Jauna, džiaugsminga ir gyvybinga bažnyčia | Apžvalga

Įžvalgos

  • Jauna, džiaugsminga ir gyvybinga bažnyčia

  • Temos: Religija
    Data: 2011-08-25
    Autorius: Dovilė RADŽIŪTĖ

    „Būkite jame įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu“ (Kol 2,7) – tai rugpjūčio mėnesį vykusių Pasaulio jaunimo dienų Ispanijoje, Madride, tema. Ši Šventojo Rašto eilutė tapo svarbia dviem milijonams jaunų žmonių iš visų penkių pasaulio žemynų. Jauni­mas dalyvavo susitikime su Popiežiumi. Išgirsti Popiežiaus žodžiai, džiaugsmo išgyvenimas, maldos patirtis dabar kasdienybėje lydi neaprėpiamą skaičių jaunų žmonių. Pasaulio jaunimo dienos nepalieka abejingų.

    Turėjau galimybę jau trečią kartą vykti į Jaunimo dienas, kurios kas dveji – treji metai vyksta vis kitoje šalyje. Tai daugiausia jaunų žmonių sukviečiantis renginys, kurį pradėjo rengti popiežius Jonas Paulius II. Tai džiaugsmo šventė, kai miestas, kuriame vyksta Jaunimo dienos, tampa perpildytas jaunų, linksmų žmonių, nuolat dainuojančių, plojan­čių, giedančių, besisveikinančių vieni su kitais… Tai spalvingas renginys – įvairių rasių žmonės, plevėsuojančios tautų vėliavos, marga jaunimo dienų atributika: kuprinės, vėduoklės, skrybėlės…

    Žinojau, ko galima tikėtis šiose Jaunimo dienose: mažiausiai savaitę miegoti ant grindų, taip pat miegoti lau­ke po atviru dangumi, kęsti 40 laipsnių karštį, pakliūti į didesnes ar mažesnes spūstis, sutikti seniai nematytų pažįsta­mų iš kitų šalių, pamatyti Popiežių (bent jau iš toli ar ekrane), išgyventi džiaugs­mingos, gyvos ir jaunos Bažnyčios patirtį… Visa tai buvo – ir dar daug daug daugiau! Tikrai daug daugiau.

    Jaunimo dienos jau turi gražių nusistovėjusių tradicijų. Viena jų – kad, iki atvykstant Popiežiui, jauni žmonės, atkeliavę iš tos pačios šalies, tris dienas renkasi bažnyčioje ir klausosi ten vyks­tančių paskaitų (katechezių), įspūdžiais ir mintimis dalijasi mažose grupelėse, kartu gieda ir meldžiasi šventose Mišio­se. Tad daugiau kaip tūkstantis jaunuolių iš Lietuvos rinkomės vienoje iš Madrido bažnyčių, kur kartu džiaugsmingomis giesmėmis šlovinome dievą, klausėmės vyskupų Arūno Poniškaičio ir Gintaro Grušo paskaitų. Šie lietuvių susitikimai man buvo gražus tautiškumo išgyveni­mas ir labai didelis džiaugsmas būti su tikinčiu, džiugiu savo šalies jaunimu.

    Vyskupai per šias dienas padėjo įsi­gilinti į Jaunimo dienų temą: kokiu būdu turime būti tvirti tikėjimu, kodėl svarbu „įsišaknyti Kristuje“ ir kaip turėtume tapti Kristaus liudytojais. Vyskupas A. Poniškaitis padrąsino, kad nebijotume tvirto tikėjimo, tačiau niekada neužmirš­tume apaštalo Pauliaus pasakytų žodžių: net turėdamas visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėdamas meilės, aš būčiau niekas. Tikėjimas be meilės, be atsigręžimo ir dėmesio arti­mui, nėra geras ir gali nuvesti į įvairius kraštutinumus ar net tragedijas (vyskupas priminė tragiškus įvykius Norvegijoje, kur žudžiusio asmens poelgiai siejami su tvirtais įsitikinimais, tikėjimu). Meilė turi lydėti kiekvieną tikinčio žmogaus poelgį – pabrėžė vysk. A. Poniškaitis. Nors tikėjimas yra labai asmeniškas dalykas, kiekvieno asmeninis atsakymas į dievo kvietimą, visgi tikėjimas nėra izoliuotas ir niekas negali sau vienas tikėti, kaip ir gyventi. Nė vienas nėra gavęs pats sau tikėjimo ir turi dalytis juo su kitais. Nes ir pats sau vienas gyvendamas nepajusi pilnatvės. Pasak vyskupo, liudyti tikėjimą įkvėpia meilė dievui ir meilė kitiems.

