Agnė Bilotaitė: gera knyga yra savotiški vaistai | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Agnė Bilotaitė: gera knyga yra savotiški vaistai

  • Data: 2013-10-11
    Autorius: Kalbino Vilius Arlauskas

    Agnė Bilotaitė Robertos Firavičiūtės nuotrauka

    Tikriausiai daugelio iš mūsų gyvenimą lydi vienokio ar kitokio turinio knygos ar tekstai. Vienas iš seniausių tobulėjimo bei išminties perdavimo šaltinių ir yra knygos, tad man parūpo, ką skaito mūsų politikai? Nežinau, kokia buvo jūsų pirma mintis, perskaičius minėtą klausimą, tačiau be didelės atsakomybės ir svarbių įsipareigojimų ne tik sau, bet ir savo šaliai, politikai vis dėlto pirmiausia yra žmonės. Mane sudomino tai, kokia literatūra formavo būsimus politikus, kuo jie domėjosi paauglystės metais, kokie jų skaitymo įpročiai ir ar jie apskritai dar randa laiko grožinio turinio knygai. Būtent apie politikų gyvenimus lydėjusius tekstus ir knygas bus šis naujas straipsnių ciklas – „Ką skaito politikai“. Pirmoji apie knygas pasikalbėti sutiko LR seimo narė Agnė BILOTAITĖ.

    Koks Jūsų pirmas prisiminimas, susijęs su knyga? Kada pradėjote skaityti?

    Pirmasis įspūdis susijęs su knygomis, kaip turbūt ir daugeliui, yra vaizdas, kaip tėvai skaito man vaikiškas knygas. Skaityti pati išmokau dar prieš mokyklą, būdama penkerių metų. Nuo tada knygos tapo svarbios mano gyvenime. Labai norėjau išmokti tam, kad galėčiau skaityti pasakas. Mano prosenelis buvo dviejų kelių stebuklinių pasakų autorius, tad turėjau didžiulį norą jas perskaityti pati.

    Ką manote apie grožinę literatūrą? Jūsų nuomone, ar verta skaityti? Jei taip, kodėl?

    Nuomonė apie grožinę literatūrą, be abejo, palanki. Gaila, jog šiuolaikinio gyvenimo tempas ir įpročiai, nuolatinis laiko leidimas priešais kompiuterio ekraną, naršymas internete ir socialiniuose tinkluose, nebeleidžia žmonėms skirti laiko gerai knygai. Tai svarbu, nes buvimas su knyga yra buvimas su savimi, sugebėjimas sustoti skubančiame ir bėgančiame pasaulyje. Knygos skaitymas leidžia save analizuoti, nes skaitydami siužeto patirtis perleidžiame ir per save. Todėl gera knyga yra savotiški vaistai sielai. Ne tik šiandienis gyvenimo būdas, bet ir kitos aplinkybės yra nedėkingos, kad knyga išliktų svarbia gyvenimo dalimi kiekvienoje šeimoje.

    Kai pokalbio metu kalba pakrypsta apie literatūrą ar skaitymą, kokią knyga Jūs prisimenate pirmiausiai?

    Iš vaikystės laikotarpio įsimintiniausia knyga yra Čarlzo Dikenso „Oliverio Tvisto nuotykiai“, kuriuos skaičiau kelis kartus. O paskutinė įsimintiniausia knyga yra Džono Irvingo „Pasaulis pagal Garpą“, knyga, padariusi įspūdį, sujaudinusi ir apskritai nustebinusi savo turiniu. Per paskutines atostogas taip pat teko perskaityti Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“. Ši knyga sukrėtė, nes joje pateikiama tragiška mūsų pačių tautos istorija, išgyvenimai, buvę taip toli Sibire, bet kartu emociškai taip arti mūsų, kone kiekvienos šeimos vidinės tragedijos dalis. Šią Rūtos knygą perskaityti paskatino ir neseniai pasirodžiusi kolegos Arvydo Anušausko istorinė studija „Teroras 1940–1958 m.“. Kiekvieną kartą perskaičius istorinę knygą, kurioje įvykiai pateikiami apibendrintai ir be emocijų, norisi tuos pačius įvykius išvysti ir grožinės knygos puslapiuose – su emocijomis, išgyvenimais, konkrečiais žmonėmis.

    Ar turite savo mylimą knygos veikėją? Jei galėtumėte pasirinkti, kokiu knygos personažu norėtumėte būti?

    Mylimų autorių knygų personažai savaip įdomūs. Jeigu autorius geras, tai ir personažai įsimintini. Savęs su jais netapatinu, bet kaskart pasidžiaugiu autorių atradimais ir neišsenkančiais kūrybiniais gebėjimais. Tas atradimo, netikėtumo džiaugsmas nuostabus.

    Ar besimokydama mokykloje ir studijuodama universitete rasdavote laiko skaitymui?

    Be jokios abejonės. Mokykloje ir universitete be skaitymo neišsiversi, net jei ir norėtum. Tačiau be privalomos literatūros visada rasdavau laiko savo mėgstamai knygai. Nors dabar mano darbotvarkė labai įtempta, stengiuosi kas vakarą bent po kelis puslapius perskaityti. Gerai knygai niekada negailiu ir pinigų.

    Kokią literatūrą skaitote šiuo metu? Galbūt skaitote ne tik grožinę literatūrą? Kokia Jūsų paskutinė perskaityta knyga?

    Paskutinė skaityta knyga – minėtasis Rūtos Šepetys kūrinys „Tarp pilkų debesų“. Dabar skaitau David G. Myers „Socialinė psichologija“ ir Barack Obama „Dreams for my father“, taip pat su darbu susijusią literatūrą. Kadangi esu šešėlinė regionų plėtros ministrė, stengiuosi skaityti tai, kas susiję su šia mažai analizuota sritimi. Ir šiuo metu mano skaitoma knyga yra visai ne grožinė: Vygando Čapliko „Lietuvos ir Europos Sąjungos regioninė politika“. Tačiau po kiekvienos tokios knygos grožinės literatūros vis labiau pasiilgstu. ■

  • ATGAL
    Monblanas - kai mintys susilieja su kvėpavimu...
    PIRMYN
    "Apžvalga" kviečia apsilankyti. "Sirenos" - provokuojantis ir metantis iššūkius teatro festivalis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.