Ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų krašto | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ant pasaulio ir kultūrinių netikėtumų krašto

  • Temos: Kultūra
    Data: 2011-07-20
    Autorius: Kalbino Asta RIMKUTĖ

    S. Skoe'as (Niklaso Zimmero nuotr.)

    27-erių meilės imigrantas Simenas, į Lietuvą atvyko rugsėjį. Kaip jis pats sako, sekė savo mylimąją lietuvaitę Austėją. Meilė žmonėms, kultūrai ir muzikai – Simeno variklis, padedantis iš pažiūros sudėtingus dalykus paversti paprastais ir įmanomais. Interviu herojus gyvendamas Lietuvoje organizuoja ir užsiima festivalių Pietų Afrikoje ir Norvegijoje prodiusavimu. Kviečiame žvilgtelėti į Simeno veiklą iš arčiau.

    Simenai, kaip atsitiko, kad pradėjai užsiimti tuo, ką veiki dabar?

    Gimiau Vinstra kaimelyje, kur kasmet organizuojamas Pjero Giunto festivalis. Pjeras Giuntas – visame pasaulyje žinomas Henriko Ibseno dramos herojus, kuriuo didžiuojasi norvegai. Taigi pradėjau dirbti šiame festivalyje dar būdamas vaikas. Vėliau ėmiau studijuoti ir įgijau kultūros ir komunikacijos srities išsilavinimą. Galima sakyti, kad mano darbas pats susirado mane.

    Daug keliauji. Kuriame krašte svečiavaisi paskutinį kartą?

    Kovo mėnesį grįžau iš Pietų Afrikos, Keiptauno, kur vyko mano organizuojamas „On the edge of wrong” (liet. „Ant krašto to, kas neteisinga”) festivalis. Tai trijų dienų trukmės eksperimentinės muzikos ir meno festivalis ir kartu Norvegijos ir Pietų Afrikos kultūriniai mainai. Kas vakarą Keiptauno gyventojai ir svečiai galėjo mėgautis keliais maždaug pusvalandžio trukmės netradiciniais koncertais.

    Iš naujo ruošiama scena kitam koncertui (Šv. Jurgio katedra, Keiptaunas) (Niklaso Zimmero nuotr.)

    Pasidalyk įsimintiniausio eksperimento, kurį išvydo žiūrovai, įspūdžiais

    Scenoje pasirodė norvegai muzikantai ir Pietų Afrikos folkloro dainininkė ir pasakų sekėja… Prieš koncertą kartu jie pagrojo maždaug 20 minučių – sunku būtų tai pavadinti repeticija. Taigi visų muzikantų užduotis – nepaisant visko, groti kartu. Afrikietė moteris nemokėjų nei norvegų, nei anglų kalbos, todėl atlikėjai bendravo per muziką – grodami vieni kitiems. Norvegams iš tiesų buvo sunku suprasti afrikietės požiūrį. Ji neketino groti to paties, ką grojo trumpos repeticijos metu. Jos požiūriu, groti tą pačią muziką nėra prasmės, nes kartą ji jau skambėjo. Išskirtinis ir mums neįprastas požiūris į muziką. Festivaliu ir mainais stengiamės suderinti afrikietišką mąstymą ir muzikos atlikimą su norvegiškuoju, ir tai buvo įdomus iššūkis.

    Kaip į tai, kas vyko scenoje, reagavo publika?

    Manau, kad publika pastebėjo, jog iš pradžių norvegai šiek tiek kovojo su savimi. Gerai, kad po kelių minučių muzikantai apsisprendė būti lankstūs ir pasakė sau: gerai, dabar mes grosime kai ką visiškai kito. Taigi europiečiai greitai susiorientavo ir ėmė sekti Pietų Afrikos artistę. Kiekvienas festivalio pasirodymas yra eksperimentas ir šis nebuvo išimtis. Koncertas apžavėjo ir įtraukė publiką.

    Tai, kad nežinai, kas gali nutikti scenoje koncerto metu, tau, kaip organizatoriui, gali sukelti nemažą įtampą…

    Tai nėra lengva nei man, nei muzikantams. Tačiau tai, kad niekada negali žinoti, kaip bus, ir yra stebuklingas dalykas. Juk su įtampa galima išmokti susidoroti. Be to, koncerto metu visuomet gaunu labai stiprų atsaką iš auditorijos. Pradžioje, kai scenoje viskas tik mezgasi ir neaišku, į ką galiausiai pavirs, jaučiuosi „nuogas“ ir pažeidžiamas. O kai koncertui pasibaigus, muzikantai pasakoja, kaip puikiai jie jaučiasi sugriovę didelę menamą sieną savyje, jaučiu didžiulį pasitenkinimą savo veikla.

    Norsk Eventyrfestival (Nuotykių festivalis Norvegijoje). Festivalio personažai troliai ir aktorius bei festivalio direktorius Trygve Kristianas Svindlandas rodo spektaklį "Trolių brangenybių beeiškiant" (Mattiso Grandrudo nuotr.)

    O festivalis, kurį organizuoji Norvegijoje…

    Tai labiau susiję su tradicijomis ir pasakomis. Autentiški kostiumai, tipiškas Norvegijos gamtovaizdis, mitologiniai personažai – visa tai galima išvysti renginyje, vykstančiame Norvegijoje. Šis festivalis ir modernusis „On the edge of wrong” reginys visiškai priešingi, bet savaip ypatingi. Taip pat ir aš, kai dirbu Keiptaune, esu ieškantis ir eksperimentuojantis. Norvegijoje tampu mitologiniu personažu, nuotykių ieškotoju.

    Kuo Tau artima veikla, kuria užsiimi?

    Labiausiai man patinka socialinė veiklos dalis. Anksčiau nemažai laiko skyriau savanoriškai veiklai. Dirbdamas nemokamai ir nejausdamas finansinio įsipareigojimo išmokau mėgautis gerai atlikdamas darbą ir padėdamas kitiems. Ilgainiui supratau, kad galiu užsiimti mėgstama veikla ir užsidribti pragyvenimui. Dabar tiesiog pagaunu gerą idėja ir laikausi jos. Nekeliu finansinio klausimo ir nestatau finansinių barjerų, reikalingi pinigai mano idėjoms įgyvendinti keistais būdais atsiranda patys. Tuo ką darau, tikiu visu šimtu procentu. Tai tarsi tikėjimas Kalėdų seneliu. Jei tikėsi, tuomet ir sulauksi dovanų…

  • ATGAL
    Atominės energijos link
    PIRMYN
    Turtingos žemės prakeiksmas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.