    Per šias Jaunimo dienas buvo siekia­ma jaunimo ir vyskupų dialogo. Manau, tikslas buvo įgyvendintas – vyskupai kalbėjo aktualiomis temomis, turėjome galimybę drąsiai užduoti mums svarbius klausimus ir išgirsti atsakymus.

    Padrąsinti ir įkvėpti vyskupų žodžių, kartu švęsdavome šventas Mišias, o popiet išskubėdavome į kultūrines programas: aplankyti žymiųjų Madrido karališkųjų rūmų, pamatyti garsių tapybos darbų Pra­do muziejuje, aplankyti bažnyčių, vienuo­lynų ar dalyvauti įvairiuose krikščioniškos muzikos, teatro renginiuose…

    Antrojoje savaitės pusėje džiaugs­mingai sutikome į Madridą atvykusį Po­piežių, o penktadienio vakare dalyvavo­me Kryžiaus kelio apmąstyme, skyrėme laiko susikaupimui ir maldai.

    Šeštadienį pagal Jaunimo dienų tradiciją visi dalyviai įvairiais keliais – kas pėsčiomis, kas metro, kas autobusu – nuo ankstaus ryto pajuda link pagrin­dinės Jaunimo dienų renginių vietos, dažniausiai esančios toli nuo centro. Čia vyksta maldos vakaras, vigilija su Popie­žiumi ir sekmadienį – Jaunimo dienų uždarymo šventos Mišios.

    Šį kartą visi pajudėjome į Cuatro Vientos aerodromą. Jau žinojome, kad šeštadienį laukia pati karščiausia savaitės diena – temperatūra gali pakilti virš 40 laipsnių. Porą valandų keliavę iki aero­dromo, jame pasijutome lyg dykumoje – nuo žmonių žingsnių pakilęs žvyro, smėlio, smulkaus šieno, kuriuo buvo padengtas aerodromas, dulkės, spiginan­ti saulė, jokio pavėsio ir sunkiai pakelia­mas karštis… Tą laiką, iki kol apsiniaukė dangus, prisimenu kaip patį sunkiausią per šias Jaunimo dienas: kada peršti akis nuo dulkių, sunku kvėpuoti nuo karščio, aplink daug žmonių ir turi išlikti ramy­bėje, nes nervintis, bambėti ar svarstyti, kad tokie susibūrimai jau nebe man, – ne laikas… Pajusti ir atpažinti dyku­mos neviltį yra vertinga, o išmokti tuo momentu išlikti ramybėje – labai svarbu. Gyvenime to gali prireikti.

