Andrius Kubilius: dirbsime įsiklausydami į įvairias nuomones ir siekdami plataus sutarimo | Apžvalga

Įžvalgos

  • Andrius Kubilius: dirbsime įsiklausydami į įvairias nuomones ir siekdami plataus sutarimo

  • Data: 2013-06-10
    Autorius: Kalbino Robertas Firavičiūtė

    Andrius Kubilius XVIII TS-LKD suvažiavime Agnės Bardauskaitės nuotrauka

    Neseniai praūžė TS-LKD partijos pirmininko rinkimai, gegužės 12 dieną vyko XVIII TS-LKD suvažiavimas – vienu metu išties reikšmingi partijai įvykiai. Ta proga apie TS-LKD partijos ateitį ir būsimus darbus jai pirmininkaujant „Apžvalga“ pakalbino naujai išrinktą partijos pirmininką, šešėlinės vyriausybės vadovą Andrių KUBILIŲ.

    Kokius didžiausius iššūkius keliate sau, kaip partijos pirmininkui, palyginti su ankstesniais partijos pirmininko rinkimais?

    Ankstesni partijos pirmininko rinkimai vyko tuo metu, kai TS-LKD buvo valdančiojoje koalicijoje. Vadovavome Vyriausybei, taigi partijai tai iš tikrųjų buvo labai svarbus laikotarpis – turėjome garbingai išlaikyti valdžios egzaminą. Man atrodo, mes tą valdžios egzaminą gana garbingai išlaikėme. Apie tai, ką pavyko ir ko nepavyko pasiekti, kokias klaidas padarėme, nemažai kalbėjome ir XVIII suvažiavimo metu. Manau, kad galime patys sau labai sąžiningai pasakyti, kad egzaminą išlaikėme garbingai.

    Praėjusių metų Seimo rinkimų rezultatai lėmė, kad nors ir likome gausia frakcija Seime po tikrai sudėtingų ketverių metų, tačiau jau nesame valdančiojoje koalicijoje, esame opozicijoje. Todėl šiuose partijos pirmininko rinkimuose suformulavau ir kėliau tam tikrą viziją, kaip turime veikti, kaip turime atnaujinti savo veiklą, kokiems dalykams turime skirti didesnį dėmesį, kokias klaidas turime ištaisyti, kad tiek artėjančiuose Europos Parlamento, tiek prezidento, tiek savivaldos rinkimuose, o paskui ir 2016 m. Seimo rinkimuose savo vertybes galėtume ginti realiais darbais ir gautume didesnį žmonių pasitikėjimą. Tam reikia efektyviai veikti dabar, būnant opozicijoje, prižiūrint dabartinę valdžią. Reikia ir efektyviai telkti žmones naujoms idėjoms, būsimoms didesnėms atsakomybėms – tam skirtas šešėlinės vyriausybės formatas.

    Taip pat matome ir daug dalykų, kuriuos reikia keisti ir taisyti kasdienėje partijos ir jos skyrių veikloje, vidinėje komunikacijoje, vadyboje, tam, kad iš tiesų būtume stipriausia politinė jėga Lietuvoje ir europietiška centro dešinės konservatyvi krikščioniška jėga Lietuvoje.

    Rinkimų kampanijos metu buvo akcentuojama, kad TS-LKD partijai reikia atsinaujinti. Kokios, Jūsų akimis, galėtų būti naujosios TS-LKD partijos kryptys?

    Visuomet pabrėžiu, kad yra svarbu atsinaujinti savo idėjomis ir savo veikla. Būdamas partijos pirmininku ypač vertinau ir vertinu pozityvią partijos narių energiją, degančias akis, iniciatyvas, įvairius projektus, kada žmones reikia ne raginti, prašyti, o atvirkščiai – kartais net galvoti, kaip stabdyti kartais per dideles iniciatyvas. Taigi partijos atsinaujinimo kryptimi ir laikau pastangas didinti tą degančių akių ratą, skatinti tuos, kurie turi pozityvios energijos, idėjų, kurie nori, siekia ir gali realizuoti įvairius projektus. Ten matau didžiausią atsinaujinimo perspektyvą.

    Lygiai taip pat partijos vadovybei svarbu siekti, kad jaunesnė partijos karta, augančių lyderių karta, būtų gerai pasiruošusi prisiimti vis didesnę atsakomybę už partijos veiklą ir už Lietuvos reikalus.

