A. Sekmokas: saugumo klausimai patys svarbiausi | Apžvalga

Įžvalgos

  • A. Sekmokas: saugumo klausimai patys svarbiausi

  • Temos: Energetika
    Data: 2011-04-09
    Autorius: Kalbino Neringa LAŠIENĖ

    Kas yra energija? Kalbininkas, tyrinėjantis žodžius, atsakytų, kad šis žodis yra graikų kilmės, ir energos reiškia veikimą, veiksmą, atliekamą darbą, taip pat jėgą, galią. Fizikai paaiškintų, kad tai viena iš pagrindinių medžiagos savybių, jos judėjimo, jos „darbingumo“ matas. Kiek esi energingas, kiek turi energijos, tiek veiki, esi gyvas. Viena energijos rūšis gali tapti kita, tačiau energija neatsiranda iš niekur ir niekur neišnyksta. Jei mes jos turime mažiau, kažkam jos tenka daugiau. Svarbiausias energijos šaltinis yra saulė, iš kurios kyla beveik visos energijos rūšys, išskyrus branduolinę. Kylant energijos poreikiams, be branduolinės energijos civilizuotose šalyse nebeišsiverčiama. Lietuva, uždariusi nesaugią atviro tipo Ignalinos atominę elektrinę, pasiryžusi statyti naują, kuri atitiktų griežtus branduolinių jėgainių saugumo reikalavimus.

    Ypatingo pasaulio dėmesio sulaukė ir įvykiai Japonijoje, kur po 9 balų žemės drebėjimo ir milžiniškos cunamio bangos kilo nesklandumų Fukušimos atominėje elektrinėje. Derėtų priminti, kad visi 55 veikiantys branduoliniai reaktoriai Japonijoje yra pastatyti ant jūros kranto. Ištikus žemės drebėjimui, saugos sistemos akimirksniu sustabdė visus 11 katastrofos zonoje esančių branduolinių reaktorių, tačiau dėl to, kad, net ir sustabdžius grandininę reakciją, dar kurį laiką išsiskiria energija, privalu reaktorius aušinti. Elektrinė prarado elektros energijos tiekimą iš perdavimo tinklo, ir, nors įsijungė rezerviniai dyzelinių variklių sukami elektros generatoriai, po žemės drebėjimo kilęs cunamis, kuris nušlavė nuo žemės paviršiaus Japonijos rytinėje pakrantėje faktiškai visus esančius pastatus, išskyrus atomines elektrines, pažeidė dyzelinius-generatorius ir jų darbą palaikančias sistemas.

    Japonijos gamtos stichijos sukeltos katastrofos pasekmės gąsdina žmones. Kai kuriems Lietuvos gyventojams nerimą kelia planai statyti atominę elektrinę Lietuvoje, o dar didesnę baimę kelia žinios apie Rusijos planus statyti branduolinius reaktorius Kaliningrade ir – ypač – Baltarusijoje, Astrave, penkiadešimt kilometrų nuo Vilniaus. Baimės, kaip žinia, paprastai kyla iš nežinojimo.

    Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas apie šiuo metu kylančius aktualiausius klausimus dėl Lietuvos energetikos sutiko pasidalyti mintimis su „Apžvalgos“ skaitytojais.

    Kaip vertinate tai, kas įvyko Japonijoje?

    Manau, reikia labai nuosaikiai laikytis, sekti situaciją. Japonija patyrė didžiulę gamtinę katastrofą, ir toji katastrofa palietė visą jų energetiką ir konkrečiai atomines elektrines. Dėl kokių priežasčių įvyko – atsakys ekspertai, tam reikia laiko. Mes neturime informacijos, kad Japonijos atominėje elektrinėje žmonės būtų rimtai nukentėję būtent dėl branduolinių reiškinių, lyginant su daugiau kaip 15 tūkst. žuvusiųjų stichijos metu. Tokie faktai kalba patys.

    Aišku, katastrofos akivaizdoje kyla emocijų, vertinimų, baimių. Tačiau vertinimas turi būti ne emocinis, ne politinis, o ekspertinis. Ekspertai dirba. Geriausi ekspertai dirba tarptautinėje atominės energetikos agentūroje TATENA, jie įvertins, padarys išvadas, teiks rekomendacijas.Tam tikrus sprendimus priims ir Europos Komisija. Specialistų išvados bus padarytos, jų turi būti laikomasi, ir tuomet viskas susidėlios į reikiamas vietas.

    Spaudoje kartais bandoma lyginti įvykius Japonijos  AE su Černobylio katastrofa. Ar tai lygintini mastai?

