Aivaro Veiknio kūryba | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Aivaro Veiknio kūryba

  • Data: 2015-01-22
    Autorius: Aivaras Veiknys

    Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Bobų   vasara

    Vytautui, Nerijui, Monikai

    Balti Drambliai, naktinis Gringo,
    Alaus bokalai, muzikėlė –
    Sakyčiau, nieko įspūdingo,
    O kiek emocijų sukėlė

    Ta muzikėlė, tie staliukai,
    It mylimieji susiglaudę –
    Linksmi, iš katorgų ištrūkę,
    Mes nei kokie vargonai gaudėm,

    Svingavom, žvilgsniais susikibę,
    Tuščiai kalbėjom apie meną,
    Pilni jau blėstančios gyvybės
    Prisiminėm juokelį seną

    Ir, baisiai sau už tai patikę,
    Aplaistėme naujas idėjas,
    Ir pildės daug kitų dalykų –
    Tas lengvas Vilniaus gatvės vėjas,

    Ta pilnatis kraštais taukuotais,
    Tie cigarečių aitrūs dūmai,
    Nakties slapta nupaveiksluoti
    Bendram šios vasaros albumui – –

    – – Stotis, balandžiai, autobuso
    Durims iš lėto užsidarius –
    Trumpai buvai, ilgai nebūsiu –
    Girtokas mano viso gero.

    2014 rugsėjo 9,
    Vandžiogala

    Iš šiuo metu rašomos poemos „Laumiukas“
    Laumiuko nužudymas

    Tai laumių dukros mane pamatė,
    Tai jos – vos gimus – vidun sugriuvo
    Ir užliūliavo lopšy, gyvatę
    Vilnoniais dygsniais slapta užsiuvo,

    Ji mokė šnypšti ir skaudžiai gelti,
    Ir neturėti nė vieno draugo,
    Nekęsti švenčių, mylėt vien šaltį –
    Stebėjos žmonės, kaip greit užaugau –

    Pajutęs sunkų, plieninį kumštį,
    Ne vieną sykį atgal užvožęs,
    Išmokęs šnypšti ir garsiai prunkšti,
    Laiku ir vietoj padūsaut bože,

    Įkvėpęs dūmų, išspjovęs širdį,
    Akių – elniuko, bet žvilgsnio – vilko,
    Mane ir blaivė, ir vėl nugirdė,
    Skersai per Vilnių kaip maišą vilko,

    Siūbavo parkai, alėjos, tiltai,
    Virš miesto žvaigždės nei avys baidės,
    Čia žemę barstė balčiausiais miltais,
    Čia velnias tamsai aukojo gaidį,

    Buvau melagių karalius – glamžiau
    Aistringus kūnus naivių gražuolių,
    O vieną naktį iš kito amžiaus
    Mane aplankė šventasis puolęs,

    Jį įsileidau, paskui gailėjaus,
    Meldžiau man leisti vienam pabūti –
    Pasiklausyti giesmelių vėjo
    Ar šiaip iš pykčio pažliumbt truputį,

    Kad viskas, viskas juodai užkniso –
    Giesmelės vėjo, žaidimai, filmai,
    Kad šitiek žemėj dabar priviso
    Švelnumų mano šiurkštokai kilmei,

    O jis tik priešais lėtai prisėdo,
    Į langą vilko akis nusuko,
    Delne pavartęs auksinį žiedą,
    Jau pažiūrėjo akim elniuko

    Ir atsiduso, ir tarė žodį,
    Kuris jautriausias stygas užkliudė,
    Ir pirmą kartą gražu atrodė –
    Ir šitas grožis mane nužudė.

    2014 lapkričio 6,
    Vandžiogala

    Akmens amžius

    akmenys – kaip žmonės, mėgo sakyti,
    atrodo panašūs, bet viduje skirtingi, kiekvienas su
    savo slaptu gyvenimu, kieta tartum
    žemė atmintimi… Pamenu,

    tvirtos ir dailios gaudavos tvoros –
    vertos visų tų premijų, kurias dalimis
    prašvilpdavo…

    mano tėvas buvo galingas tvėrėjas,
    daug galingesnis už tuos, su kuriais mane
    lygina neišmanėliai kritikai –

    sunkus nei jo akmenys,
    gal net sunkesnis už visą priekabą, pririnktą
    per akmenkasį kur nors ties Biržais…

    du visada nešiodavos kelnių kišenėse –
    pajuodusius ir sudiržusius, kumščio didumo,
    neduok tu švenčiausias, jei išsitraukdavo…

    mano jau nesantis tėvas vis dar yra kertinis
    šiurkščiam akmenų pasaulyje –
    šitiek sutvėręs per savo gyvenimą,

    šitiek per jį sugriovęs.

    2014 lapkričio 14,
    Vandžiogala

    Kūdikėlio gimimas

    Ne skaisti žvaigždė tekėjo,
    Ne rytys naujienas pūtė –
    Nebebuvo jokio vėjo
    Nei žvaigždės, tiktai zylutė,

    Paryčiais rasta už tvarto
    (Negyva, ant kupsto pliko) –
    Ją pakėliau ir iš karto
    Supratau, kas atsitiko.

    2014 lapkričio 3,
    Vandžiogala

    Spalio vėjui

    Spalio vėjui įduokite fleitą –
    Aukštą, aukštą, daug mačiusią pušį,
    Pro kurią šitiek kartų praeita
    Paskui tolstantį girion tėtušį.

    Spalio vėjui dar leiskit pagroti
    Ir jau amžiams užbaigt šį koncertą –
    Atvažiavę keli augaloti
    Vyrai pušį šalikelėj kerta.

    2014 lapkričio 10,
    Vandžiogala

    Namai

    Kaip Tantalui rojaus vaisiai,
    Tau namai – nebepareisi,
    Net jei žengtum šimtamyliais,
    Ligi jų kiti atstumai –
    Išskersti serbentų krūmai,
    Žydintys danguj nebyliai.

  • ATGAL
    Entuziazmas bėgti: linksmas procesas ir pasitenkinimą teikiantis rezultatas
    PIRMYN
    Aivaras Veiknys: Svarbu ne tik tai, ką noriu papasakoti eilėraščiu, bet ir tai, kas bus papasakota visa knyga
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.