadorėmis

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2011-08-20
    Autorius: Ingrida VĖGELYTĖ

    Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama su Tibeto likimui neabejingais Baltijos šalių piliečiais šių metų rugpjūtį susitiko Estijoje. (R. Mažeikos nuotr.)

    „Meilę ir atjautą aš vadinu visuotine religija. Tokia mano religija“, – teigia dalai Lama XIV. Gal šis lakoniškas pasakymas ir paaiškina, kodėl aktyviausiai, kūrybiš­kiausiai mūsų, lietuvių tautos, daliai taip rūpi tolimojo raudonosios Kinijos paverg­to Tibeto tautos dalia. Aišku, prisidėjo ir Pauliaus Normanto kūryba, kurio meninės fotografijos subroliavo mus su šiais toli­mais žmonėmis. Taip pat savo indėlį įnešė ir rašytoja a. a. Jurga Ivanauskaitė, kurios suburtas judėjimas už Tibeto laisvę ir po jos mirties veikia labai aktyviai ir buria žmones prasmingai bei reikalingai veiklai. Juk tik po rašytojos mirties jos bendražy­giai vis tik pasiekė, kad Vilniuje atsirastų pirmasis pasaulyje Tibeto skveras.

    Atjaučia tie, kurie gyvendami laisvės sąlygomis sugeba įsiklausyti į tolimos tautos dvasinio vedlio prašymą: atgavę nepriklausomybę ir tapę laisvi, kartu pa­sirenka dar didesnę pareigą būti atsakingi už kitus – kenčiančius ir pavergtuosius.

    „Terminas „dalai lama“ įvairiems žmonėms turi nevienodą reikšmę. Vie­niems šis žodis reiškia, kad aš esu gyvasis Buda, žemiškas Avalokitešvaros, Atjautos bodisatvos pasireiškimas. Kitiems – kad aš esu dievas-karalius. Praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje būti dalai lama reiškė eiti Kinijos Liaudies respubli­kos visuotinio suvažiavimo vykdomojo ko­miteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Tremties pradžioje, po mano pabėgimo, buvau vadinamas kontrrevoliucionieriumi ir parazitu. Tačiau man netinka nė vienas šių apibūdinimų. Mano supratimu, dalai lamos titulas reiškia man tekusią atsako­mybę. Aš pats esu tik žmogus, be to, aš taip pat esu tibetietis, nusprendęs būti bu­distų vienuoliu.“ (Iš S. Stril-Rever knygos „Dalai Lama: mano dvasinė biografija“).

    Rugpjūčio 16–18 dienomis Estijoje lankėsi Tibeto dvasinis vadovas, Nobelio taikos premijos laureatas dalai Lama XIV. Kinijos ambasados Taline sekreto­rius beregint pavadino nepriimtinu dalai Lamos vizitą į Estiją ir pareiškė, kad šis vizitas kenkia Kinijos ir Estijos tarpusa­vio santykiams. Tačiau nepaisant griežtų Tibetą okupavusios Kinijos protestų, antrąją vizito dieną su svečiu susitiko Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, kuris tvirtai pareiškė, kad religinis ir kultūrinis Tibeto savitumas yra unika­lus ir jį išsaugoti būsimoms kartoms yra vienas humanistinių šiandienos uždavinių. T. H. Ilvesas patvirtino savo asmeninę ir Estijos valstybės paramą vieningos Kinijos politikai, tačiau pabrėžė, kad, jo įsitikini­mu, Tibeto istorija, religija ir kultūra kuo plačiausiai praturtina ir Kinijos Liaudies respubliką. „rūpestingai saugodami mažas kultūras, religijas ir kalbas, gyvuo­jančias didžiojo pasaulio apsuptyje, mes tampame turtingesni, atviresni ir protingesni“, – pareiškė Estijos prezidentas.