    Dangus kiek apsiniaukė, oras atvėso, jėgos ir nuotaika grįžo. Skam­bant džiugiam ir iškilmingam Jaunimo dienų himnui, į Cuatro Vientos atvyko Popiežius. Prasidėjo maldos vigilija. Maldos pradžioje jaunuoliai iš skirtingų šalių kreipiasi į Popiežių, išsakydami jiems svarbius rūpesčius ir klausimus: ką jaunas žmogus turi daryti, kad būtų ištikimas tikėjimui, neprarastų idealų? Ar krikščionybė – tik viena iš alterna­tyvų tarp kitų tikėjimų? Ar įmanoma šiuolaikinėje visuomenėje sukurti ir išlaikyti darnią krikščionišką šeimą? Kaip dirbant socialinį darbą skurdžiuo­se kraštuose išlaikyti meilę žmogui?… Simboliška, bet po šių klausimų pra­sidėjo didžiulė audra – stiprus vėjas, žaibai, lietus… dingo garsas, scenoje kilo sumaištis, nes nebuvo stogo, jokios užuovėjos… Tačiau Popiežius nepasi­traukė, kur saugiau, liko su jaunimu, o jaunimas – su Popiežiumi. Visi džiaugs­mingai skandavome: ,,Mes esam Popie­žiaus jaunimas!“, „Tegyvuoja Popiežius!“. Aprimus vėjui ir vėl atsiradus garsui, Popiežius kreipėsi į mus ne, kaip įprasta, „mielas jaunime“, o „brangūs draugai!“ ir toliau tęsė: „dėkoju už jūsų džiaugsmą ir ištvermę, jūs davėte puikų pavyzdį. Po šio išbandymo audra, jokie gyvenimo sunkumai jūsų nebepalauš. Ši patirtis bus neišdildoma.“ Tai girdėti iš labai rimto ir santūraus mūsų Popiežiaus buvo be galo miela. Tęsėme maldą, adoruodami Švenčiausiąjį Sakramen­tą tyloje… Vėliau visiems nurimus ir užmigus, danguje išsisklaidė audros debesys ir dangų išpuošė žvaigždės.

    Sekmadienis prasidėjo anksti – net nemokant ispanų kalbos buvo galima suprasti, kad visi jau esame ragina­mi keltis… Kad Popiežius neatrastų mūsų miegančių! Eilės prie prausyklų, nesėkmingos kavos paieškos, ryto malda, giesmės… ir ankstyvos (kol saulė dar nevargina) finalinės Jaunimo dienų uždarymo ir padėkos šventos Mišios. Popiežius nuoširdžiai dėkojo ir džiaugė­si kiekvienu atvykusiu jaunu žmogumi ir drąsino: „Brangus jaunime, ir šiandien Kristus į jus kreipiasi tuo pačiu klausi­mu, kaip ir į apaštalus: ‚o kuo jūs mane laikote?‘. Atsakykite dosniai ir drąsiai, kaip dera jaunai širdžiai. Sakykite jam: ‚Jėzau, aš žinau, kad tu esi dievo Sūnus, kad už mane atidavei savo gyvybę. No­riu ištikimai tave sekti ir vadovautis tavo žodžiu. Tu mane pažįsti ir mane myli. Aš tau save atiduodu, į tavo rankas ati­duodu visą savo gyvenimą. Noriu, kad tu būtum jėga, kuri mane palaiko, džiaugs­mas, kuris manęs niekados neapleidžia.‘ <…> Leiskite man, Petro Įpėdiniui, jus paraginti stiprinti šitą, iš apaštalų pa­veldėtą tikėjimą ir statyti Kristų, dievo Sūnų, į jūsų gyvenimo centrą. Leiskite jums taip pat priminti, kad tikėjimu sek­ti Kristų, reiškia eiti su Juo bendrystėje su Bažnyčia. Neįmanoma sekti Kristaus vieniems. Kas pasiduoda pagundai eiti „savais keliais“ arba tikėjimą išgyventi vadovaudamasis šiandien visuomenėje vyraujančia individualistine mąstysena, tam gresia rizika niekados nesusitikti su Jėzumi Kristumi arba nusekti paskui netikrą jo atvaizdą.“

    Mišių pabaigoje Popiežius paskelbė, kad 2013 metais Pasaulio jaunimo dienos vyks Brazilijoje, Rio de Ženeiro mieste.

    Šios Pasaulio jaunimo dienos – unikalios ir pilnos netikėtumų. džiaugs­mingos ir kupinos maldos laiko. ugdan­čios pasitikėjimą dievu ir suvokimą, kad Jis mūsų nepalieka nei dykumoje, nei audroje, tik kartais būtina išlaukti, išlai­kyti ramybę. Sugrąžinančios pasitikėji­mą ir meilę Bažnyčiai – jaunai, džiugiai, gyvybingai…

  • ATGAL
    Tyla ir muzika - pulkininkui Vytautui Pociūnui atminti
    PIRMYN
    N. Puteikis: Sieksiu teisingumo
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.