    Tie dalykai ekspertų net nėra lyginami. Japonijos AE branduolinė reakcija yra sustabdyta, branduolinio sprogimo ar branduolinės reakcijos grėsmė panaikinta, reaktoriai yra apsauginiame apvalkale.

    Kita vertus, kaip rodo įvykių ir technologinės pažangos eiga, buvo pakankamas pagrindas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Ji neturi apsauginio gaubto. Japonijoje, jei elektrinė nebūtų turėjusi apsauginio gaubto, galėjo būti rimtų problemų, bet šiandien to nėra. Tai pateisina ir europinius reikalavimus uždaryti nesaugias atomines, pateisina ir mūsų atominės elektrinės uždarymą. Saugumo reikalavimai turi būti užtikrinami pačiu aukščiausiu lygiu. Tiek Lietuvoje, tiek Europos sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse.

    Kita tema, kuri jaudina visuomenę, yra Astravo elektrinė.

    Astravo klausimas yra daug platesnis negu Lietuvos–Baltarusijos klausimas. Tai yra ir Europos Sąjungos santykių su trečiosiomis šalimis klausimas, ir TATENA klausimas dėl branduolinių jėgainių saugumo pasaulio mastu, ir klausimas dėl Baltarusijos pasiruošimo branduolinei energetikai apskritai.

    Baltarusiai neturi nei reguliatoriaus, nei įstatymų paketo, nei pinigų sukonstruoti ir  pastatyti tokį objektą.  Negalėčiau to vadinti statybomis.  Statybos – tai specialistai, žinios, įstatymų paketas, saugumo reikalavimai. Kol kas mes matome veiksmus, kurie branduolinės jėgainės statybos reikalavimų neatitinka. Šiandien tai daugiau  politinis, o ne ekonominis projektas. Bet būčiau labai atsargus vertindamas, nes tai nėra dvišalių santykių klausimas.

    Didelė klaida, kai bandoma sakyti, kad turime spręsti dvišalę problemą, – su Baltarusija arba su Rusija. Mums toks dvišalis klausimo sprendimas žalingas, nenaudingas, mes esame ES šalis narė, mums tai skaudžiausias klausimas, bet tai skaudus klausimas  visai Europos Sąjungai. Atominės problemos yra daug platesnės geografine prasme. Tai ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos, Estijos, bet ir  šalių, esančių į Vakarus nuo Lietuvos,  taip pat ir į Rytus, sakykim,  Ukrainos,  galbūt net Rusijos.  Tai bendras rūpestis ir mes negalime versti jo dvišaliu rūpesčiu.

    Kita vertus, ar mes galime daryti įtaką statyboms Baltarusijoje? Mūsų siekiamas tikslas, kad apie tai kalbėtų Europos Komisija, Europos Parlamentas, TATENA, kad tai nebūtų dvišalis ar vienos šalies klausimas. Ypač po Japonijos įvykių. Europos Komisija imasi veiksmų dėl branduolinių atominių jėgainių patikimumo Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir trečiosiose šalyse.

    O Rusijos atominė elektrinė Kaliningrade ar nėra tam tikra spaudimo priemonė Lietuvai?

    Kaliningrado elektrinė apskritai yra politinis, o ne rinkos projektas. O dėl spaudimo….

    Europos Sąjungoje yra tam tikras solidarumas, pirmenybė energetikos vystymui, plėtrai ES teritorijoje. Taip pat  ES turi kalbėti energetine kalba su trečiosiomis šalimis ir apie klimato kaitą, ir apie elektros energijos importą iš šalių, kurios laikosi tam tikrų klimato kaitos standartų ir nesiima konkurencine prasme nesąžiningų veiksmų. Manau, kad Europos Sąjunga ir laikysis tokios pozicijos. Pagal tai, kaip vyksta dialogas su Europos Komisija, manau, sprendimus galima rasti ir jie bus rasti.

    Yra nepatenkintų Lietuvos planais statyti savo atominę elektrinę, keliamos baimės, kad tai nėra saugu, svarstoma, kad jei Rusija ir Baltarusija stato atomines elektrines, gal jau Lietuvai nebereikia…

    Mes esame Europos Sąjungos teritorijoje ir sprendžiame savo energetikos uždavinius. Rusija ir Baltarusija turi savo energetinius uždavinius. Ir sieti mūsų projektus su jų projektais nematau jokio pagrindo. Šalys turi suverenumą savo reikalus spręsti.