    Tremtyje gyvenantis dalai Lama tvir­tino, kad tik mažos valstybės turi galimybę išlaikyti moralines vertybes: „Atkurdami savo nepriklausomybę jūs parodėte, kad jūsų tauta turi stiprią tautinę sielą. Kinija negali jūsų išgąsdinti, ji niekaip nesugebė­jo jums sukliudyti laikytis etinių vertybių. didžiosios valstybės dažnai suinteresuotos tik ekonomika ir materialiais dalykais, todėl būtent mažoms valstybėms tenka etinių vertybių gynėjų vaidmuo”, – sakė Tibeto dvasinis lyderis.

    Dalai Lama pareiškė, kad Tibetas siekia tik autonomijos. Prieš susitariant su Pekinu turi būti gauta minimali Tibe­to autonomija, kuri leistų tibetiečiams gyventi vadovaujantis tradicine gyvenimo sankloda. Tibeto dvasinis lyderis pažymė­jo, kad kol kas vykdoma nekonstruktyvi Kinijos politika neleidžia rasti deramo situacijos sprendimo.

    Į susitikimą su Jo Šventenybe dalai Lama praėjusį trečiadienį iš Lietuvos išsirengė kelios grupės žmonių. Iš Seimo išvyko keturi Seimo nariai, visi priklausan­tys valdančiajai daugumai: Petras Luo­manas, dalia Kuodytė, Seime pirminin­kaujanti Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupei, Erikas Tamašauskas ir Algis Kašėta. Iš Latvijos buvo atvykusi apie dešimties parlamentarų grupė. Visų trijų Baltijos šalių parlamentarai su dalai Lama susitiko Estijos parlamente.

    Pasakodamas susitikimo įspūdžius Seimo narys P. Luomanas sakė, kad dalai Lama tvirtinęs, jog 1991 metais atvykęs į Baltijos šalis labai džiaugėsi mūsų laisve ir tikėjo savo tautos laisve. „Jis pabrėžė, kad štai mes gana toli pažengėme, o pas juos padėtis tik blogėja. Net ekologijos srityje: Tibete laidojamos Kinijos branduolinės atliekos. (Tibetiečiai žemę laiko šventa ir jos gelmių nekasinėja, jokių išteklių nemėgina įsisavinti, nors manoma, kad Tibetas yra gausus naudingųjų iškasenų – aut. past.). Greitieji Kinijos traukiniai į Tibetą atvažiuoja sausakimši kinų, o atgal grįžta tušti. Vyksta intensyvi Tibeto kolonializacija, atskiedžiant Tibeto gyventojus. Beje, Tibete gyvena apie 6 mln. gyventojų, kuriems bus labai sunku atsilaikyti prieš tokią kinų invaziją, juk jų yra daugiau kaip milijardas. Vyksta štai tokia okupacija.Tai daroma sąmoningai ir okupacinė valdžia kinų persikėlimą gyventi į Tibetą skatina. Na, mes žinome iš savo patirties, kaip okupacinė valdžia atvykėlius skatindavo: skirdavo miestuose butus, gerus darbus“, – sakė P. Luomanas. Taip pat jis tvirtino, kad dalai Lama yra susirūpinęs ir dėl to, jog Tibeto jaunimas, patirdamas vis didesnį spaudimą, priešinasi ir jų kovos dvasia vis labiau stiprėja. Jis baiminasi, kad tas jaunimo pasipriešinimas neišsiveržtų teroro akcijomis. dalai Lama sako, kad svarbiausia eiti dvasingumo, tiesos keliu, jis apeliuoja į pasaulio sąžinę. Jis, be abejo, turi didžiulį autoritetą ir Tibete, ir visame pasaulyje. Kol kas jo įsiklausoma.

    „Pasak dalai Lamos, tibetiečiai turi vilties, mat Kinijos premjeras yra pasa­kęs, kad šaliai yra būtinos demokratinės permainos. Tai duoda vilties, kad Kinija, norėdama būti pasaulyje labai įtakinga ir ekonomiškai galinga šalimi, nenorės pa­sirodyti besanti nedemokratiška. Galbūt. Tokią viltį jie turi“, – teigė P. Luomanas.