    Pastaruoju metu teigiama, kad centro dešiniosios jėgos Vakarų Europoje tapo pernelyg centririnė ir nutolo nuo tradicinių vertybių. Ar manote, kad centrinė kryptis turėtų būti ir TS-LKD kelias, ar visgi partija neturėtų atitrūkti nuo vertybių?

    Tikrai nemanau, kad nuo vertybių atitrūksta, pavyzdžiui, Vokietijos krikščionys demokratai arba Švedijos moderatai. Tai yra partijos, kurios, gindamos savo vertybes, jų nesupriešina pastangoms sėkmingai dalyvauti globalioje konkurencijoje ir į globalią konkurenciją žiūri ne pro baimės akinius. Tai mes Lietuvoje irgi turime gebėti suderinti. Nuo pat Sąjūdžio laikų turėjome labai aiškias pamatines vertybes – nepriklausomą ir sėkmingą Lietuvos valstybę, kaip pamatą Lietuvos tautai čia gyventi ir neišsilakstyti po pasaulį. Šiomis vertybėmis nuosekliai rūpinamės iki šiol ir jų nevalia užmiršti, į priekį bandant kelti kitas vertybes, t.y. negalima supriešinti rūpesčio pamatiniais valstybės reikalais, galvojant, kad į priekį galima iškelti, pavyzdžiui, tikrai svarbią krikščionišką vertybę – rūpestį žmogumi. Rūpestis valstybe ir rūpestis žmogumi yra sutampantys dalykai. Kartais atrodo, kad savo vidinėse diskusijose mes prarandame šį abiejų dėmenų balansų supratimą. Negaliu sutikti su svarstymais, kad rūpestis valstybės finansų stabilumu ar energetine nepriklausomybe nėra rūpestis žmogumi. Tai kaip tik yra pamatinis rūpestis žmogumi. Jei minėtų dalykų nesutvarkome, jei valstybė yra nesėkminga, vadinasi, neatliekame savo pareigos rūpintis žmogumi.

    Nemažai buvo kalbėta ir apie didžiųjų miestų atotrūkį nuo regionų. Kokiomis priemonėmis žadate keisti regionų politiką?

    Kai kurie miestai iš tiesų rodo labai spartų ekonominį vystymąsi, sparčią modernizaciją, tai žmonėms suteikia geros vilties dėl perspektyvų. Už šias perspektyvas žmonės ir balsuoja, nepasiduodami jokiam populizmui. Taigi tuo tikrai galime pasidžiaugti. Bet kartu negalime nematyti to, kad šalia tikinčios ir viltį turinčios Lietuvos yra ir ta dalis, kurioje vilties deficitas yra didesnė problema negu koks nors finansų deficitas. Be abejo, ne vien ekonomika lemia vilties deficitą – ekonominis regionų vystymosi atsilikimas yra ta problema, kuriai turime skirti didelį dėmesį. XVIII partijos suvažiavime kaip tik ir buvo pristatytas tikrai rimtai Agnės Bilotaitės, Dainiaus Kreivio ir jų kolegų pastangomis  parengtas dokumentas – mūsų būsimos regionų politikos apmatai. Naujoji regionų politika yra orientuota į siekį padėti mažesniems miestams ir miesteliams turėti visą politikos instrumentų krepšį, skatinantį vietinį ekonominį vystymąsi. Sieksiu, kad naujoji regionų politika taptų viena prioritetinių mūsų politikos krypčių, nepaneigiant ir tų, prie kurių dirbome iki šiol (valstybės finansų tvarkymo, energetikos, švietimo, užsienio politikos, geopolitinių prioritetų).

    Kalbant apie neseniai vykusį TS-LKD partijos suvažiavimą, įdomu būtų sužinoti Jūsų nuomonę, kaip vertinate suvažiavimo metu patvirtintus įstatų pakeitimus, priimtas rezoliucijas. Kokios įtakos tai turės TS-LKD partijos tolesnei veiklai?

