A. Kučikas: Gerovė priklauso nuo pačios visuomenės sutelktumo | Apžvalga

Įžvalgos

  • A. Kučikas: Gerovė priklauso nuo pačios visuomenės sutelktumo

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2010-12-20
    Autorius: Kalbino Vaida STUNDYTĖ

    Apie tai, kaip pasitinkame 2011-uosius, Europos savanoriškos veiklos metus, ir kokių pokyčių tikimasi, įgyvendinant savanorystės metų idėją, kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties ir bendruomenių departamento Bendruomenių reikalų skyriaus vedėju Arūnu Kučiku.

    A. Kučikas. (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

    Kokių pokyčių atneš ar privalumų teiks 2011-iesiems Europos savanorystės metų titulas? Ko tikimasi iš šios iniciatyvos, kokių tikslų bus siekiama?

    Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad savanorystė yra unikali tuo, jog žmonėms susibūrus padėti vieni kitiems ir paremti tuos, kuriems reikia pagalbos, naudą gauna ir visa visuomenė, ir kiekvienas savanoris. Savanorystė suteikia naujas mokymosi ir pažinimo galimybes, kuriomis pasinaudojant galima įgyti naujų įgūdžių, kompetencijų. Savanoriaujant yra stiprinami visuomeniniai ryšiai, plečiamas socialinis ratas, dėl to atsiranda naujų arba geresnių galimybių įsidarbinti, tai yra ir savęs išbandymas. Savanoriai, laisva valia pasiryžę neatlygintinai įsitraukti į įvairių organizacijų veiklą, kuria didelę pridėtinę vertę visuomenei. Savanoriška veikla glaudžiai susijusi su aktyviu pilietiškumu, skatinančiu piliečių įsipareigojimo visuomenei jausmą. Dėl to savanoriška veikla, kaip aktyvi pilietinė pozicija, stiprina kertines Europos vertybes – solidarumą ir socialinę sanglaudą.

    Savanorystė yra svarbi įvairioms veiklos sferoms: švietimui, kultūrai, sportui, aplinkosaugai, sveikatos ir socialinei apsaugai, vartotojų apsaugai, humanitarinei pagalbai, vystymosi politikai, mokslui, išoriniams santykiams ir t. t. Deja, ES šalys narės nepakankamai išnaudoja savanorystės teikiamus privalumus. Dėl to, paskelbus 2011-uosius Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metais, Europos Komisija skatins valstybes nares, vietos ir regioninės valdžios institucijas sudaryti palankias sąlygas pilietinei visuomenei įsitraukti į savanorišką veiklą, didinti savanoriškos veiklos matomumą, jos reikšmę ir svarbą. Taip pat bus siekiama pripažinti savanorišką veiklą (t. y. pripažinti dalyvaujant joje įgytus gebėjimus ir kompetencijas) ir įgalinti savanoriškos veiklos organizatorius gerinti savanoriškos veiklos kokybę.

    Kokios pagrindinės veiklos ar projektai numatomi Lietuvoje? Koks nacionalinės koordinuojančios institucijos, t. y. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vaidmuo įgyvendinant savanorystės metų idėją?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip nacionalinė koordinuojanti institucija, yra atsakinga už Lietuvos dalyvavimo savanorystės metų veikloje organizavimą. SADM, konsultuodamasi su įvairiomis organizacijomis, parengė Nacionalinę 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programą. Lietuva, įgyvendindama savanorystės metų idėją, sieks šių dviejų prioritetų : skatinti vyresnio amžiaus žmones įsitraukti į savanorišką veiklą ir plėtoti jaunimo savanorišką veiklą. Šios tikslinės grupės buvo pasirinktos, atsižvelgiant visų pirma į tai, kad Lietuvoje yra mažas vyresnio amžiaus žmonių, įsitraukusių į savanorišką veiklą, skaičius (apie 7 proc.), todėl svarbu formuoti vyresnio amžiaus savanorystės kultūrą ir keisti negatyvų vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į savanorišką veiklą. Antra, Lietuvoje jaunimo savanorystė yra labiau plėtojama negu kitos savanoriškos veiklos sritys, tačiau organizacijoms trūksta kompetencijų priimti savanorius ir planingai organizuoti jų veiklą. Siekiama, kad įgyvendinus šiuos prioritetus, padidės vyresnio amžiaus savanorių skaičius ir sustiprės jaunimo savanorystės galimybės. Išskirtume tris pagrindines nacionalinės programos kryptis: teisinės savanoriškos veiklos aplinkos tobulinimas; savanorių ir organizacijų (taip pat bendruomenių) kompetencijų kėlimas organizuojant savanorišką veiklą; savanoriškos veiklos matomumo didinimas, skleidžiant gerąją savanorių ir organizacijų patirtį ir pristatant savanorystę kaip patrauklią ir visuomenės gerovei svarbią veiklą.