    Anot Seimo nario, pagrindinis Tibeto dvasinio lyderio kalbos akcentas buvo tas, kad Tibetas deda labai dideles viltis į mažas demokratines šalis, kurios išsivadavo iš SSRS. Todėl jis dar kartą pabrėžė, kad brangina mūsų laisvę, kuri ir jiems yra labai svarbi. Tik tos šalys, kurios buvo engiamos, kurios buvo priespaudoje, mažos šalys, kaip Baltijos valstybės, kurios buvo sovietų okupuotos, geriausiai gali suprasti ir Tibetą. dalai Lama pabrėžęs, jog vis dėlto labai svarbu, kad „real politic“ nebūtų dominuojanti pasaulyje. Kad ne į pragmatiškumą ir medžiaginę naudą būtų kreipiamas dėmesys, o į dvasinę brandą, moralinius kriterijus. Ir kad šalių bendra­darbiavimas būtų grindžiamas pirmiausia ne „real politic“, o vertybinėmis nuostato­mis, kurios yra labai svarbios.

    „Ta dvasinė tautų branda vėliau duoda ir ekonominę naudą, o kada žiūrima vien tik pragmatiškų siekių, tai tada didžiosios šalys susitaria, o mažųjų interesai lieka už borto. Ne veltui jis gavo Nobelio taikos premiją. Jis ne kartą pabrėžė mūsų trijų Baltijos šalių nepaprastą laisvės troškimą, veržimąsi į laisvę ir mūsų pasiektą rezul­tatą, kuriuo jis džiaugėsi“, – po susitikimo su Tibeto dvasiniu lyderiu pasakojo P. Luomanas.

    Bet svarbiausia, kad iš Lietuvos susitikti su dalai Lama išvyko ne tik parlamentarai, bet daug visuomeniškai aktyvaus jaunimo, kuris gyvendamas laisvės sąlygomis nepamiršta būti atsakin­gas už kitas pavergtas ir kenčiančias tautas. Vilniuje veikiančiam Tibeto laisvės rėmi­mo centrui nepakako didžiulio autobuso susodinti visus norinčius vykti į šį susitiki­mą, teko dar ieškoti ir papildomo trans­porto. Iš Kauno į Taliną atvažiavo Tibeto kultūros rėmimo fondo Lietuvoje atstovai. dalis žmonių vyko nuosavu transportu. Manoma, kad susitikti su dalai Lama iš Lietuvos vyko mažiausiai 100 žmonių. Su visuomene Tibeto dvasinis lyderis susitiko Vabaduzės aikštėje, kuri, pasak dalyvių, buvo sausakimša: čia susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Po valandos trukmės pas­kaitos dalai Lama nuvyko į Harju gatvę, kur atliko smėlio mandalos sunaikinimo ceremoniją. Vėliau budistų vienuoliai, ly­dimi minios, sulipo į laivą ir smėlį išbarstė Baltijos jūroje.

    Pasak vieno iš Tibeto laisvės rėmimo centro vadovų Roberto Mažeikos, gerai, kad susitikti su dalai Lama iš Lietuvos vyko keturi Seimo nariai, tačiau jam pasirodė, tarsi jie vyktų į ekskursija – pa­kvietimo dalai Lamai į Lietuvą nebuvo. Nors latvių parlamentarai, kurių atvažiavo dvigubai gausesnė delegacija, atvežė jam kvietimą aplankyti Latviją.

