Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (III dalis) | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kas padeda ir trukdo bendrauti ir bendradarbiauti (III dalis)

  • Data: 2011-10-26
    Autorius: Gražina MONGIRDIENĖ

    Tęsinys. Pradžia 2011 m. birželio mėn. „Apžvalgoje“ nr. 6 (22) (503)  arba
    http://apzvalga.eu/kas-padeda-ir-trukdo-bendrauti-ir-bendradarbiauti-ii.html

    Stebėdami diskusijas darbo grupėse, Jūs intuityviai galite pajusti, ar pokalbis yra produktyvus, nors galbūt ir sudėtinga pasakyti, ar grupės nariai prisideda prie grupės darbo, ar trukdo jam.

    Kaip reikėtų organizuoti grupės darbą ir kokius konkrečius metodus naudoti, kad pasiektume šiuos rezultatus:
    • Didesnį komandos atsakingumą
    • Mažesnę priklausomybę nuo oficialaus grupės lyderio
    • Sprendimus, kuriuos žmonės aktyviai palaiko, kurie duoda puikių rezultatų ir taupo laiką
    • Geresnius santykius darbe ir asmeniniame gyvenime
    • Mažiau įtampos ir daugiau asmeninio pasitenkinimo 

    (D. Augulės piešinys)

    Aptarsime metodą, kuris padeda grupėms dirbti veiksmingai. Vadinsime šį metodą ,,Pagrindinėmis taisyklėmis“. Taikant šias taisykles, galima įvertinti, ar grupės nariai dirba veiksmingai. Trumpai tariant – jos yra neatsiejama mūsų veiksmingo  darbo dalis ir remiasi ankstesniame straipsnyje aptartais pagrindiniais bendravimo principais: nuoširdžiu susidomėjimu kito nuomone, skaidrumu ir bendra atskaitomybe. 

    Veiksmingai dirbančių grupių „Pagrindinės taisyklės“:
    1. Patikrink prielaidas ir išvadas.
    2. Pasidalyk visa susijusia informacija.
    3. Naudok aiškius, tinkamus pavyzdžius. Susitarkite, kaip suprantate svarbiausius žodžius.
    4. Paaiškink savo samprotavimus ir ketinimus.
    5. Susitelk prie interesų, o ne prie  pozicijos.
    6. Išsakyk  savo nuomonę ir klausk kitų nuomonės.
    7. Kartu planuokite būsimus žingsnius ir būdus, kad nustatytumėte nesutarimus.
    8. Diskutuok nediskutuotinais klausimais.
    9. Naudok sprendimų priėmimo taisyklę, tai didina įsipareigojimus. 

    Kaip pristatyti organizacijoje šias taisykles? Galima būtų pasakyti: ,,Čia yra tai, ko Jūs galite tikėtis iš mano elgesio, taip pat aš sutelksiu dėmesį į šiuos principus Jūsų elgesyje.“ 

    Pirmoji taisyklė: patikrink prielaidas ir išvadas 

    Dažnai esame kažkuo įsitikinę, susidarę nuomonę ir tai priimame kaip vienintelę tiesą, net ir nepasitikrinę,  neįsitikinę prielaidų teisingumu. 

    Grupės lyderis Ignas pastebi, kad Matas turi kur kas daugiau darbų nei kiti grupės nariai. Dirba jis labai produktyviai. Norėdamas sumažinti Mato darbo krūvį,  kai kurias jo užduotis jis pradeda perkelti kitiems. Ir štai vieną dieną susirinkime Ignas pareiškia: ,,Matai, Jūsų grupė dirbo labai gerai ir jūs daug nuveikėte, bet savaitinės pardavimų analizės užduotis sulėtino grupės darbą. Šią užduotį rengiuosi pavesti Jurgos grupei. Jums nebereikės daugiau to daryti.“ Matas sarkastiškai atsikerta: ,,Labai ačiū. Mes vertėmės per galvą, kad ištaisytume kitų klaidas, ir galu gale mokame už tai.“ Ignas, nesitikęjęs tokios reakcijos, paaiškina: ,,Jūs už tai nemokate. Aš tikrai vertinu Jūsų sunkų darbą ir indėlį, todėl noriu, kad atsipūstumėte. Taigi būtent dėl to aš noriu perduoti šią  užduotį Jurgos grupei.“ 

    Paanalizuokime situaciją. Ignas buvo šventai įsitikinęs, kad Matas turėtų suprasti, kodėl jis bando sumažinti jo darbo krūvį. Gi Matas pamanė, kad Ignas nepatenkintas jo darbu. Ignas nepasidalijo savo samprotavimais su Matu, o Matas neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės. Taigi nė vienas iš judviejų nesuprato, kuris yra neteisus. Tai jie suvokė tik tada, kai Ignas atskleidė savo geranoriškus planus, kurie davė priešingą rezultatą, nei jis tikėjosi, nes Matas labai supyko. 

