ACTA. Būti ar nebūti? | Apžvalga

Įžvalgos

  • ACTA. Būti ar nebūti?

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Vaida Stundytė

    Europos Parlamentas sulaukė peticijos prieš ACTA (Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu). Šią peticiją daugiau nei 2,4 mln. interneto vartotojų, kurie baiminasi, kad ACTA sukels grėsmę laisvam ir atviram internetui. (EP/Pietro Naj-Oteari nuotrauka)

    „Nelieskite mano interneto“, „Nėra interneto – nėra laisvės“, „Klaida 404. Demokratijos nerasta“. Tokiais ir panašiais šūkiais europiečiai vasario mėnesį pasitiko žinią apie ACTA (Prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu) pasirašymą Europos Sąjungoje. Diskusijos, įsiplieskusios dėl šio prieštaringai vertinamo dokumento, privertė kai kurias jau pasirašiusias valstybes atidėti sutarties ratifikavimą. Panašu, kad protestai nevyko veltui.

    Susidaro įspūdis, kad viešojoje erdvėje ACTA priešininkai reiškiasi aktyviau nei rėmėjai ir kad užkirsti kelią šiam susitarimui yra žūtbūtinis kiekvieno interneto vartotojo uždavinys. Tiesa, tai jau daugiau ne piliečių, o nacionalinių parlamentų ir ES institucijų reikalas. Be to, sutartį iki šiol gaubia neaiškumai ir sklando mitai dėl jos kūrėjų, tikslų ir priemonių jiems pasiekti. Taigi, kas iš tiesų yra ACTA ir kodėl ši sutartis sulaukia tokių karštų diskusijų?

     KAS TA ACTA?

    ACTA yra tarptautinė prekybos sutartis, kuria norima palengvinti šalių bendradarbiavimą, siekiant veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais ir saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekonominiam stabilumui. Tai tokie pažeidimai, kaip autorių teisių, prekės ženklų, patentų, modelių ir geografinių nuorodų vagystės. ACTA ypač svarbi siekiant pasauliniu mastu veikiančias įmones apsaugoti nuo nusikalstamų grupuočių vykdomų pažeidimų.

    ACTA susitarimas intelektinės nuosavybės teisių turėtojams sudarys galimybę klastojimo ar intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo atveju lengviau kreiptis į teismą, policiją ar muitinę, siekiant apginti savo teises. ACTA numato visoms pasirašiusioms šalims bendras taisykles, apibrėžiančias praktinius aspektus, kuriais bus remiamasi nagrinėjant teisių turėtojų skundus.

    Dėl ACTA pirmiausia kalbėtis pradėjo JAV ir Japonija dar 2006 m. Per metus prie jų prisijungė Kanada, Europos Sąjunga, Šveicarija. Oficialios derybos, kurių buvo septyni ratai, pradėtos 2008 m. birželio mėnesį, prisijungus dar ir Australijai, Meksikai, Marokui, Naujajai Zelandijai, Pietų Korėjai ir Singapūrui. Derybos buvo baigtos 2010 m. lapkritį, o 2011 m. gruodį visos šalys, išskyrus Meksiką ir Šveicariją, pasirašė ACTA susitarimą.

    Europos Sąjunga sutartį pasirašė 2012 m. sausio 26 d. Ją pasirašyti ir ratifikuoti turi ir visos ES narės. EP pozicija buvo gana kritiška dar sutarties rengimo metu. Susitarimą pasirašė 22 iš jų (išskyrus Kiprą, Nyderlandus, Slovakiją, Vokietiją, Estiją), tačiau po kilusio visuomenės pasipriešinimo ACTA priėmimo procesas sustojo. Kol kas apie ratifikavimo procedūrų stabdymą pranešė  7 valstybės (Lenkija, Čekija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Lietuva, Austrija).

