A. Ramonaitė: revoliucijų savivaldoje neįvyko | Apžvalga

Įžvalgos

  • A. Ramonaitė: revoliucijų savivaldoje neįvyko

  • Temos: Politika
    Data: 2011-03-31
    Autorius: Kalbino Kęstutis D. RIMKEVIČIUS

    Ainė Ramonaitė. (M. Žilionytės nuotr.)

    Atsiradus galimybei savivaldos rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams, visi suklusę laukė, kaip tai paveiks politinių jėgų pasiskirstymą po rinkimų. Šiandien, jau žinodami rinkėjų valią, galime daryti vienokias ar kitokias išvadas. Taigi, kaip įvertintų praėjusių rinkimų rezultatus, klausėme politologės Ainės Ramonaitės.

     

    Ar įvyko revoliucija Lietuvos savivaldoje po šių rinkimų?

    Tikrai neįvyko. Gal ir galėjo, pasikeitus rinkimų sistemai, iš principo įvykti. Turint omenyje tą bendrąją opiniją, kad būti nepartiniu esą labai gerai, ir žinant, kaip visi džiūgavo dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, lyg ir galima buvo galvoti, kad įvyks kažkokia revoliucija, partijos bus nušluotos ir ateis nepartiniai. Ačiū Dievui, taip neįvyko.

    Kai kas sako, kad čia tik pradžia, kad ateityje bus kitaip. Žinia, kai bus priprasta prie tos galimybės rinktis nepriklausomus kandidatus, o partijos pradės galvoti, kaip suktis, ir didės nepartinių skaičius, galima tikėtis rimtesnių pokyčių. Per šiuos rinkimus, mano vertinimu, mūsų partinė sistema atsilaikė, ir tai rodo jos gyvybingumą – ji nėra tokia silpna, kaip galėtų atrodyti.

     

    Kaip vertintumėte nepriklausomų kandidatų laimėjimus?

    Iš tiesų nelabai įmanoma tų laimėjimų sudėti į vieną ir apibendrinti. Kalbant apie A. Zuoko koalicijos pergalę Vilniuje, kyla abejonių dėl šio darinio nepartiškumo. Daug sąraše juk buvusių partinių, gal ir esamų partinių rastume. Jei A. Zuokas nebūtų ėjęs su šiuo koaliciniu sąrašu, gal būtų sukūręs naują partiją. Nėra didelio skirtumo, kaip pavadinsi.

    Kitas atvejis – tam tikros verslo grupuotės, kurios turėjo daug pinigų.

    Na, o trečiuoju atveju – manau, tai geriausias variantas – buvo išrinkti vietoje gerai žinomi žmonės, asmenybės, už kurių nebuvo didelių pinigų ar pan. Čia geru pavyzdžiu būtų Pasvalio rajonas. Ten buvo toks labai aktyvių, turinčių visuomenės pasitikėjimą nepartinių kandidatų sąrašas iš trijų žmonių, ir du iš jų pateko į savivaldybės tarybą.

    Taigi, negalima tų skirtingų variantų suplakti į vieną ir kažkaip apibendrinti. Bet bendras rezultatas – 5 % mandatų per visą Lietuvą – jau būtų kaip vienos mažos partijos.

    Kokias politines tendencijas rodo šie rinkimai? Gal formuojasi kokia nors nauja politinė sistema?

    Kaip nors radikaliai niekas nesikeičia, bet matome tam tikrų tendencijų. Rinkėjai duoda šansą Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams nebūti sužlugdytiems pokriziniu laikotarpiu, nekristi į gilią duobę po ateinančių Seimo rinkimų. Daug kas dabar skelbia apie pozicijos laimėjimą, iš tiesų tai labiau įvardyčiau nepralaimėjimu. Juk buvo galima bijoti didelio pralaimėjimo… Taigi, yra šansų ir Seimo rinkimuose nežlugti.

    Kitas, man, beje, įdomiausias dalykas – tai Darbo partijos iškilimas. 54 mandatais gauta daugiau, ir tai yra didžiausias poslinkis. Darbo partija įsitvirtino antrajame ešelone, antrojoje „svorio kategorijoje“ po socialdemokratų ir Tėvynė sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kurie yra pirmojoje „svorio kategorijoje“. Savivalda yra labai geras indikatorius tikro partijos organizacinio stiprumo, kokį platų tinklą ji turi. Taigi, Darbo partija, iš karto gana stipriai investavusi į savą struktūrą ir perėmėmusi buvusį LDDP elektoratą, dabar smarkiai sustiprino pozicijas. Iš elektorato matyti, kad tai yra ne vienadienis priojektas, o partija, turinti savotišką, gal truputį keistą, bet rinkėjų atpažįstamą tapatybę. Darbiečiai savęs nevadina kairiaisiais ir bando taikyti į vidurį, bet iš tikrųjų pagal elektoratą jie yra visiškai kairioji partija, remiama labiausiai dabartine sistema nusivylusių žmonių, nostalgiją jaučiančių sovietmečiui. Taigi jiems ta partija labai gerai tinka ir tas elektoratas jaučiasi kažkaip atstovaujamas.

    Kita įdomi tendencija, kad partija Tvarka ir teisingumas, netgi po tam tikro R. Pakso reabilitavimo Strasbūre, prarado 30 tūkst. balsų. Atrodė, kad jie dar turėjo kažkokį šansą, įsivaizdavo, kad gali iškilti, tai dabar jau akivaizdu, kad ne. Jau šita partija nebepasieks daugiau, nei buvo pasiekusi. Žinoma, ji įsitvirtino, ji nedings, nes turi savotišką veidą ir tam tikrą rinkėjų sluoksnį, bet ši partija aukštumų, matyt, niekada nebepasieks.

    Naujosios partijos, sakykime, K. Prunskienės, bandė išlįsti, bet nieko nepavyko. Matomas aiškus partinės sistemos nusistovėjimas – aiškėja, kas turi šansų, kas ne.

    Įdomi buvo Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio dvikova. Liberalų sąjūdis iš principo pasirodė geriau, perėmė kai kuriuos Liberalų ir centro sąjungos rinkėjus. Matyt, tai bus lemiamas žingsnis einant į susijungimą, nes akivaizdu, kad su savo ambicijomis toli nenueis.

    Taigi, nepaisant to, kad teoriškai galėjo įvykti partinės sistemos krachas, praktiškai įvyko partinės sistemos stabilizacija, kuo aš labai džiaugiuosi.

    Savivaldos rinkimų lyderiai 2011. (Šaltinis – Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Parengė „Apžvalga“)

    Rinkėjų palankumo dinamika. (Šaltinis – Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Parengė „Apžvalga“)

  • ATGAL
    Kaimynystės politika iš Rytų traukiasi į Pietus
    PIRMYN
    Kas įvyko Fukušimos atominėje elektrinėje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.