    Tikrindami prielaidas ir išvadas, gauname pagristą informaciją, taigi galima padaryti kompetentingą pasirinkimą. Prieš reaguodami į ką nors arba priimdami sprendimą, pagrįstą kokia nors prielaida ar numanymu, įsitikinkite, ar jūsų prielaida ir išvada yra teisingos. 

    Minėtu atveju Ignas turėtų sakyti: „Matai, noriu sumažinti Tavo darbo krūvį, nes aš manau, kad Jūs turite per daug užduočių. Dėl to aš nenoriu būti neteisingai suprastas. Aš manau, kad Tu žinai, jog aš puikiai vertinu Tavo darbą. Ar tu tai žinai?“ Jei vis tik Ignas ir nepasakytų to, Matas turėtų pats paklausti: „Ignai, kai tu pasakei, kad sumažinai man užduočių, aš pamaniau, kad tu esi nepatenkintas mano darbu. Ar tikrai taip yra?“ 

    Antroji taisyklė: pasidalyk visa susijusia informacija 

    Dalijimasis visa  informacija, kuria disponuoja kiekvienas grupės narys, gali turėti įtakos organizacijos sprendimams priimti, problemoms spręsti. Dalijimasis visa susijusia informacija garantuoja, kad visi komandos nariai turi pagrindinę informaciją, kurią naudojant daromas kompetentingas pasirinkimas ir prisiimami įsipareigojimai. Kai žmonės priima sprendimus, o po to sužino, kad kiti turi kitokią, nuslėptą nuo jų informaciją, jie suvokia, kad taip užkertamas kelias kompetentingam pasirinkimui. Tokiu atveju jie gali priimti neteisingą sprendimą, gali jį įgyvedinti  bet kaip, nenuoširdžiai arba net formaliai panaikinti susitarimą. 

    Dalijimasis susijusia informacija reiškia ir tai,  kad Jūs dalijatės informacija, kuri yra nepalanki Jums. Tarkime, kad Jūs esate vienas iš gamybos padalinių vadovų, kuris su visa komanda sprendžia, kaip restruktūrizuoti ir patobulinti organizaciją. Jūs žinote, kad naujajame patobulintame variante keli gamybos procesai gali būti sulieti, norint pasiekti didesnį veiksmingumą. Tokiu atveju dalijimasis visa susijusia informacija reiškia pasakyti grupei apie padidėsiantį veiksmingumą, netgi, jeigu manote, kad tam įvykus, sumažėtų  Jūsų galimybės išlaikyti esamą gamybos padalinio vadovo  poziciją. 

    Patiriami jausmai, išgyvenimai taip pat yra „susijusi informacija“. Pavyzdžiui, darbuotojas nori pasakyti tiesioginiam vadovui, kokių problemų sukelia vadovo elgesys. Bet jis bijo, kad vadovas išsakys kritiškų pastabų jo atžvilgiu. Šiuo atveju pokalbis „dalijantis visa susijusia informacija“ turėtų atrodyti taip: ,,Aš noriu Jums kai ką pasakyti, bet nerimauju, nes Jūs galite panaudoti šią informaciją prieš mane. Visgi norėčiau būti Jums sąžiningas, taigi pasakysiu tai..“ Taigi, darbuotojas dalijasi trijų dalių informacija: nerimauja dėl bausmės, nori tam tikro patikinimo iš vadovo ir tam, kad išspręstų esančią problemą, yra pasiryžęs būti įskaudintas. 

    Aptarkime dar vieną situaciją, pasitaikančią dažnam darbuotojui. Grupės narys susirerzinęs, nes mano, kad  vadovas skiria jam užduotis, nesusijusias su jo pareigybe. Jis norėtų pakalbėti apie tai su vadovu, bet abejoja, ar tai daryti, nes vadovas gali pamanyti, kad jis nesugeba dirbti komandoje. Pokalbis turėtų skambėti taip: „Aš  norėčiau pasikalbėti dėl man skiriamų darbo užduočių. Tai man kelia susirūpinimą. Man dažnai skiriamos užduotys, nesusijusios su mano pareigybe, ir pagaliau aš neturiu kompetencijos joms įvykdyti. Kartu aš nerimauju, kad Jūs nepagalvotumėte, jog aš netinkamai elgiuosi, keldamas klausimus dėl man skiriamų užduočių. Taigi, ar galėtume pakalbėti apie man skiriamas užduotis?“ 

    Sunkiame pokalbyje dažnai būna didžiulis plyšys tarp to, ką sakome, ir tarp to, ką jaučiame. Mes labiau linkę kalbėti apie dalyko esmę ir turinį nei apie žmogų, su kuriuo šiuo metu kalbamės. Svarbu pasidalyti abiejų tipų informacija, iš dalies dėl to, kad Jūsų jausmai dažnai daro įtaką Jūsų pokalbio turiniui. 

    Kitame straipsnyje toliau gilinsimės į veiksmingai dirbančių grupių taisykles. 

  • ATGAL
    Socialios rinkos politika – gelbėjimo ratas po krizės
    PIRMYN
    XI nacionaliniuose Maldos pusryčiuose kviesta atsigręžti į tikėjimą, viltį ir meilę
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.