A. Bumblauskienė: šilutiškiai labai myli savo kraštą | Apžvalga

Regionai

  • A. Bumblauskienė: šilutiškiai labai myli savo kraštą

  • Temos: Įvykiai
    Regionai: Vakarų
    Data: 2011-05-30
    Autorius: "Apžvalgos" informacija

    A. Bumblauskienė. (M. Žilionytės nuotr.)

    Kalbamės su Šilutės rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto nare Albina Bumblauskiene.

    Kodėl Šilutė pasirinko būtent tokį moto: „Kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą…“?
    Šis šūkis egzistuoja jau seniai, būtent juo mes save visur reklamuojame. Tai yra mūsų partiečio (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – red. p.) Šarūno Laužiko idėja, kilusi dar jam vadovaujant rajonui. Toks šūkis labai tinka Šilutės kraštui, nes be vandens mes nebeįsivaizduojame gyvenimo – jis ir maitintojas, ir gyvenimo būdas…

    Ar patys šilutiškiai labiau save laiko žemaičiais ar lietuvininkais – Mažosios Lietuvos atstovais?
    Šilutės rajonas yra unikalus – keturios seniūnijos yra Didžiojoje Lietuvoje, o kitos septynios – Mažosios Lietuvos teritorijoje. Pavyzdžiui, aš gyvenu Švėkšnos seniūnijoje, tai yra Didžiojoje Lietuvoje, ir ten niekas niekada savęs neįvardija šišioniškiais ar Mažosios Lietuvos gyventojais, o tik žemaičiais – taip pat ir Vainutas, Žemaičių Naumiestis, Gardamas. O šilutiškiai ir aplink ją esančių seniūnijų žmonės save tituluoja Mažosios Lietuvos gyventojais, nes daugelio šaknys prieškario Mažojoje Lietuvoje, ypač tų, kurie gyvena pačioje Šilutėje. Yra čia ir daug iš kitur atkeliavusių žmonių, ypač į Rusnės salą, kadangi pokario laikais į kraštą bėgo žmonės iš Aukštaitijos ar, pavyzdžiui, dzūkai, ieškodami prieglobsčio, kad nereikėtų apskritai palikti Lietuvos. Dėl to regionų klausimas yra kasmet stipriai akcentuojamas, šventėje organizuojami etninių regionų „kiemeliai“, kad primintume, jog pas mus yra įvairių žmonių.

    Norėtume pasiteirauti apie socialinę padėtį rajone. Ar šilutiškiai mielai kuriasi Šilutėje, ar atvirkščiai – išvyksta?
    Emigracija didelė, nes yra daug jaunų, gabių, darbščių žmonių, o galimybės įsidarbinti Šilutės krašte – labai nedidelės. Nėra didelių gamyklų, todėl daug žmonių važiuoja į užsienį, bet daug ir grįžta arba galvoja apie grįžimą.

    Šiandien didelė šventė, tad paklausime, kuo šilutiškiai gali pasidžiaugti, ar pastaraisiais metais pasiekta kokių nors svarbių laimėjimų?
    Mūsų žmonės džiaugiasi, kad yra darbštūs, plėtoja turizmą, kad pas mus yra daug lankytinų vietų, labai gražių sodybų, gyvenvietės puošiasi… Šilutiškiai labai myli savo kraštą.
    Laimėjimų daug – 2009 m. mes gavome Europos Tarybos garbės vėliavą, rašėme daug projektų, mūsų savivaldybė yra viena iš pirmaujančių pagal projektus, kurie gavo ES finansavimą. Taigi savivaldybės administracijos darbuotojai yra tikri profesionalai. Dėl to lėšos ateina į rajoną. Šiandien šventė džiaugsminga – įteikiamas Europos Tarybos garbės ženklas, nes visi jai ruošėsi ir visi nori paminėti jubiliejų, nes gyventi tokiu metu, kai tavo miestas švenčia 500 metų jubiliejų, yra išskirtinė galimybė.

    Panašu, kad Europos Sąjunga yra nemažai prisidėjusi, jog šilutiškiai šiandien galėtų švęsti?
    Labai daug. Projektas po projekto. Praėjusią kadenciją buvau Ekonomikos ir finansų komitete, dar ankstesnę – vicemerė, tad žinau, kad ES projektų gausa buvo, yra ir bus reikšminga. Mūsų savivaldybės Planavimo ir plėtros skyrius dirba labai profesionaliai

    Ar Šilutė turi draugų užsienyje?
    Taip. Bendradarbiaujame su Lenkija, Kaliningrado sritimi (juk esame kaimynai), su Turkija, Danija, Latvija, Švedija, Vokietija. Daugumos šių šalių miestų partnerių atstovai atvyko pasveikinti Šilutės.

    Ką Šilutei duoda kultūros sostinės titulas? Ar žmonės pajus naudą?
    Tai, kad Šilutė nešioja kultūros sostinės vardą, pajuto jau visa Lietuva. Apie tai kalbama – jau dabar Lietuvos spaudoje galima skaityti gerų atsiliepimų apie puikiąją Šilutę. Ir tuo šilutiškiai didžiuojasi. Juk mūsų tikslas ir yra pritraukti kuo daugiau svečių. Turizmo sklaida naudinga mūsų verslininkams.

    Kokią matote rajono perspektyvą, artimiausius darbus, siekius?
    Vargstame neturėdami estakados į Rusnę. Kilus potvyniui, rusniškiams tampa neįmanoma bendrauti su pasauliu, o šilutiškiams – su Rusne. Politiniu estakados „arkliuku“ visi žaidžia jau ilgą laiką, o iš tikrųjų reikia tiesiog ją pastatyti.
    Mūsų siekis, kad rajonas būtų patrauklus turistams, kad per jį eitų pagrindiniai turistiniai maršrutai.

    Ko reikia, kad tai įvyktų?
    Reikia informacijos sklaidos, kaip šiandien, kad žmogus pabuvęs čia, parvažiavęs namo aplinkiniams sakytų, kaip Šilutėje gražu, kokie darbštūs ir svetingi žmonės ten gyvena. Šito labiausiai reikia – kai nežinai, kur nuvažiuoti, tai ir nenuvažiuoji.

    Ar Šilutė yra tas kraštas, kuriame gera gyventi?
    Būtent! Aš, pavyzdžiui, esu atvažiavusi į Šilutės kraštą pagal paskyrimą prieš 30 metų, bet pasilikau ir čia gyvenu. Jeigu kas klausia, ar tu vietinė, aš atsakau, tai yra mano vaikų gimtinė. Čia gyvena žmonės, kurie vienas kitam pagelbėja, padeda ir, manau, kad daugelis atvažiavusių čia gyventi neapsiriko.

  • ATGAL
    V. Stundys: Žmonės vertina jiems dirbančią valdžią
    PIRMYN
    A. Stancikienė: Priimant sprendimus, reikėtų kelti kartelę
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.