Antonio Tajani – Naujasis Europos parlamento vadovas | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Antonio Tajani - Naujasis Europos parlamento vadovas

  • Data: 2017-04-07
    Autorius: Edita Mieldažė

    Sausio 17 d. Europos Parlamento (EP) nariai išsirinko naują 29-ąjį pirmininką. Juo tapo didžiausios EP Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos atstovas italas Antonio Tajani. Jis pakeitė iki tol Europos Parlamentui vadovavusį Socialistų ir demokratų (SD) pirmininką vokietį Martiną Schulzą. Pastarasis pasitraukė į gimtąją Vokietiją, tapdamas socialdemokratų atstovu į kanclerius artėjančiuose parlamento rinkimuose. Išrinktas EP prezidentas A. Tajani patikino: „dabar salėje prasideda nauja era. Būsiu kiekvieno prezidentas. Nesiekiu būti ES premjeras“. Tai patvirtino daugelio politikos analitikų prognozes, jog A. Tajani valdymo stilius turėtų skirtis nuo M. Schulzo, mėgusio EP sakyti stiprias kalbas ir savo elgesiu demonstruoti, kad turi tvirtą ranką sprendžiant įvairius ES klausimus. EP vadovu išrinkus A. Tajani, reiktų tikėtis daugiau nuosaikesnio EP valdymo stiliaus, tuo labiau, kad prieš EP pirmininko rinkimus žlugusi ,,didžioji koalicija“ tarp ELP ir SD lėmė, jog A. Tajani nebeturi tvirtos daugumos parlamente, net ir esant liberalų (ALDE) bei konservatorių/reformistų (ECC) paramai. Visgi po A. Tajani pergalės EP vadovo kėdėje, ELP rankose atsidūrė visi pagrindiniai ES postai. Toks politinis ELP svoris gali paskatinti glaudžiau bendradarbiauti neapsisprendusias EP frakcijas ir užtikrinti sklandesnį komunikavimą tarp ES institucijų.

    Rinkimai

    Rinkimuose į Europos Parlamento vadovo postą dalyvavo aštuoni kandidatai: keturi italai, du belgai, po vieną britą ir rumuną. Skirtingai nei prieš tai vykusiuose rinkimuose į EP pirmininko kėdę, dėl kurios svarbiausios EP politinės frakcijos rasdavo sutarimą iš anksto, šįkart niekas tiksliai negalėjo prognozuoti, kas laimės EP prezidento vietą. Tik per paskutinį ketvirtąjį balsavimą paaiškėjo, jog EP pirmininko kėdę laimėjo ELP narys A. Tajani. Ilgametis EP narys ir buvęs komisaras, proeuropietiškų pažiūrų konservatorius A. Tajani nuožmią kovą prieš SD frakcijos EP vadovą Gianni Pittella laimėjo surinkdamas 351 balsą. G. Pittella atitinkamai gavo 282 balsus. Tiesa, A. Tajani išrinkimas tapo įmanomas tik po 11 valandų derybų tarp ELP ir ALDE (Liberalų ir demokratų už Europą frakcija), o vėliau ir po intensyvių pokalbių su euroskeptikais ECR (Europos konservatorių ir reformistų frakcija). Reikia priminti, kad ELP yra didžiausia politinė frakcija Europos Parlamente (217 narių). ELP nariais yra dabartinis Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris ir Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas. Antra pagal dydį politinė grupė EP yra Socialistų ir demokratų (SD) frakcija (189 nariai). Toliau seka Europos Konservatoriai ir reformistai (ECR), turintys 74 narius, bei liberalai (ALDE) – 68 narius. Taigi, kas nutiko, kad po daugelio metų bendradarbiavimo ELP ir SD keliai išsiskyrė?

