Algirdo Saudargo iniciatyva žengtas žingsnis sumažinti kalbos barjerą ES | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Algirdo Saudargo iniciatyva žengtas žingsnis sumažinti kalbos barjerą ES

  • Data: 2018-10-09
    Autorius: ELP pranešimas

    Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas/Nuotrauka iš asmeninio A. Saudargo archyvo

    Rugsėjo Plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas pritarė pranešimui dėl Europos Sąjungos kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje. Kaip jame rašoma – Europos sąjunga tai unikalus projektas, kuriame yra per 500 mln. piliečių, kalbančių daugiau nei 80 įvairių kalbų. Daugiakalbystė yra didžiulis Europos turtas, tačiau tai taip pat ir vienas didžiausių iššūkių kuriant bendrą skaitmeninę ES rinką. Todėl kalbos technologijos yra būtina ir neatsiejama šios rinkos dalis.

    Jos sutinkamos daugelyje mūsų kasdien naudojamų produktų. Socialiniai tinklai, išmanieji asistentai, skaitmeninių įrenginių komunikacija ir sakytine kalba pagrįstos sąsajos keičia žmonių, įmonių ir viešojo administravimo įstaigų tarpusavio komunikaciją skaitmeninėje erdvėje.

    Akivaizdu, kad kalbos technologijos užima labai svarbų vaidmenį Europos sąjungos ekonomikoje ir politikoje, tačiau joms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio ES darbotvarkėje. Kalbos technologijos ypač svarbios mažiau paplitusioms arba mažumų kalboms, bet kaip tik čia ir yra jaučiamas didelis atotrūkis tarp daug kalbėtojų turinčių ir daugelyje šaltinių vartojamų kalbų ir kitų neoficialių arba mažai kalbėtojų turinčių kalbų. Šis technologinis atotrūkis nuolat didėja ir kai kurioms kalboms netgi gali atsirasti išnykimo skaitmeninėje erdvėje grėsmė. Tad moksliniai tyrimai ir parama kalbų technologijoms yra būtini norint išsaugoti mažiau paplitusias kalbas ir skatinti kalbų lygybę.

    Vienas iš pranešimo rengėjų, Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, siūlo Europos Sąjungai bei valstybėms imtis konkrečių priemonių tam, kad būtų sumažinti kalbos barjeras bei atskirtis skaitmeninėje erdvėje. Anot parlamentaro, kalbų įvairovė – viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, kurią mes stengiamės puoselėti, tačiau skaitmeninėje erdvėje tai tampa kliūtimi vidaus rinkai bei iššūkiu Europos įmonių konkurencingumui, dėl kurių Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės dažnai negali pasinaudoti visais ES skaitmeninės vidaus rinkos teikiamais privalumais.

    „Džiaugiuosi, kad daugiakalbystės skaitmeninėje erdvėje ir kalbų technologijų klausimas pagaliau atsidūrė Europos politinėje darbotvarkėje“, – teigė Algirdas Saudargas. Anot politiko, paskutinius dešimtmečius smarkiai pasikeitus skaitmeninių technologijų vaidmeniui visuomenėje, išspręsti kalbų ir plačiau Europos kultūros išlikimą bei puoselėjimą skaitmeninėje erdvėje yra būtina.

    Kadangi, jo įsitikinimu, technologijos yra vienintelis įmanomas būdas patenkinti Europos ir jos daugiakalbės aplinkos poreikius, savo kalboje Europos Parlamento plenariniame posėdyje jis paragino Europos Komisiją aktyviai remti ir finansuoti su kalbų technologijomis susijusius projektus, sukurti aiškią ilgalaikę finansavimo programą.

    Pasak Algirdo Saudargo, kalbų technologijos slypi daugelyje mūsų kasdieną naudojamų daiktų, beveik 80 procentų pramonės naudoja kalbų technologijas savo veikloje: išmanieji telefonai, GPS, televizorius ar internetinės prekybos puslapis – visi pasitelkia kalbų technologijas, kad komunikuotų su vartotoju jam suprantamu būdu. „Nuo kalbų technologijų kokybės priklausys vartotojo prieinamumas prie informacijos ar paslaugos. Dominuojančios JAV technologijos nėra pritaikytos Europos rinkai ir daugiakalbystei, todėl privalom ieškoti savo išeičių. Privalom ne tik mobilizuoti reikiamus finansinius resursus, bet visų pirma suprasti, kaip ir kur tikslingai juos nukreipti“, – pažymėjo jis.

    Siekiant sumažinti šį atotrūkį reikia skatinti visų ES kalbų technologijų plėtrą. Kalba yra neatsiejama kultūros dalis ir norint ją išsaugoti būtina išsaugoti kalbą skaitmeninėje erdvėje. Kaip teigiama pranešime, kalbos technologijas galima tobulinti turint vis daugiau tinkamų lingvistinių duomenų ir išteklių. Tam būtinas mokslininkų, pramonės atstovų, viešųjų ir privačių duomenų turėtojų bendradarbiavimas. Ir taip pat reikia užtikrinti atviresnį duomenų naudojimo reglamentavimą ir lengvesnę rinkos dalyvių prieigą prie duomenų, tokių kaip tekstynai, leksikonai, ontologijos ir pan. Iš viešojo administravimo institucijų gauti dideli informacijos kiekiai, tarp jų ir vertimai, gali būti panaudoti kaip vertingi šaltiniai kalbų technologijoms.

    Pranešime teigiama, kad „Europa gali tapti pasaulio lydere kalbų įvairovės ir lygybės srityje. <…> Europoje yra apie 80 kalbų, pasaulyje jų yra 6000, iš kurių tik apie 2000 yra rašytinės kalbos ir tik apie 300 kalbų yra standartizuotos. Europoje sukurtos priemonės ir metodai būtų naudingi bent jau 200 kitų kalbų visame pasaulyje.“ Daugiakalbystė ir toliau išlieka sudėtinga tema aktuali visoms ES šalims, įvairioms interesų grupėms, o norint pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis reikalingas glaudus bendradarbiavimas ir pastangos ne tik nacionaliniame, bet ir regionų lygmenyse įtraukiant visas suinteresuotas grupes.

  • ATGAL
    Amerika būtina Europos ir Lietuvos saugumui
    PIRMYN
    Švedijos Parlamento rinkimai: staigmena ar tendencija?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.