Afganistanas: istorijos nelepintas, iš naujo kuriantis ateitį | Apžvalga

Įžvalgos

  • Afganistanas: istorijos nelepintas, iš naujo kuriantis ateitį

  • Data: 2011-09-20
    Autorius: Vygaudas UŠACKAS

    V.Ušackas (Eglės Digrytės nuotrauka)

    Daugiau nei 30 metų ginkluotų konfliktų krečiamas Afganistanas, išgyvenęs sovietų ir JAV vadovaujamas invazijas, Talibano režimą ir jo nuvertimą, pa­dedamas tarptautinės bendruomenės bando stotis ant kojų ir kurti stabilų ir saugų gyvenimą. Liepos pabaigoje afganistaniečiai pradėjo perimti iš tarptautinių pajėgų atsakomybę už saugumą šalyje.

     

    Astorija Afganistano nelepino

    dešimtkart už Lietuvą didesnis Afganistanas įsikūręs Centrinėje Azijoje, tarp Pakistano, Irano, Turkmėnistano, Uzbekistano, Tadžikistano ir Kinijos. Kadaise čia driekėsi Šilko kelias ir tautų migracijos keliai. Afganistanas nuo seno buvo ir yra namai daugelio tautų atsto­vams. Šalis domino daugelį karžygių ir valdovų – Aleksandrą didįjį, musulmonų armijas, Čingischaną, čia gimė kelios imperijos. Mūsų eros pradžioje atkelia­vo budizmas, o islamą arabai atnešė tik VII a. dar po kelių šimtmečių įsigalėjo musulmonai iš dabartinio Uzbekistano. Politinė šalies istorija prasidėjo XVIII a., iškilus puštūnų gentims. 1709 m. jie įsiviešpatavo Kandahare, o 1747 m. gimė Duranių imperija, tapusi pagrin­du moderniai šaliai. XIX a. pabaigoje Afganistanas tapo buferine valstybe britų ir rusų imperijų interesų kovos lauke. Iki XX a. pradžios įvyko net trys didžiosios Britanijos ir Afganistano karai. 1919 m. buvo paskelbta Afganistano nepriklauso­mybė, 1973 m. nuversta monarchija, ne­trukus Afganistanas paskelbtas demokra­tine respublika. Vos po metų prezidentas Nur Mohammadas Tarakis buvo nužu­dytas, netrukus prasidėjo pilietinis karas, įsiveržė sovietų kariuomenė. Ji pasitraukė tik 1989-aisiais, bet netrukus kilo naujas pilietinis karas.

    Bamijano provincija - viena saugiausių ir ramiausių Afganistane, joje neseniai prasidėjo atsakomybės už saugumą ir vystymą afganams perdavimas (Eglės Digrytės nuotrauka)

    1994 m. jaunas dvasininkas iš Kan-daharo Mullah Mohammedas omaras įkūrė studentų judėjimą Talibaną, kurio nariai užsibrėžė perimti valdžią. Po poros metų jie užėmė Kabulą ir įkūrė islamo valstybę. opozicinė valdžia su prezidentu Burhanuddinu rabbani įsikūrė šiaurėje. Kiek anksčiau Osama bin Ladenas, akty­viai kovojęs per karą su sovietais, subūrė modžahedų grupuotę kovai už pasaulinį džihadą – taip gimė „al Qaeda“. Nuo 1996-ųjų talibai jam leido steigti moky­mo centrus Afganistane. 2001 m. rugsėjo 11 d. pasaulį sukrėtė teroro išpuoliai JAV. Jų organizavimu buvo įtartas bin Ladenas, bet Talibanas atsisakė jį išduoti. Spalio 7 d. JAV pradėjo bombarduoti talibų ir „al Qaedos“ bazes, o netrukus įsiveržė į Kabulą.