    Didžiosios koalicijos žlugimas

    Remiantis galios ir postų pasiskirstymu tarp didžiausių ES politinių grupių, daugelį metų įtakos ramsčiai Briuselyje buvo padalinti tarp konservatorių ir socialistų. Kaip pastebėjo prancūzas ELP narys Alainas Lamassaoure‘as, „nuo 1979 m. didžioji koalicija buvo neišvengiama“. Pasak jo, sugriauti „didžiąją koaliciją“ pasistengė „italų teatras“, turėdamas omeny, kad kova dėl EP prezidento posto vyko tarp keturių italų, o vėliau tarp likusių dviejų – G. Pittella ir A. Tajani. Reikia priminti, kad 2014 m., kai SD kandidatas M. Schulzas buvo perrinktas EP vadovu, SD sutarė su ELP kitų rinkimų metu į EP vadovo kėdę remti ELP kandidatą. Tai buvo bendros proeuropietiškos pozicijos išreiškimas prieš vis didesnį pagreitį Briuselio koridoriuose įgaunančius euroskeptikus. Anot SD viceprezidento Udo Bullmano, „didžiąją koaliciją“ tarp SD ir ELP sugriovė pagrindinių ES organų ir institucijų sutelkimas ELP rankose. Analitikai pastebi, jog SD negalėjo atleisti ELP, kad ES Tarybos prezidentu tapo ne kairysis (SD atstovas), o dešinysis D. Tuskas. Pats SD kandidatas į EP pirmininko postą G. Pittella teigė nepritaręs ELP monopolijai ES svarbiausiuose postuose: „Daugiau nebus didžiosios koalicijos, privilegijuoto susitarimo tarp didžiųjų grupių, kadangi mums reikia aiškumo“. Kaip galimą dar vieną „didžiosios koalicijos“ griuvimo priežastį SD atstovas U. Bullmanas  įvardijo per griežtą ELP kandidato į EP vadovus poziciją ekonomikos klausimais: ,,SD siekia naujos Europos, paremtos investicijomis, teisingais mokesčiais ir socialiniu įtraukimu“. Tą suteikti A. Tajani, „griežtos ekonomikos prezidentas“, pasak SD viceprezidento, nelabai gali, nes „Europa vis dar velkasi paskui griežto taupymo politikos pasekmes“.

    Visgi, kaip pastebėjo ELP vadovas Manfredas Weberis, ne ELP, o SD sugriovė susitarimą dėl „didžiosios koalicijos“: „Mes visada siekėme statyti tiltus ir kurti partnerystę. Tačiau G. Pittella ir kiti siekė kovoti bei skaldyti“. ELP vadovas prieš EP pirmininko rinkimus dar bandė užkirsti kelią „didžiosios koalicijos“ griūčiai, teigdamas, jog „bet kas, kas nori sugriauti susitarimą tarp proeuropietiškų jėgų, turi būti atsakingas už tai, kad euroskeptikai ir radikalai galėtų daryti įtaką sprendimams. Mes to nenorime, todėl kovosime visais įmanomais būdais, kad to nebūtų“. Deja, trūkstant balsų, remiančių A. Tajanio kandidatūrą, ELP turėjo mainais sudaryti sąjungą ne tik su liberalais (ALDE), bet ir su euroskeptikais (ECR) – dominuojančiais britų ir lenkų atstovais. Tad naujasis EP vadovas A. Tajani turės įdėti daugiau pastangų, ieškant kompromisų su sąjungininkais, daugiau tartis ir kalbėtis, nes tvirtos daugumos EP A. Tajani neturi (iš viso 359 galimi balsai, o daugumai sudaryti reiktų 376 balsų).

    Tajani politinė karjera

    63 metų naujasis EP pirmininkas yra buvęs Italijos oro pajėgų karininkas ir žurnalistas bei skandalingojo buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi atstovas spaudai. Tiesa, savo politinę karjerą A. Tajani pradėjo studentų Monarchistų partijoje. Jis pasisakė už išvarytos iš šalies Italijos karališkos šeimos grąžinimą, kas iki pat 2002 m. Italijoje konstituciškai buvo draudžiama. A. Tajani buvo vienas iš „Forza Italia“ partijos kūrėjų. Pačioje Italijoje A. Tajani nesėkmingai bandė patekti į nacionalinį parlamentą bei tapti Romos meru. Geriau jam sekėsi daryti karjerą ES institucijose. Jau 1994 m. (o vėliau ir dar tris kartus) A. Tajani buvo išrinktas EP nariu. 2004 m., dėka dabartinio EP generalinio sekretoriaus Klauso Welle ryšių, „Forza Italia“ partija buvo įtraukta į ELP frakciją. Europos Parlamente naujasis EP vadovas dirbo Užsienio reikalų komitete, buvo Civilinių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pavaduotoju bei ėjo EP vicepirmininko pareigas. 2008–2010 m. A. Tajani buvo ES transporto komisaras, o 2010–2014 m. – pramonės komisaras. Taigi, pasak europarlamentaro ir ELP frakcijos nario Algirdo Saudargo, „ponas Tajani yra vienas labiausiai patyrusių EP narių, nes pažįsta ES institucijas tiek kaip leidžiamosios valdžios atstovas, tiek kaip vykdomosios, nes dirbo Komisijoje“. Kaip pastebėjo prancūzas ELP narys Philippe‘as Juvinas, „A. Tajani turi didelę patirtį Europos politikoje. Jam labai svarbu asmeniniai ryšiai su EP nariais“. Todėl galima teigti, kad už EP vairo sėdo patyręs politikas. Visgi, manoma, kad A. Tajani vadovavimas EP turėtų skirtis nuo buvusio pirmininko M. Schulzo valdymo stiliaus.