    Europos Sąjungoje nuomonės apie šią prieštaringai vertinamą sutartį laukiama iš Europos Teisingumo Teismo. Į jį vasario pabaigoje kreipėsi prekybos eurokomisaras Karelas De Guchtas, prašydamas išsiaiškinti, ar ACTA nepažeis pamatinių ES teisių ir laisvių. K. De Guchtas ragino baigti netikrumą, kilusį dėl ACTA, ir atiduoti šį susitarimą nagrinėti aukščiausiai nepriklausomai Europos Sąjungos teisminei institucijai. Tik po jos sprendimo bus galima toliau tęsti ACTA ratifikavimo procesą. Jei ACTA susitarimui Europos Teisingumo Teisme nekiltų kliūčių, Europos Parlamentas jau šių metų vasarą galėtų pradėti pritarimo ACTA procedūrą. Šiam pritarus ir valstybėms narėms ratifikavus susitarimą, jį galutinai turėtų patvirtinti dar ir Ministrų Taryba. Tik tuomet ACTA įsigaliotų Europos Sąjungoje.

    Galutinė Lietuvos pozicija dėl ACTA pasirašymo buvo parengta dar 2011 m. rugsėjo 20 d., tačiau kilus visuomenės pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė neskubėti sutarties teikti ratifikuoti, o ją pirmiausia nuodugniai išnagrinėti kartu su visomis suinteresuotomis pusėmis. 

    PRIEŠININKŲ KALTINIMAI

    Sutarties oponentai pateikia kelis argumentus, dėl ko ACTA neturėtų būti priimta. Pirmiausia ji kelia grėsmę internetui, kultūros prieinamumui bei pagrindinėms žmogaus teisėms – žodžio laisvei, privatumui. Baiminamasi, kad interneto svetainės bus cenzūruojamos, bus baudžiami pavieniai interneto vartotojai, nemokamai besisiunčiantys dainas, filmus, programinę įrangą ir pan. Dar viena paplitusi baimė – tai, kad muitinės zonose bus tikrinamas asmeninių elektroninių laikmenų turinys (pvz.,  mobiliųjų telefonų, mp3 grotuvų, kompiuterių), už ką, įtarus pažeidimą, jos bus konfiskuojamos, o jų turėtojas baudžiamas. ACTA priešininkai taip pat teigia, kad sutartimi kėsinamasi į interneto paslaugų teikėjų nešališkumą: numatyta kompetentingų institucijų galimybė esant būtinybei iš interneto paslaugų teikėjo gauti informaciją apie įtariamai pažeidimą padariusį asmenį.

    Didžiosios europiečių dalies netenkina ir tai, kad sutarties sudarymas ir derybos buvo  slaptos, neviešinamos ne tik visuomenei, bet ir menkai pristatytos ES institucijoms. Nors oficialios diskusijos dėl ACTA prasidėjo jau 2008 m., tačiau oficiali sutarties versija paskelbta tik 2010 m. balandį. Tvirtinama, kad rengiant ACTA apeitos tokios tarptautinės organizacijos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis, kaip Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija ir Pasaulio prekybos organizacija ir sukurtas savas komitetas ACTA susitarimo nuostatoms vykdyti, kuris iš esmės dubliuoja minėtų organizacijų funkcijas. Priešininkus piktina tai, kad ACTA buvo sukurta ne pasirašiusių valstybių ar ES įstatymų leidėjų, t. y. ne demokratiškai išrinktų ir Europos piliečių interesams  atstovaujančių asmenų, tačiau tai nebus kliūtis pagal ACTA keisti ES teisės aktus. 

    Oponentams sutarties formuluotės ir terminai atrodo neaiškūs, neišbaigti, paliekantys atvirą kelią bet kokioms sutarties kūrėjų interpretacijoms. Be to, apmaudą kelia tai, kad prie ACTA susitarimo pasirašymo neprisidėjo dažniausiai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus vykdančios šalys. ACTA priešininkai abejoja, ar tokiu atveju, pagrindinėms valstybėms pažeidėjoms geranoriškai neįsitraukus į ACTA, galima tikėtis sumažėjusio „piratavimo“ ir didesnio intelektinės nuosavybės teisių paisymo.

     GYNĖJŲ ARGUMENTAI

    Nors Europos Parlamente girdima prieštaravimų ACTA priėmimui, Europos Komisijos pozicija ACTA susitarimo atžvilgiu aiški – K. De Guchto įsitikinimu, Europos Sąjungai reikia ACTA. O reikia todėl, kad ji naudinga žmonėms ir ekonomikai. Pirmiausia, kompanijos ir individai, kurie pragyvenimui užsidirba iš savo idėjų, turės galimybę jas lengviau apginti 38 šalyse, pasirašiusiose susitarimą. Kita ACTA naudos pusė – išsaugotas ES ekonomikos konkurencingumas ir darbo vietos. Europos Komisija pabrėžia, kad ES ekonomikos konkurencingumas yra paremtas inovacijomis, kūrybingumu, kokybe ir prekių ženklų išskirtinumu, t. y. tuo, ką saugo intelektinės nuosavybės teisės. Jas apsaugoti reiškia apsaugoti darbo vietas ES.  Būtent sugriežtintos taisyklės novatoriškas darbo vietas padės išlaikyti Europos Sąjungoje.