    Tų pačių metų gruodį etninių ir religinių grupių lyderiai pasirašė Bonos sutartį, o vyriausybės vadovu buvo pa­skirtas puštūnų lyderis Hamidas Karzai. JT leido sukurti Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (International Securi-ty Assistance Force) saugumui užtikrinti ir H. Karzai administracijai padėti. Kitų metų birželį jis buvo išrinktas prezidentu. Pernai pirmą kartą parlamento rinki­mus organizavo patys afganistaniečiai. Iš maždaug 400 kandidačių moterų į parlamentą pateko 69 (iš viso parlamente – 249 nariai).

    Sveikatos apsauga Kuriama nuo pamatų

    Afganistane nuo seno gyvavo daug skirtingų kultūrų, kurios paliko nemažai ženklų: statinių, paminklų ir pan. deja, per pastarųjų dešimtmečių karus dalis jų buvo sunaikinta. Bene garsiausiai visame pasaulyje nuskambėjo dviejų Budos skulptūrų, Bamijano provincijoje stovė­jusių apie 1,5 tūkst. metų, susprogdini­mas. Persai nuo seno garsėjo filosofais, mokslininkais ir poezija. Pastaroji buvo viena iš švietimo atramų ir iki šių dienų yra svarbi afganistaniečių kultūroje. Kone kiekvienuose namuose galima rasti po­ezijos rinkinių, net jei žmonės jų dažnai neskaito. Prieš įsigalint talibams, Kabule gyveno nemažai modernios ir klasikinės muzikos atlikėjų. XX a. viduryje Kabulas buvo lyginamas su XVIII-XIX a. Viena.

    Susitikimas su moterimis parlamentarėmis. Pernai pirmą kartą parlamento rinkimus organizavo patys afganistaniečiai. Iš maždaug 400 kandidačių moterų į parlamentą pateko 69 (Eglės Digrytės nuotrauka)

    Dabar šalyje gyvena apie 30 mln. žmonių, dauguma yra puštūnai (40–60 proc.), maždaug penktadalį sudaro tadžikai, yra hazarų, uzbekų, turkmėnų. dauguma gyventojų yra musulmonai su­nitai. Jaučiamas stiprus lojalumas – vyrai paprastai nedvejodami stoja ginti genties vyresniųjų. Šių žodis dažnai yra svar­besnis už centrinės valdžios sprendimus. raštingi yra vos daugiau nei trečdalis gyventojų, iš moterų – kas dešimta. Mokslas daug kam neprieinamas dėl lėšų trūkumo, menko saugumo ir tradicijų. Trūksta mokytojų, ypač trūksta mokytojų moterų – kai kurie tėvai neleidžia dukte­rų į mokyklą, nes nenori, kad jas mokytų vyrai.

    Pagal išsivystymą Afganistanas yra antras nuo galo tarp visų pasaulio valstybių. Nesenas tyrimas patvirtino, kad dėl nesibaigiančio konflikto, neišsi­vysčiusios sveikatos apsaugos ir didžiulio skurdo tai yra moterims pavojingiausia šalis. Vidutiniškai kas pusvalandį viena moteris miršta dėl komplikacijų, susijusių su nėštumu. Kartu Afganistanas išlieka pavojingiausia vieta vaikams gimti. Čia kūdikių mirtingumas bene didžiausias -iš tūkstančio gyvų naujagimių miršta 257.

    Iki sovietų invazijos dvi ligoninės buvo tarp geriausiųjų Centrinėje Azijoje. Vėliau sveikatos apsauga miestuose su­menko, o kaimuose beveik sunyko. Talibų laikais situacija pagerėjo, bet sveikatos apsauga buvo neprieinama moterims. dabar apie milijoną žmonių yra neįgalūs, 80 tūkst. žmonių yra praradę galūnes, daugiausiai dėl sausumos minų. Viduti­nė vyrų gyvenimo trukmė siekia tik 47, moterų – 45 metus. Tarptautinė pagalba, skiepai vaikams, medicinos personalo mokymai lemia, kad situacija gerėja. Prie to aktyviai prisideda ir ES. Ji kartu su Pasaulio banku ir JAV yra svarbiausi šio sektoriaus donorai. daugiausia dėmesio skiriama pirminės sveikatos apsaugos paslaugoms. dabar jos tapo prieinamos dviem trečdaliams gyventojų (2001 m. šis rodiklis nesiekė 10 proc).

