Andrius Narbekovas: pačiam žmogui pavojingas mokslas – nusikalstamas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Andrius Narbekovas: pačiam žmogui pavojingas mokslas - nusikalstamas

  • Data: 2012-07-25
    Autorius: Kalbino Rasa Baškienė
    Andrius Narbekovas | Martynos Žilionytės nuotrauka

    Lietuvos mokslų akademijos salėje, kur tarptautinėje mokslinėje konferencijoje buvo pristatyta Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“, sutikome ir pakalbinome kunigą, gydytoją ir bioetikos specialistą, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų dėstytoją prof. dr. Andrių NARBEKOVĄ.

     Sakoma, kad kamieninių ląstelių vystymosi perpratimas ir pritaikymas gydyti yra viena iš didžiausių šiuolaikinės medicinos vilčių. Visgi į šių ląstelių tyrimus visuomenėje žvelgiama gan prieštaringai – mokslininkai, politikai, Bažnyčia nesutaria. Tad norime Jūsų, kaip kunigo ir kaip mokslininko, paklausti, kodėl tos vienybės kamieninių ląstelių tyrimų klausimu nėra? Juk bendrojo gėrio siekis, rodos, toks aiškus…

    Kalbant apie kamienines ląsteles ir jų panaudojimą reikėtų kelti esminį klausimą, koks yra jų šaltinis, kilmė. Visi supranta, kad kamieninės ląstelės yra viena didžiausių šiuolaikinės medicinos vilčių, nes yra daug nepagydomų ligų, kurias galima įveikti naudojant kamienines ląsteles. Kalbant apie kamieninių ląstelių etinius ir neetinius šaltinius, reikia pažymėti, kad nekyla jokių etinių problemų, kai kamieninės ląstelės paimamos iš suaugusio žmogaus ar iš placentos ar virkštelės  kraujo. Paėmus kamienines ląsteles iš embriono, turime situaciją, kuomet sunaikinamas atskiras individas, nes embrionas yra pradinė žmogaus vystymosi stadija. Todėl embrionų kamieninių ląstelių naudojimas tampa labai rimta etine moraline problema. Šiuo klausimu būtų nelengva diskutuoti, jei neturėtume alternatyvių šaltinių. O mes turime alternatyvius etiškus šaltinius, kuomet kamieninių ląstelių paėmimas nekelia grėsmės jų donorui.

    Kamieninių ląstelių tyrimo klausimu nėra vienybės, nes, neišskyrus šaltinių, viskas suplakama į viena. Vertinant moraliniu požiūriu, geri tikslai negali būti pasiekiami blogomis priemonėmis, o tai reiškia, kad, net jei embrionų kamieninės ląstelės pasirodytų efektyvios, nebūtų etiška jas naudoti. Juk jei dabar reikėtų padėti žmogui, kuris negali išgyventi be kokio organo ar audinio, ar dėl to žudytumėte kitą žmogų? Bet kai bandoma įvelti į diskusijas, ar embrionas yra žmogus, ar ne, daugelis pasiklysta diskutuodami, nors medicinos mokslai konstatuoja, kad žmogus atsiranda nuo prasidėjimo momento, o kamieninės ląstelės paimamos 5–6 parą iš jau besivystančio embriono.

     Vadinasi, Bažnyčia nėra nusiteikusi prieš kamieninių ląstelių tyrimus apskritai…

    Bažnyčia pasisako prieš embrionų kamieninių ląstelių tyrimus. Iš tiesų embrionų kamieninių ląstelių tyrimai kai kuriose pasaulio šalyse vyksta, tačiau šiandien mokslininkai neturi jokių apčiuopiamų duomenų, jog tai galėtų padėti žmonėms. Dažnai atliekami tyrimai su gyvūnais, ir mokslininkai pastebėjo, kad embrionų kamieninių ląstelių naudojimas gyvūnams sukelia jiems piktybinius auglius, vadinamas teratomas, ir dauguma gyvūnų žūsta. Yra dar ir kitokių grynai medicininio pobūdžio problemų. Galime įsivaizduoti, kad embriono kamieninė ląstelė turi didžiulį potencialą daugintis, jei iš jos turi išsivystyti milijardai kitų ląstelių, o onkologinio (piktybinio) naviko principas juk yra nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis…

     Ar Lietuvoje yra vykdomi embrionų kamieninių ląstelių tyrimai?

    Lietuvoje embrionų kamieninių ląstelių tyrimai negali būti vykdomi dėl to, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus embrionai negali būti naudojami kaip šaltinis kamieninių ląstelių tyrimams. Negalėčiau pasakyti, kas daroma ar nedaroma kokiose nors laboratorijose, tačiau tokie tyrimai yra uždrausti.

     Europos Sąjungos mastu yra inicijuota Europos piliečių iniciatyva, siekianti reglamentuoti kamieninių ląstelių tyrimus visoje ES. Lietuva taip pat jungiasi prie šios iniciatyvos. Kaip manote, ar Europa yra pajėgi ir subrendusi aiškiai pasakyti, kad žmogaus gyvybė yra šventa? Kodėl kai kuriems politikams ir mokslininkams vis dar sudėtinga tai suvokti ir pripažinti?

    Manau, kad šita akcija yra labai svarbi ir reikšminga. Akcijos pavadinimas „Vienas iš mūsų“ yra labai atitinkantis jos esmę, nes visi mes buvome embrionai, ir jei kas nors mus būtų panaudojęs „geriems tikslams“, mūsų čia nebūtų. Požiūris į žmogaus gyvybę turėtų būti labai aiškus ir jei kurioje nors Europos valstybėje jis bus selektyvus – norim, ginam, norim, ne – tokiai valstybei ir pačiai Europai iškiltų didelė grėsmė. Mes neturėsime ateities, jei žmogus nebus gerbiamas nuo prasidėjimo iki natūralios mirties. O jei kai kuriems politikams ar mokslininkams sunku tą suvokti, manau, kad reikėtų žvelgti, kam tai naudinga. Manau, kad tie mokslininkai, kurie vadovaujasi principu, jog mokslo laisvė viršija visas kitas laisves, turėtų suprasti, kad yra tos laisvės ribos. Jei mokslas tampa pavojingas pačiam žmogui, toks mokslas yra nusikaltimas. Žinau, kad ši paralelė kai kam nepatinka, bet moksliniai tyrimai, vadinamieji „medicinos tyrimai“, buvo atliekami nacių laikais koncentracijos stovyklose. Šiais laikais nuo jų šiurpstama ir niekas nedrįstų pacituoti, kokių nors to laiko mokslo tyrimų duomenų savo straipsnyje ar monografijoje. Manyčiau, kad visur, kai kyla lėšų klausimas ir atsiranda mokslininkų, neturinčių moralinių nuostatų, bet besivadovaujančių principu „įdomu, noriu, pabandysiu“, atsiranda ir lobizmas, o politikai ima kištis į šiuos klausimus, ir procesas užsiveda. Ši akcija padėtų mums visiems susiorientuoti. ■

  • ATGAL
    Algirdas Saudargas: kylanti iniciatyva keičia požiūrį visoje Europoje
    PIRMYN
    Etikos atžvilgiu yra svarbu, iš kur kamieninės ląstalės yra gautos
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.