    Taigi bus skiriamas didelis dėmesys organizacijų gebėjimams organizuoti savanorišką veiklą stiprinti, nes ilgalaikėje perspektyvoje visų mūsų, o labiausiai skurdo ir socialinės atskirties paliestų žmonių, gerovė priklausys nuo pačios visuomenės sutelktumo, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių įsitraukimo į vietos socialinių problemų sprendimo lauką.

    2010-ieji – pasirengimo savanorystės metams laikotarpis. Kaip sekėsi ruoštis? Kokių tendencijų pastebėta lietuviškoje savanorystėje?

    Galime pasidžiaugti, kad nepaisant ekonominio sunkmečio, norinčių dalyvauti savanoriškoje veikloje skaičius, ypač įgyvendinant dideles socialines akcijas, nemažėja: pavyzdžiui, lapkričio mėn. pabaigoje vykusioje „Maisto banko“ akcijoje dalyvavo apie 6 tūkst. savanorių (kaip ir pernai). Sociologinės apklausos taip pat atskleidžia, kad savanorių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais didėja, vis daugiau lietuvių geriau supranta savanorystę ir vis palankiau ją vertina.

    Ateinantys 2011-ieji, Europos savanoriškos veiklos metai, leis įvertinti tai, ką esame pasiekę ir duos teigiamą postūmį tolesnei savanorystės plėtrai, dar labiau sustiprins jaunų žmonių dalyvavimą savanoriškoje veikloje ir paskatins labiau įsitraukti senjorus. Iš tiesų mes dar nepakankamai vertiname pagyvenusių žmonių galimą indėlį į visuomenės gerovę, perduodant savo patirtį jaunajai kartai, organizuojant įvairiapusę pagalbą kitiems bendruomenės nariams, o ypač savo bendraamžiams.

    Tad kviečiame visus sutelkti pastangas ir 2011 metais  bendrai įgyvendinti Europos savanorystės  metų idėją.

    Šiuo metu Lietuvoje nėra įstatymo, reglamentuojančio savanorystę. Ar galima tikėtis, kad per 2011-uosius – savanorystės metus – jis atsiras?

    Iš tiesų būtent 2011 metais planuojama pristatyti Savanoriškos veiklos įstatymo projektą, kurį šiuo metu baigia rengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Svarbu paminėti, kad tinkama teisinė aplinka yra svarbus veiksnys, skatinantis savanorystės plėtrą. Tinkama teisinė aplinka užtikrina saugią ir lanksčią savanorišką veiklą, kuri yra svarbi tiek savanoriui, tiek jį priimančiai organizacijai. Taigi sieksime, kad rengiamas Savanoriškos veiklos įstatymas ne apsunkintų savanoriškos veiklos organizavimą, bet paskatintų savanoriškos veiklos plėtrą visame mūsų krašte – tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažiausiose bendruomenėse.

  • ATGAL
    Dalytis gerumu
    PIRMYN
    Savanorystė puošia žmogų ir jo aplinką
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.