Aleksandras Stulginskis – Prezidentas, Kraslago kalinys | Apžvalga

Įžvalgos

  • Aleksandras Stulginskis – Prezidentas, Kraslago kalinys

  • Temos: Istorija
    Data: 2012-09-20
    Autorius: Kęstutis SALICKAS

    Stulginskių šeima (apie 1923 m. prezidentūroje Kaune): Ona Matulaitytė-Stulginskienė, Aldona Stulginskaitė ir Aleksandras Stulginskis (Nuotrauka iš asmeninio A. Stulginskaitės-Juozevičienės archyvo)

    Aleksandras Stulginskis – agronomas, ūkininkas, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signataras ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, tremtinys, kalinys.

    A. Stulginskio gyvenimo kelias prasidėjo 1885 m. vasario 26 d. Kutaliuose, Tauragės apskrityje. Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje Aleksandras buvo jauniausias iš dvylikos vaikų. Vaikystėje jis ganė žąsis, vėliau kiaules, paaugęs – karves, tačiau neapleido ir mokslų. Liepojos gimnazijoje pabaigęs 4 klases, 1908 m. Aleksandras mokslus tęsė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, vėliau tobulinosi Insbruko universiteto (Austrijoje) Teologijos filosofijos fakultete, tačiau kunigo įžadų nedavė. Gyvenime nusprendė eiti kitu keliu – baigė Žemės ūkio institutą Vokietijoje, tapo agronomu.

    Baigęs mokslus, sugrįžo gyventi į Lietuvą, agronomu darbavosi Alytaus rajone. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, atvyko į Vilnių, buvo vienas iš lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti vadovų, dėstė gamtos mokslus gimnazijoje, vadovavo lietuvių pedagoginiams kursams.

    Politiko karjerą A. Stulginskis pradėjo 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvaudamas Lietuvių konferencijoje, kuri jį išrinko į Lietuvos valstybės tarybą. Dalyvaudamas Valstybės tarybos veikloje Aleksandras Stulginskis prisidėjo prie 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto paskelbimo – tapo signataru.

    Lietuvos Respublikai pradėjus kloti nepriklausomos demokratinės valstybės pamatus, A. Stulginskis aktyviai darbavosi vykdomojoje valdžioje – įvairiose vyriausybėse buvo vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų, žemės ūkio ir valstybės turtų ministru, ėjo ir ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.

    Prezidentas Aleksandras Stulginskis (Nuotrauka iš laikraščio "Draugas" archyvo)

    1920 m. išrinkus Steigiamąjį Seimą, Aleksandras Stulginskis Marijampolės apygardoje buvo išrinktas šio Seimo atstovu, o pirmojo Seimo posėdžio metu – išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku. A. Stulginskis vėliau buvo renkamas ir I, II ir III Seimo atstovu. 1922 m. A. Stulginskis išrenkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu, vėliau perrinktas, šias pareigas ėjo iki 1926 m.

    1927 m. Lietuvoje įsivyravus Antano Smetonos autoritariniam režimui, A. Stulginskis pasitraukė iš politikos, grįžo į Jokūbavo dvarą ūkininkauti ir iš ten nepasitraukė iki pat tremties.

    1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Stulginskį neramino nuojauta, kad naujoji valdžia jį areštuos, tačiau jis iš Lietuvos nepasitraukė, liko ūkininkauti Jokūbave, prie pat sienos, per kurią žmonės traukėsi iš Lietuvos į Vokietija. Nežinia dėl tolesnio likimo truko neilgai. 1941 m. birželio 7 d. NKVD priėmė sprendimą areštuoti A. Stulginskį. Formaliai buvo nurodytos dvi arešto priežastys: A. Stulginskis buvo „stambus buožė“, nes turėjo 173 ha žemės ir ūkyje laikė 15 arklių, 37 karves, 17 avių, 10 kiaulių, buvo pasistatęs namus. Antra arešto priežastis – jis buvo Lietuvos Prezidentas.

    A. Stulginskis su žmona buvo suimti ir tremtinių kelionę pradėjo per pirmąsias Lietuvos okupacijos metines, birželio 14 d. rytą. Sunkvežimiu Stulginskiai per Kretinga buvo vežami link Kartenos, Kretingos r., kur jų laukė paruošti gyvuliniai vagonai. Pasak liudininkų, A. Stulginskis sunkvežimio kėbule atrodė prislėgtas, tarsi be gyvybės ženklų, priešais jį gulėjo didelis baltas, matyt, rūbų ryšulys. Traukinio vagone Stulginskiai pasidžiaugė bent tuo, kad jų dukrai, medicinos studentei Kaune, arešto ir tremtinės dalios pavyko išvengti. Traukiniui važiuojant pro Naująją Vilnią, tėvai išmetė paskubomis parašytą laišką dukrai, tikėdamiesi, kad geri žmonės jį suras ir perduos. Stulginskių dukra Aldutė laišką gavo, tačiau su motina ji daugiau taip ir nepasimatė, o su tėvu – tik jo gyvenimo pabaigoje. Tremties kelionėje Aleksandras su savo žmona buvo išskirti: Aleksandrui buvo „paruošta vieta“ lageryje Krasnojarsko lagerių sistemoje Kraslage, o jo žmonos laukė tremtinės dalia Komijos Respublikoje. Kartu su kitais tremtiniais A. Stulginskis buvo nugabentas į Kraslagą, nes ten reikėjo kalinių darbo jėgos miškų ūkyje. Tremtiniai sunkiai dirbo už 200 gr. miltų davinį – tokia buvo paros norma. Dauguma tremtinių gyveno vasariniuose miško barakuose, žeminėse, palėpėse, net NKVD vadai pripažino, kad Krasnojarsko krašte tremtinių, dirbusių miško ūkyje, gyvenimo ir buities sąlygos buvo ypač blogos.

    1952 m. Aleksandras buvo nuteistas kalėti 25 m., tačiau po Josifo Stalino mirties, 1954 m. paleistas, dirbo sandėlininku. Į Lietuvą A. Stulginskis sugrįžo tik 1956 m. ir porą metų dirbo Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stoties vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

  • ATGAL
    Graikija: viltis pro nerimo šydą
    PIRMYN
    Ekspedicija „Kraslagas'12" - istorijos pėdomis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.