    Mano nuomone, vienas iš svarbiausių dokumentų, patvirtintų suvažiavime, yra vadinamasis Tapatybės dokumentas. Esame išskirtinė partija, nes kartkartėmis stabtelime ir skiriame sau laiko pasižiūrėti giliau į save. Tokios savirefleksijos poreikis mums svarbus. Tai darėme ir 2000 metais, ir prieš kelerius metus pačiame krizės sunkume. Toks stabtelėjimas, pasižiūrėjimas į save iš šono, iššūkių numatymas mums leidžia atsinaujinti, atnaujinti savo tikėjimą tuo, ką darome, ir brėžti tam tikras kryptis į ateitį. Taigi minėtame Tapatybės dokumente sudėti svarbūs akcentai, įvertinant tai, kaip pavyksta išsaugoti savo tapatybę pačiuose didžiausiuose ir sunkiausiuose išbandymuose, aiškiai įvardyta, ką mums pavyko pasiekti dirbant Vyriausybėje, kaip turėtume vertinti rinkimų rezultatus, kur mums pasisekė, kur nepasisekė, dėl kokių klaidų praradome rinkėjų ir kiek mums yra pavojinga dešinioji arba dešiniosios visuomenės radikalizacija. Suvažiavimas yra nubrėžęs aiškias kryptis, kaip turime veikti toliau, kurias partijos vadovybei tenka atsakomybė įgyvendinti.

    Suvažiavimo rezoliucijos atkreipė dėmesį ir į kai kurias svarbiausias šio meto problemas, pavyzdžiui, energetikos reikalai ir dabartinės Vyriausybės veikimas arba neveikimas jų atžvilgiu. Rezoliucijoje teigiame, jog delsimas ar blaškymasis, kokį matome dabartinės Vyriausybės veiksmuose, Lietuvai gali būti labai žalingas ir gali sukurti palankias sąlygas, tarkime, tai pačiai Kaliningrado atominei elektrinei. Suvažiavimas pasiuntė labai aiškų įspėjimą, kad tokią Vyriausybės laikyseną turėsime laikyti Lietuvos nacionalinių interesų išdavyste.

    Suvažiavimas taip pat aiškiai pasakė, kad tokios iniciatyvos, kokias Seime dėl dvigubos pilietybės įregistravo Artūras Paulauskas, gali sudaryti galimybę Lietuvoje turėti kelis šimtus tūkstančių kitų valstybių (Rytų kaimynų) piliečių, turinčių, pavyzdžiui, Rusijos ir Lietuvos pilietybę. Mūsų manymu, tai taip pat yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

    Suvažiavime pasisakyta ir kitomis temomis – ir dėl žemės pardavimo, ir dėl Vyriausybės iniciatyvų tautinių mažumų reikaluose, kurios, mūsų manymu, taip pat yra pavojingos ir segreguoja tautines mažumas.

    O patys įstatai, juose padarytos pataisos yra tiesiog partijos valdymo reikalas, kasdienę veiklą padarantis aiškesnę ir tikslesnę. Tačiau visuomet sakau, kad negalime galvoti, kad partijos įstatai gali įpūsti daugiau gyvybės į partijos veiklą, gyvybę įpučia žibančios akys. Žibančių akių patys įstatai nesukuria. Taigi reglamentus, statutus keisti reikia, jei juose yra trūkumų, tačiau ne jie sukuria partijos veiklos esmę.

    Kaip vertinate naują partijos struktūrų sudarymą (Priežiūros komitetą, Prezidiumą, naują Politikos komiteto pirmininką).

    Vertinu pozityviai. Suvažiavimas iš tiesų gana vieningai patvirtino mano pasiūlytus kandidatus į partijos vadovybę, kurie tikrai yra geras patirties ir jaunatviškos, augančios lyderystės derinys. Tikiuosi, kad dirbsime energingai, efektyviai, įsiklausydami į įvairias nuomones ir siekdami plataus sutarimo. Esame partija, iš kitų partijų išsiskirianti vidinių diskusijų gausa ir jų svarba, tiesioginiais partijos pirmininko rinkimais, tačiau visuomet jaučiu atsakomybę, kad partijos diskusijos iš tikrųjų baigtųsi priimamais sprendimais, kurie galbūt ne visada būna paprasti ir lengvi, tačiau turi būti priimti ir įgyvendinti. Šito aš linkiu visai partijos vadovybei, ir tikiuosi, kad mums ir pavyks toliau sėkmingai dirbti.

    Nuoširdžiai dėkoju už pokalbį. ■

  • ATGAL
    Bronė Balionienė: bibliotekos užima svarbią vietą bendruomenių gyvenime
    PIRMYN
    Apie sugebėjimą skaičiuoti ir naujus ES planus
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.