    Kaimyninės šalys negali kelti jokių reikalavimų mums, išskyrus saugumo ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Lygiai taip pat mes nekeliame jiems kitų reikalvimų, išskyrus paminėtuosius. Bet kokie projektai turi atitikti saugumo kriterijus, ekonominius principus ir skaidrią konkurenciją. Suverenumas negali būti neribotas. Saugumo klausimai patys svarbiausi.

    Apskritai turime džiaugtis, kad gyvename nuostabiame gamtos kampelyje, kuris nėra seisminio aktyvumo zonoje, kur nėra nei didžiulių uraganų,  negresia stiprūs žemės drebėjimai ar cunamiai. Lietuva yra labai patraukli geografiniu požiūriu, tikrai galime būti labai  patenkinti savo klimatu, savo geografine platuma, ir tai užtikrina didelių projektų saugumą.

    Kiek pagrįstos kalbos apie tektoninius lūžius Visagino teritorijoje?

    Praėjusiais metais visoje Ignalinos AE teritorijoje  buvo atlikti didelės skiriamosios gebos 2D ir 3D seisminiai tyrimai. Jų metu specialia technika, gręžiniuose sprogdinant sprogmenis, naudojant oro patrankas ir sunkiąsias vibroplokštes, daugiau nei 2000 taškų buvo sukelti dirbtiniai žemės mikrodrebėjimai. Pirmąkart atlikti ir unikalūs tyrimai  Drūkšių ežere, kuris buvo iki šiol visiškai neištirta akvatorija.

    Gauti duomenys apdoroti JAV. Papildomai buvo išanalizuota ir teritorija daugiau nei 300 km spinduliu aplink Ignalinos AE ir naujosios AE aikšteles.  Buvo panaudoti ne tik Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje esančių seismologinių stočių duomenys, bet ir atkurti žemės drebėjimus minintys rašytiniai istoriniai šaltiniai. Atliktą seismologinio pavojingumo vertinimą peržiūrėjo ir teigiamai įvertino TATENA ekspertų misija. Šios misijos ekspertų išvada – VAE aikštelių vertinimas atliktas vadovaujantis TATENA saugumo reikalavimais ir saugumo standartais. Atliktų tyrimų apimtis yra pakankama ir abi aikštelės yra tinkamos naujos AE statybai.

    Prieš porą metų Europos Sąjunga patvirtino Trečiąjį energetikos paketą, kurio pagrindas – tiekimo ir gamybos atskyrimas  nuo tinklų eksploatavimo. Tikimasi, kad, įgyvendinus šį paketą, būtų išplėstos vartotojų pasirinkimas ir teisės, didėtų konkurencija elektros ir dujų sektoriuose ir energetinis saugumas. Tačiau „Gazpromas“deda visas pastangas, kad Lietuvoje trečiasis paketas nebūtų įgyvendintas.

    Trečiasis energetikos paketas iš tikrųjų turi užtikrinti skaidrią europinę konkurencingą rinką, ir toje konkurencijoje labiausiai būtų apsaugotas dujų ir elektros vartotojas. „Gazpromo“ noras labai suprantamas – jis turėjo monopolį, monopolinę situaciją ir daro visus žingsnius, kad neprarastų rinkos, kad net rinkos gabalėlis neatitektų kitam tiekėjui.

    Nuo Lietuvos dujų privatizavimo datos –  2004 metų – nebuvo pažengta į tai, kad  būtų statomas LNG (suskystintų dujų) terminalas  ar  būtų realizuota elektros jungtis su Lenkija. Paskutiniu metu lyg ir buvo keletas nedrąsių reveransų, bet, panašu, kad savigynai, siekiant parodyti, kad, štai,  ir mes, „Gazpromas“,  kada nors kaip nors numatytume galimybę kam nors iš kur nors duoti gabalėlį, įsileisti į  dujų rinką. Tačiau nenoras ką nors įsileisti yra aiškus ir suprantamas.

    Kita vertus, nesu matęs nei vieno ūkio subjekto, kuris norėtų atiduoti dalį savo rinkos. Konkurencijos atsiradimą ir užtikrintų Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas. LNG yra techninė priemonė tai užtikrinant. Iš „Gazpromo” pusės yra aiškus įsipareigojimas pagal  Lietuvos dujų privatizavimo sutartį tiekti dujas teisinga kaina,  yra  tikri tai garantuojantys mechanizmai, numatyti sutartyje. Todėl mes teisiniais būdais sieksime, kad tie mechanizmai veiktų ir dujos būtų tiekiamos teisinga kaina.