    Bendras tikslas – matyti stabilią ir saugią valstybę

    Afganistanas yra viena skurdžiausių šalių. 3/4 teritorijos sudaro kalnai, šiaurė­je ir pietvakariuose yra lygumų. Klimatas sausas, daug kur trūksta vandens. Pavasarį tirpstant sniegui upės ir ežerai pasipil­do vandens, tačiau jis nepanaudojamas. Irigacijos sistemai, kuri leistų tinkamai panaudoti vandenį, reikia 2 mlrd. dolerių. Švarus vanduo neprieinamas 70 proc. gyventojų. didelė dalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Maždaug 80 proc. gyventojų įsikūrę kaimo vietovėse. ES parama padeda atkurti ir vystyti žemės ūkį (vandens priežiūros ir drėkinimo

    sistemas, sodininkystę, gyvulininkystę). 11 mln. eurų injekcija padėjo nutiesti 10 tūkst. km kelių ir užtikrinti susisiekimą su 38 tūkst. kaimų tiek vasarą, tiek žiemą.

    Ūkis smarkiai nukentėjo dėl sovietų invazijos ir vėlesnių konfliktų, ketverius metus besitęsusios sausros. dėl milijardus dolerių siekiančios paramos ir investicijų 2002 m. ūkis pradėjo augti, o gyvenimo lygis kilti. Tiesa, trečdalį BVP sudaro pajamos iš narkotikų gamybos. Afganis­tanas yra didžiausias pasaulyje opiumo ir hašišo tiekėjas. Keturi penktadaliai Europą pasiekiančio heroino ir 30 proc. opiumo atkeliauja iš Afganistano. didelė dalis narkotikų lieka Rusijoje ir aplinki­nėse šalyse.

    Afganistane glūdi didžiuliai naftos, dujų, retųjų metalų klodai, bet dėl infras­truktūros ir investicijų stokos jie kol kas nenaudojami.

    Ekonomiškai aktyvūs vos 11 mln. gyventojų. 60 proc. ekonomikos sudaro žemės ūkis, nors dirbama žemė užima tik 12 proc. teritorijos. Plėtojama maisto pramonė, veikia medvilnės ir tekstilės fabrikai, cemento gamyklos, elektros jėgainės. Ekonomika lieka priklausoma nuo tarptautinės paramos ir atkūrimo projektų. Esama privačių investicijų, pavyzdžiui, Dubajuje gyvenanti afganis­taniečių šeima įkūrė 25 mln. Lt vertės „Coca Cola“ gėrimų pilstymo į butelius gamyklą.

    Afganistanas yra nemenkas iššūkis. Ginkluoti konfliktai, sudėtinga saugu­mo situacija, kaimynų interesai kol kas neleido užtikrinti ramaus gyvenimo. Galime prisiminti Lietuvos patirtį, kai teko sovietinę valstybės struktūrą su itin centralizuota planine sistema pakeisti demokratija, rinkos ekonomika ir laisva spauda. Esama ir esminių skirtumų – Af­ganistanas niekada neturėjo funkcionuo­jančios administracinės sistemos. Tvariam vystymuisi koją kiša didžiulis neraštin­gumo lygis. Neretai diskutuojama, kodėl ES ir visa tarptautinė bendruomenė yra šioje šalyje. Ją kamuojančios problemos aktualios visam pasauliui. Ekstremizmas nepripažįsta sienų, todėl mūsų saugumas priklauso ir nuo to, kas vyksta už tūks­tančių kilometrų. Afganistane išaugintas opiumas nuodija Europą. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Afganistanas nebebūtų saugus prieglobstis nei teroristams, nei nusikaltėliams, bet kuo greičiau taptų saugia ir stabilia valstybe.

  • ATGAL
    Chroniško bado grimasos
    PIRMYN
    J.Tymošenko teismas - visos Europos galvos skausmas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.