    „Iš Lietuvos Seimo opozicijos, nors atrodytų, kad jai turėtų rūpėti tokie reikalai, nebuvo nė vieno. Tai tik dar daugiau pasa­ko apie mūsų opoziciją – vertybiniai daly­kai jiems nerūpi. Gal ir neverta iš buvusių komunistų tikėtis, kad jie rūpintųsi komu­nistinės Kinijos pavergto Tibeto reikalais, bet iš valdančiųjų dešiniųjų tikėjomės daugiau dėmesio šiai problemai, konkrečių veiksmų, pakvietimo dalai Lamai apsilan­kyti Lietuvoje. Nieko panašaus neįvyko“, -neslėpė savo apmaudo r. Mažeika. Pasak jo, po šios išvykos Lietuvoje niekas nesuge­bėjo padaryti jokio pareiškimo, palaikančio dalai Lamą ir pavergtus tibetiečius: nei visuomeninės organizacijos, nei politikai. „Tokio pareiškimo nėra, vadinasi, Lietuva neturi ką šiuo klausimu pasakyti. Tai labai liūdina. o prieš pat dalai Lamos vizitą į Estiją, rugpjūčio 15 d., Tibete, protestuo­damas prieš Kinijos politiką, susidegino vienuolis. Žiniasklaida pranešė, kad po šio įvykio Kinijos kariai ir policija (rugpjūčio 16 d.) apsupo tibetiečių budistų vienuo­lyną, o maždaug šimtas šiame vienuolyne esančių žmonių buvo palikti be elektros ir vandens, taip pat jie nebegaunantys maisto“, – pasakojo r. Mažeika.

    Susitikimas su Dalai Lama XIV dalyvavo LR Seimo narys P. Luomanas (trečias iš kairės). (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

    Iš tiesų R.Mažeika yra tik iš dalies teisus. Nes žiniasklaida nekreipė reikalingo dėmesio ir nepaskelbė pareiškimo.

    O iš tiesų rugpjūčio 18 d. Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmi­mo grupės pirmininkė dalia Kuodytė išplatino pranešimą, kad ji tikisi, jog Estijoje sėkmingai vykęs dalai Lamos susitikimas su šios šalies politikos lyderiais įkvėps ir Lietuvą drąsesniems darbams. Anot parlamentarės, dalai Lamos XIV atstovas Šiaurės Europos, Lenkijos ir Baltijos šalims Thubtenas Samdupas Taline akcentavo, kad Baltijos šalys galėtų išnaudoti galimybę dar glaudžiau bendra­darbiauti paremdamos Tibetą. Taip pat buvo užsiminta, kad šiam tikslui galbūt vertėtų įkurti naują Lietuvą, Latviją ir Estiją jungiančią organizaciją – „Baltics for Tibet“.

    „Savo ruožtu jo Šventenybė dalai Lama pabrėžė, kad Tibeto žmonės, ne­paisant patiriamo spaudimo ir sunkumų, ir toliau liks stiprios dvasios, tikės savo laisve. Kartu jis išreiškė viltį, kad okupaciją anksčiau patyrusios Baltijos šalys per savo atstovus dar garsiau kalbės apie Tibetą Europos Sąjungos, kitų tarptautinių orga­nizacijų plotmėje. dalai Lama sakė tikįs, kad Baltijos šalių politikai taps Tibeto geros valios ambasadoriais“, – pabrėžė d. Kuodytė. Ji patvirtinto, kad artimiausiu metu sieks išsiaiškinti, ar dalai Lamos vizito idėją Lietuvoje palaikytų mūsų šalies Vyriausybė ir prezidentūra. Tokiu atveju Jo Šventenybė būtų kviečiamas apsilankyti Lietuvoje trečią kartą.

    Prieš tai dalai Lama Estijoje ir mūsų šalyje lankėsi 1991 ir 2001 metais. Jis buvo vienas pirmųjų, kuris atvyko į Lietuvą pasveikinti jos nepriklausomybės atkūrimo proga.

  • ATGAL
    Kauniečiai kyla prieš "Gazpromo" monopolį
    PIRMYN
    Tyla ir muzika - pulkininkui Vytautui Pociūnui atminti
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.