    Schulzo šešėlis

    Europarlamentaro vietą M. Schulzas, kaip ir A. Tajani, užėmė nuo 1994 m. Intelektualus ir temperamentingas M. Schulzas tapo žinomas plačiajai visuomenei 2003 m., kai tuometis Italijos premjeras S. Berlusconi, vadovavęs Europos Tarybai, atsakydamas į M. Schulzo kritiką dėl interesų konflikto, įgeldamas pasakė, kad M. Schulzas galėtų vaidinti nacių karininką filme apie koncentracijos stovyklas. Kiek vėliau, 2012 m. M. Schulzas turėjo vilčių užimti Komisijos prezidento vietą, tačiau, SD frakcijai negavus daugumos EP rinkimuose, tarp ELP ir SD buvo sudarytas sutarimas, kuris mums žinomas „didžiosios koalicijos“ vardu. M. Schulzui buvo pasiūlyta EP vadovo kėdė, kurią pradžioje politikas traktavo kaip paguodos prizą. Vėliau M. Schulzas suprato, kad, užimant EP pirmininko vietą, irgi galima „daryti politiką“. Šio politiko siekis centralizuoti galią savo ofise ir dažnesnis tiesioginis kontaktas su partijų grupėmis nei su pačiais EP nariais ir tarnautojais iš vienos pusės išgarsino Europos Parlamentą kaip instituciją ir pelnė M. Schulzui simpatijų gimtojoje Vokietijoje, tačiau M. Schulzo oponentai, neradę su juo bendros kalbos, lengviau atsiduso, kai Europos Parlamento vairas buvo perduotas nuosaikesniam A. Tajani. Kaip pastebėjo Žaliųjų grupės belgų europarlamentaras Philippe‘as Lambertsas, M. Schulzas „įsivaizdavo, jog Europos Parlamento prezidento vaidmuo yra itin politinis, tačiau Parlamento politinę kryptį lemia ne prezidentas, o plenariniai posėdžiai“.

    Europos Parlamento svarba

    Europos Parlamentas, bendradarbiaujant Komisijai ar valstybių Tarybai, turi svarią galią blokuoti ar taisyti ES įstatymus. Buvęs EP vadovas M. Schulzas ,,didžiojoje koalicijoje“ siekė sklandaus įstatymų leidybos darbo su centro dešiniųjų Komisijos vadovu J. C. Junckeriu. Ir jam puikiai sekėsi tą daryti. EP vairą perėmus A. Tajani, santykiai su Komisija turėtų išlikti stabilūs. Anot europarlamentaro P. Lambertso, „nors Tajani nėra toks spalvingas kaip M. Schulzas, tačiau tikiu, kad jis bus ištikimas didžiosios koalicijos tarnautojas. Komisaras J.C. Junckeris neturės daug rūpesčio su A. Tajani“. Panašią mintį išreiškė ir pats A. Tajani, teigdamas, kad nesiekia „stumti politinės darbotvarkės“ Parlamente: „Buvau išrinktas esant aiškiems įsipareigojimams: veikti kaip Europos Parlamento atstovas, ne ministras pirmininkas. Mano programa yra Europos Parlamento programa“. Sakydamas kalbą Europos Tarybos vadovų susitikime Briuselyje kovo 9 dieną, A. Tajani pristatė savo kaip EP vadovo įsipareigojimus ir numatė ateities darbotvarkės gaires. A. Tajani pabrėžė, jog jis yra ,,tvirtai įsipareigojęs teisingam ir konstruktyviam bendradarbiavimui tarp institucijų“. Anot politiko, EP orientuosis ne į problemas, o į sprendimus: „Plačiai paplitęs nepasitenkinimas, kurį šiandien matome, yra ne kiek dėl Europos projekto kaip tokio, o veikiau dėl akivaizdaus negebėjimo rasti atsakymus problemoms, su kuriomis susiduriame“. Todėl, pasak A. Tajani, „rūpesčiai, su kuriais susiduria eilinis europietis – nedarbas, saugumas, imigracija, aplinkos apsauga – turėtų būti mūsų darbotvarkės viršuje“. Šiais metais EP turėtų svarstyti Europos migracijos ir prieglobsčio reformą, taip pat ratifikuoti susitarimą su Kanada (CETA) bei susitarti su D. Britanija dėl jos išstojimo galutinių sąlygų. Taip pat turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ES verslui ir ekonomikai skatinti, nes dabartinė EP struktūra yra palanki verslui.