    Be Trečiojo paketo įgyvendinimo pigesnių dujų tikėtis neįmanoma?

    Negaliu sakyti pigesnių dujų ar ne. Bet be Trečiojo paketo įgyvendinimo mes absoliučiai priklausomi nuo „Gazpromo” malonės. Jei „Gazpromas“ būtų labai malonus ir kokiai dešimčiai metų įsipareigotų tiekti dujas, tarkim, nemokamai, tikrai tokio pasiūlymo neatmesčiau. Galbūt tokiu atveju iš tikro vertėtų susilaikyti nuo Trečiojo paketo.

    Bet, priešingai, mes matome ne nemokamas dujas, bet tai, kad dujas mums tiekia nesąžininga ir neteisinga kaina. Buvo žadama, kad dešimt metų kaina nekils.  Deja, per šešerius metus dujų kaina išaugo keturis kartus, ir tai ne ekonominis veiksnys, o daugiau politinis spaudimas. Teisiniais mechanizmais Lietuva ir siekia atkurti teisingumą. Suskystintų dujų terminalas bus dar vienas saugaus ir alternatyvaus tiekimo garantas. Jis turėtų pradėti veikti 2014 metais.

    Lietuvoje atsiranda verslo grupių, kurios nepatenkintos energetikos politika Lietuvoje.

    Yra verslo grupių, kurios nori naudotis ta situacija, kad Lietuvoje yra nepakankama elektros gamyba. Lietuva elektros energijos gamina palyginti nedaug, kitą dalį turime importuoti. Verslininkai siekia naudos sau. Jie nori užsiimti elektros gamyba, bet nori turėti išskirtines sąlygas.

    Ir deficitinė mūsų rinka jiems yra tam tikra pagunda. Jie reikalauja lengvatinių sąlygų, ypatingų paskatų, nori būti papildomai finansuojami, siekia, kad jų pelnai būtų užtikrinti, trokšta, kaip G. Orwelo „Gyvulių ūkyje”, būti lygesni už kitus.

    Nemanau, kad taip turėtų būti. Pirmiausia mes turime užtikrinti vartotojų interesus.  Visa pagaminta elektros energija turi būti konkurencinga. Tik taip bus užtikrintas žemiausias tarifas vartotojui.

    Danija, kuri yra turtinga šalis, prie alternatyviosios energijos žada pereiti tik po keturiasdešimties metų. Ar dėl to, kad alternatyvioji energija labai brangi? Keturiasdešimt metų – gana simbolinis terminas ir gana ilgas.

    Šiandien atsinaujinanti energetika yra skatinama. Kodėl? Nes šiandien ji yra nekonkurencinga, labai brangi. Turime  veikti pamatuotai ir subalansuotai. Viena vertus, atsinaujinanti energetikai tikrai labai svarbu ir  skatintina. Mes turime apsirūpinti savais energetiniais ištekliais. Antra vertus, turime užtikrinti vartotojų interesus, tai yra tiekti energiją žemiausiais tarifais.

    Šiandien, rytoj, už penkerių, dešimties metų. Tuos dalykus reikia spręsti lygiagrečiai. Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas yra labai svarbus, reikalingas ir turi būti priimtas. Priimtas greitai, bet ne skubotai. Kita vertus,  yra  interesų grupės, visų pirma, vėjo  energetikos srityje, kurie nori turėti naudą, pelną elektros energijos vartotojų sąskaita. Tai labai  aiškiai matoma.

    Hidroenergetika, kuri daug efektyvesnė,daug mažesne našta gulanti ant vartotojų  pečių, kažkodėl nėra skatinama, o vėjo energetikai staiga atidaromos viso durys. Vėjo energetikos plėtra svarbi, reikalinga, bet mes turime matyti realias perspektyvas.

    Ar ilgai gali tęstis Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos?

    Aš pastebiu augantį Europos šalių solidarumą ir simpatiją mūsų siekiams nebūti tiek priklausomiems nuo Rusijos energetinės sistemos. Nuo sistemos, kur yra pakankamai neskaidru, kur energetika naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

    Tos geopolitinės slinktys čia ir veikia. Europa pasisako už skaidrią rinką, skaidrią energetiką. Jie  supranta, kad Baltijos šalys natūraliai  turi tapti Europos energetinio žemėlapio dalimi ir atplyšti nuo  Rusijos braižomo žemėlapio.

  • ATGAL
    Pasaulis susirūpinęs branduolinės energetikos saugumu
    PIRMYN
    500-osios „Apžvalgos“ šventėje – padėka ir įvertinimas bendraminčiams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.