    Be to, ES ekonomika gautų papildomų pajamų: dėl rinkas užplūdusių prekių klastočių Europa kasmet praranda daugiau nei 8 mlrd. eurų, o šį nuostolį galiausiai padengia ES piliečiai. ES nacionalinių muitinių duomenimis, 2005–2010 m. suklastotų į ES įvežamų prekių patrigubėjo. 2010 m. tokių atvejų užregistruota 80 000, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2009 m. Prie išorės sienų sulaikyta daugiau nei 103 mln. suklastotų gaminių. Taigi ACTA užkirstų kelią organizuotam nusikalstamumui, neteisėtai veiklai įmonėse ir atitinkamai rinkos iškraipymui.

    Belaukdama Europos Teisingumo Teismo komentarų, Europos Komisija ramina besibaiminančius europiečius. Pirmiausia ACTA nekeičia esamų ES ir nacionalinių teisės aktų ir nekuria naujų, tiesiog nustato procedūras ir priemones, skirtas jau galiojančių teisių įgyvendinimui užtikrinti, ir veiksmus kovojant su plataus masto nusikalstamų grupuočių vykdomais pažeidimais.

    Taip pat, Europos Komisijos tvirtinimu, ACTA pagrindu nebus tikrinama ar stebima informacija internete, ji nebus cenzūruojama, taigi nebus tikrinama, kaip pavieniai piliečiai naudojasi internetu. Nebus pažeidžiamos ir pagrindinės žmogaus teisės, atvirkščiai – ACTA užtikrina, kad pagrindinės su privatumu, žodžio laisve ir duomenų apsauga susijusios teisės bus gerbiamos. Todėl tokie nuogąstavimai, kad muitinės zonose bus tikrinamos elektroninės laikmenos ar bus kontroliuojami internetu perduodami duomenys, neturi pagrindo.

    Europos Komisija atmeta kaltinimus, kad derybos dėl ACTA ir jos priėmimas buvo neskaidrus ir slaptas. Derantis dėl ACTA buvo laikomasi tarptautiniu mastu priimtų procedūrų, taigi įprasta, kad derybos buvo konfidencialios. Buvo griežtai laikomasi ir Europos Parlamento taisyklių, susijusių su valstybių narių informavimu apie derybas. Be to, Europos Komisija surengė keturias su ACTA susijusias konferencijas, kuriose galėjo dalyvauti visi – piliečiai, pramonės, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai ir spauda, o sutarties tekstas visiems prieinamas nuo 2010 m., todėl kaltinimai neskaidrumu ir slaptumu nėra pagrįsti.

     EUROPIEČIAI PRIEŠ ACTA

    Atsiradus informacijai apie ACTA pasirašymą, europiečiai ėmė masiškai protestuoti. Vasario 11-ąją paskelbus protesto prieš ACTA diena, beveik 300 didesnių Europos miestų surengta sinchroniška protesto akcija, sulaukusi rėmėjų iš nevyriausybinių organizacijų, verslo asocijuotų struktūrų, akademinės visuomenės, politikų. Be to, surenkama milijonai parašų internetinėse protesto peticijose.

    Už veiksmų prieš ACTA koordinavimą ir informacijos sklaidą atsakinga specialiai įsteigta organizacija ACCESS – Pasaulinis judėjimas už skaitmeninę laisvę. Manoma, kad masinius protestus  sukėlė ir neseniai JAV parengti kovos su autorių teisių pažeidimais įstatymų projektai (vadinamieji SOPA ir PIPA), susilaukę itin aštrios kritikos dėl interneto laisvę varžančių nuostatų.

  • ATGAL
    KEISTIS? KEISTIS… KEISTIS!
    PIRMYN
    Teisininkas A.Iškauskas apie ACTA: įstatymų leidėjas turės užtikrinti interesų balansą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.