Geriau į kalną lipti nei nuo jo kristi | Apžvalga

Įžvalgos

  • Geriau į kalną lipti nei nuo jo kristi

  • Data: 2011-11-24
    Autorius: Vitas Matuzas

    V. Matuzas (Nuotrauka iš asmeninio V.Matuzo archyvo)

    Seime pristačius kitų metų valstybės biudžeto projektą, prasidėjo diskusijos, kaip pavyks suderinti norus ir galimybes, kam bus atriekta daugiau, o kas lieka neva pamirštas. Dabartinę valstybės finansinę ir ekonominę situaciją pavadinčiau kantriu, ryžtingu lipimu į ekonominės ir finansinės gerovės kalną. 

    Aukštyn kopiame sutelkę visas jėgas, pasitikėdami savo galimybėmis ir labai gerai suskaičiavę – kiek sau galime leisti, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. O tikslai giliam politinių oponentų nusivylimui finansiniu populizmu nė nekvepia. Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė nešoka pagal reitingų dūdeles, tad rožiniais finansiniais burbulais biudžeto projekto nenudailino, manos iš dangaus nepribūrė. Net apkaltinti išlaidavimu prieš artėjančius Seimo rinkimus liežuvis neapsiverčia. 2012 metų valstybės biudžetas – atsakingo finansų valdymo nuosekli tąsa.

    Praėjo laikas, kai Vyriausybei ir Permainų koalicijai teko įrodinėti vieno ar kito sprendimo būtinumą. Šiandien Lietuva Europai pateikiama kaip gerosios praktikos pavyzdys ir solidžiausių ekonomikos, finansų ekspertų, reitingų agentūrų įvardijama kaip puikiai su sunkmečio iššūkiais susidorojusi valstybė. Todėl ir 2012 metų šalies finansai sudėlioti kryptingai laikantis kopimo į kalną taktikos.

    Tie, kurie bandė kopti į kalną, neduos meluoti – tai išties nėra lengva ir paprasta. Tokia dabar ir valstybės finansinė situacija – gana sudėtinga, tačiau kupina pozityvaus, realaus optimizmo. Nuo kitų metų sausio 1 dienos numatyta atkurti visas senatvės pensijas, kurios buvo laikinai sumažintos. Tam biudžete jau numatyta 500 mln. litų. Jei jau skaičiuoti, kas daugiausiai sudėjo ant finansinės krizės aukuro, mano giliu įsitikinimu, sunkiausia buvo pensininkams. Todėl labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad būtent jiems kiti metai bus bent jau šiek tiek finansiškai dosnesni.

    Manau, kad Vyriausybė tinkamai sudėliojo prioritetus, pirmiausia tęsdama pažadus socialiai pažeidžiamiausiai visuomenės daliai. Žinoma, besitikinčius greito atsigavimo piniginėse, galima užmėtyti paguodos žodžiais ir jokia valiuta nepagrįstais pažadais. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, – jau praėjo laikas, kai žmonės buvo maitinami vien gero gyvenimo iliuzijomis nepajudinant nė piršto paversti jas tikrove.

    Nepaisant didesnių socialinių išmokų, planuojamas 2,8 proc. BVP dydžio kitų metų biudžeto deficitas – ne tuščia ambicija ir jokiu būdu ne malonės prašantis žvilgsnis į Tarptautinį valiutos fondą. Mastrichto kriterijus atitinkantis biudžeto deficitas – vienintelis būdas suvaldyti didėjančią skolą ir įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimus, iškeltus dėl 2008 m. biudžeto perviršio procedūros. Mano supratimu, tai bene gėdingiausias tuometės socialdemokratų vyriausybės veiklos įvertinimas tarptautiniu mastu. 2012 metais sumažinę deficitą iki 2,8 proc. tarptautinėms finansų rinkoms ir užsienio investuotojams pasiųsime dar vieną pozityvų signalą apie Lietuvos gebėjimus suvaldyti finansus ir užtikrinti saugią bei stabilią investicinę aplinką.

    Dar viena gera žinia – 2012-ieji tampa valstybės skolos stabilizavimo metais. Kitais metais nesiskolinsime daugiau nei šįmet, o tai sukuria galimybes ir toliau sėkmingai mažinti valstybės skolą. Beje, ji Europos Sąjungos valstybių kontekste yra viena iš mažiausių.

    Labai dažnai biudžeto deficito, valstybės skolos klausimai pavadinami globaliais. Esą paprastam žmogui reikia kitų dalykų – laiku gauti nesumažintas pensijas, socialines išmokas, algas. Dar geriau, kai jos vis didėja. Va tada gera valdžia. Trumpalaikės laimės efektas kuria gero gyvenimo iliuziją pamirštant, kad gyvenimas skolon, kad ir koks smagus jis būtų, – nesibaigia žodžiais „ilgai ir laimingai gyveno“. Skolas reikia grąžinti. Štai čia ir prasideda vadinamasis globalumas, paliečiantis tiesiogiai kiekvieną. Todėl siūlantieji didinti, kelti, dalyti, turėtų nepamiršti pridurti, kad tokie siūlymai reiškia valstybės skolos didėjimą ir didesnę naštą kiekvieno piniginei.

    Kitų metų biudžete atsispindi realistinis Vyriausybės ir Permainų koalicijos požiūris į šalies finansines perspektyvas. Numatomas gerokai mažesnis nei šįmet „Sodros“ biudžeto deficitas, gerokai didėja įplaukos į bendrą šalies kasą. Ir kas labai džiugina – gerokai auga valstybės įmonių indėlis. 2012 metų biudžetas bus papildytas 540 milijonų litų iš dividendų ir grąžos iš valstybės įmonių turto. Numatoma suma yra 6,3 karto didesnė negu šįmet, kai valstybės valdomos įmonės į biudžetą pervedė 86 milijonus litų. Tai – gerai suplanuotos ir sklandžiai vykstančios valstybės įmonių pertvarkos rezultatas.

    Svarbu pabrėžti, kad tikslas subalansuoti valstybės finansų sistemą siekiamas neįvedant naujų mokesčių, paliekant pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui, lietuviškoms knygoms ir vaistams.

    Kitų metų biudžetas išskirtinis gerąja prasme ir dėl to, kad ES lėšos, kurių panaudojimas yra suplanuotas biudžete, viršija 7 mlrd. litų. Tai bus didžiausia Europos Sąjungos lėšų suma, panaudota Lietuvoje per visą mūsų narystės ES laikotarpį.

    Siūlymus leisti sau išlaidauti daugiau, nei realiai galime, vertinu kaip vienadienių patogumų kūrimą pinigais iš ateities. Pinigais, kurių šiandien nėra dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Jau tapęs įprastu biudžeto paklodės tąsymas į sau naudingesnę pusę esmės nekeičia – lėšų dėl to daugiau neatsiras. Raginimas didinti algas, išmokas, skirti daugiau vieniems ar kitiems projektams įgyvendinti, išvertus iš populistinės kalbos, reiškia lindimą į naujas skolas.

    Neabejoju, kad ir 2012 m. biudžetas bus suplanuotas ir įvykdytas taip tiksliai, kaip ir šiųmetis. O opozicijai turėtų atšipti dantys bergždžiai bandant juos galąsti į išmintingai ir su didžiule atsakomybe sudėliotas biudžeto skaičių eilutes. ■

     

  • ATGAL
    Ekonomikos žiema ar pavasaris?
    PIRMYN
    Euro zonos trileris tęsiasi - ir galo nematyti...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.