Vieningoji europa

  • A. Saudargas: Mano prioritetai – energetika bei daugiakalbystė skaitmeninėje erdvėje

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Nerijus Šlepetys

    Šiame žurnalo „Apžvalga“ numeryje kalbiname Europos Parlamento (EP) narį Algirdą SAUDARGĄ. A. Saudargas pasakoja apie savo antrąją kadenciją EP, svarbiausius nuveiktus darbus ir tikslus. Vienas svarbiausių europarlamentaro veiklos prioritetų – daugiakalbystės skaitmeninėje erdvėje užtikrinimas.

    Algirdas Saudargas (ELP nuotrauka)

    Praėjus pusei darbo EP kadencijos, kokius svarbiausius savo nuveiktus darbus norėtumėte išskirti ir kuriais labiausiai džiaugiatės?

    Būdamas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nariu, daug dėmesio skiriu energetikos klausimams. Buvau atsakingas už Europos energetinio saugumo pranešimą, aktyviai dirbau su Europos Sąjungos šildymo ir vėsinimo strategija. Šioje srityje svarbiausia, kad Lietuvai aktualūs klausimai užimtų svarbią vietą politinėje darbotvarkėje. Tai ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija, Astravo atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų strategija, „Nord Stream 2“ projektas – visi šie klausimai, jei ne aktyvūs politikų veiksmai, paskęstų tarp kitų energetikos temų.

    Kita mano veiklos sritis susijusi su daugiakalbyste ir skaitmenine erdve. Galiu pasidžiaugti, kad temą į politinę darbotvarkę pavyko įtraukti beveik nuo nulio. Mano iniciatyva šiuo metu yra rengiama EP  studija „Kalbų technologijų svarba užtikrinant kalbų lygybę skaitmeninėje erdvėje“. Studijos tikslas – išanalizuoti daugiakalbystės, kaip vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių, išlikimą skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninei erdvei užimant vis didesnę reikšmę šiuolaikinėse visuomenėse, yra matomas didėjantis atotrūkis tarp anglų ir kitų kalbų technologijų bei jų naudojimo. Studija išanalizuoja šio atotrūkio priežastis, ekonominės ir socialines pasekmes bei pateikia konkrečias priemones kalbų lygybei Europoje užtikrinti. Sausio mėnesį studija bus pristatyta įvairiuose EP  komitetuose, kur bus sprendžiama, ar nereiktų priimti atitinkamų politikos priemonių ES lygiu.

    Kokie svarbiausi klausimai šiuo metu svarstomi Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete, kuriame dirbate šią kadenciją?

    Europos Komisija neseniai pristatė naują dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama įgyvendinti konkurencingą bei tvarią ES energetikos politiką. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energijos vartojimo efektyvumui, lyderystei plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius, klimato kaitos mažinimui ir, svarbiausia, vartotojo, kaip aktyvaus ir pagrindinio energijos rinkos dalyvio, skatinimui. To bus siekiama modernizuojant elektros energijos rinką ir suteikiant galimybę vartotojui pačiam rinktis kiek, kada, kokios energijos vartoti ar gaminti.

    Tai – vienas iš svarbiausių teisėkūros pasiūlymų šioje kadencijoje, kuris turės įtakos ne tik energetikos sektoriui, bet ir visai Europos pramonei, todėl esu pasiruošęs aktyviai dirbti šioje srityje.

    Praėjusioje kadencijoje itin kontroversiškų vertinimų susilaukė Estrelos ir Lunacek deklaracijos, dėl kurių buvo balsuojama EP. Ar šioje kadencijoje nėra siūlomos panašios iniciatyvos?

    EP esama didelių ideologinių takoskyrų tarp parlamentinių grupių, tad nesutarimų tokiais klausimais kaip šeimos samprata ar gyvybės apsauga buvo ir bus. Diskusijos šiais klausimais vyksta nuolat.

    Šioje kadencijoje EP dirba ypač daug euroskeptiškų partijų atstovų. Ar tokių politikų gausa turi įtakos EP darbui ir europinių projektų, pavyzdžiui, energetikos srityje, įgyvendinimui?

    Kol kas euroskeptikai neturi kritinės ma­­sės, bet jų įtaka sprendimų priėmime jau­čiama. Daugeliu klausimų tradicinių koa­licijų tarp dešiniųjų ar kairiųjų politinių jėgų nebeužtenka, ir reikia ieškoti  kompromiso platesniame politinių jėgų spektre.

    Ar svarstant tokius klausimus kaip bendra energetikos politika, didesnės takoskyros tarp politikų yra dėl skirtingų valstybių interesų ar skirtingų EP frakcijų pažiūrų ir nuostatų?

    Energetikos klausimais esama įvairių takoskyrų, viskas priklauso nuo temos. Energetika nėra išimtinai ES kompetencijos sritis. Valstybės narės pačios renkasi energijos šaltinius, naudojamus išteklius bei tiekimo struktūrą. Istoriškai susiklosčiusios valstybių energetikos struktūros yra labai skirtingos, todėl ir interesai ne visada sutampa. O ir pačios valstybės nori išsaugoti savo suverenitetą tokiu svarbiu visai šalies ekonomikai ir saugumui klausimu. Todėl daugeliu atvejų randami kompromisai yra aptakūs, paliekama daug lankstumo valstybėms įgyvendinant politikos gaires. ■

  • ATGAL
    Kaip eurofederalistai tampa Putino draugais
    PIRMYN
    Seimo naujokai pasiryžę rimtiems darbams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.