    Praeities šleifas

    Visgi A. Tajani dirbti EP vadovu nebus lengva, nes EP kairieji, neatlaikę „didžiosios koalicijos“ išbandymo ir patyrę politinį fiasko, bando mesti abejonių šešėlį A. Tajani praeities sprendimams, susijusiais su didžiojo verslo propagavimu. Praeitais metais Parlamente buvo tiriamas A. Tajani, kaip buvusio pramonės komisaro, vaidmuo „Dieselgate“  skandale. Buvo aiškinamasi, ar A. Tajani atsakingai reagavo į galimus išankstinius ženklus dėl „Volkswagen“ automobilių gamintojos CO2 emisijos klastojimo specialia įranga, leidusia pabranginti dyzelinius automobilius 15–20 proc. Tiksliau sakant, A. Tajani buvo mestas kaltinimas, kad jis žinojo apie tokios įrangos egzistavimą, tačiau nieko nedarė. Tačiau A. Tajani griežtai paneigė tokius įtarimus, teigdamas, kad „niekada nebuvo informuotas ar turėjo įrodymų dėl CO2 emisiją klastojančios įrangos“. Politiko manymu, jo vaidmuo šiame skandale buvo iškeltas tik dėl to, kad sumažintų pasitikėjimą juo per vykstančius rinkimus į EP vadovo postą. Iš kitos pusės, SD frakcija kvestionavo ir A. Tajani poziciją energetikos bloko projekte bei iškėlė į viešumą per mažą jo įsipareigojimą aplinkos apsaugos projektams. Anot kairiųjų kritikų, pagrindinė to priežastis yra A. Tajani per didelis dėmesys stambiai pramonei. Tačiau, kaip pastebėjo europarlamentaras P. Lambertsas, „A. Tajani yra už didelį verslą, bet toks pats buvo ir jo pirmtakas M. Schulzas“.

    Dėmesys pramonei

    Dirbdamas pramonės komisaru, A. Tajani aktyviai rėmė ES pagaminto plieno paklausą, taip pat pasisakė už Europos pramonės atnaujinimą, tokiu būdu siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Po savęs atėjusių savo kolegų komisarų A. Tajani prašė lengvinti griežtas fiskalinio stabilumo taisykles tam, kad įgalintų ES vyriausybes daugiau investuoti į inovacijas ir gamybą. Kaip pastebėjo vienas EP darbuotojas, „pramonė sveikina Tajani su paskyrimu ir tikisi atgaivinti mažas bei vidutines įmones“. Savo ruožtu, verslo lobistai įsitikinę, jog A. Tajani draugiška pozicija pramonei išliks ir jam užėmus EP pirmininko kėdę. Didžiausios ir įtakingiausios Italijoje pramonės grupės „Confindustria“ prezidentas Vincenzo Boccia teigė, kad A. Tajani išrinkimas EP vadovu „suteikė prestižą Italijai ir paguodą pramonės pasauliui“. Pats A. Tajani pabrėžė, jog ES „gamyba sugeneruoja 80 proc. inovacijų ir eksporto, o netiesiogiai – ir didelį dalį darbo vietų aptarnavimo sektoriuje“. Todėl, anot EP pirmininko, pagrindinis ES politikos akcentas turėtų būti Europos pramonės bazės stiprinimas: „Mūsų firmos yra pasaulio lyderės. Visame pasaulyje Europa yra kokybės simbolis“. Tad A. Tajani kaip niekad ragina „Europą išlaikyti atviros visuomenės ir laisvos prekybos, grįstos taisyklių laikymusi, kursą“.  Pasak naujojo EP pirmininko, „Europos Parlamentas ketina padaryti viską, kad nutiestų tiltus tarp Europos žmonių ir dirbtų bendram interesui“. ■

  • ATGAL
    Nebūkime tais, kurie atims norą kurti šeimas
    PIRMYN
    Nyderlandų rinkimai - smūgis populizmui. Ar tikrai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.