Apie elektroninį balsavimą paprastai | Apžvalga

Apžvalgos tema

  • Apie elektroninį balsavimą paprastai

  • Data: 2016-12-29
    Autorius: Konstantin Agafonov

    Lietuvoje prieš kiekvienus rinkimus ar referendumą viešoje erdvėje atsiranda straipsnių apie elektroninį balsavimą, Žurnalistai ir apžvalgininkai ir vėl mėgina svarstyti galimybę elektroninį balsavimą naudoti ir Lietuvoje.

    www.flicr.com, LWVC nuotrauka

    Jei paklausite manęs, ar man patinka elektroninio balsavimo naudojimo Lietuvoje idėja, tai aš, pridėjęs ranką prie širdies, atsakysiu Jums – taip, aš palaikau elektroninį balsavimą ir tai turi tapti Lietuvos rinkimų sistemos dalimi. Suprantu, kad daugeliui Lietuvos piliečių ir šio žurnalo skaitytojų toks mano teiginys sukels jausmų audrą ir jie pradės priekaištauti, kad eilinį kartą valdžia užsakė straipsnį ir sumokėjo autoriui už tai, kad jis įtikintų plačiąją visuomenę palaikyti elektroninį balsavimą, kad valdžia galėtų manipuliuoti rinkimais. Sutikite, kad tokių komentarų ir piliečių nuomonės apie elektroninį balsavimą tikrai teko išgirsti ir jums. Aš taip pat kažkada buvau prieš elektroninius rinkimus, bet, pradėjus skaityti ir domėtis šia tema, mano nuomonė pasikeitė.

    Šiame straipsnyje pabandysiu pateikti skaitytojui bendrą informaciją apie elektroninius rinkimus ir jų panaudojimo galimybes, apžvelgti Lietuvos patirtį žengiant elektroninių rinkimų link, o skaitytojas pats galės padaryti išvadas ir nuspręsti, ar tikrai elektroniniai rinkimai yra toks neigiamas ir nepriimtinas mūsų visuomenei dalykas.

    Elektroninių rinkimų sistemų naudojimas

    Elektroniniai balsavimai pasaulyje yra charakterizuojami kaip balsavimo proceso organizavimas rinkimuose ir referendumuose pasinaudojant naujausiomis informacinėmis ir telekomunikacinėmis technologijomis. Elektroninius rinkimus galima skirstyti į dvi dideles grupes: internetinis balsavimas ir elektroninis balsavimas.

    Elektroninis balsavimas yra grindžiamas balsavimo sistemomis, kuriose yra naudojami tam tikri techniniai įrenginiai, kuriais balsavimo rezultatai yra surenkami ir apdorojami bei saugomi. Elektroniniam balsavimui naudojami įrenginiai yra patalpinami kontroliuojamoje aplinkoje (pvz., rinkimų apylinkėse, mobiliuose balsavimo kioskuose, konsulatuose) ir balsavimo proceso metu jie yra naudojami tam, kad fiksuotų rinkėjo pasirinkimą. Paprasčiausi įrenginiai yra optiniai balsavimo biuletenių skaitytuvai, kurie nuskaito rinkėjo užpildytą balsavimo biuletenį ir automatiškai suskaičiuoja rinkimų rezultatus (rinkimo biuletenis po nuskaitymo yra patalpinamas i specialų konteinerį). Taip pat gali būti naudojami balsavimo terminalai, kuriose biuletenis yra atspausdinamas ir, rinkėjui patvirtinus, kad biuletenis teisingas, yra automatiškai įmetamas į balsadėžę (rinkėjas biuletenį pildo naudodamasis terminalo liečiamu ekranu). Tokių įrenginių naudojimas gali smarkiai sumažinti balsų skaičiavimo klaidų, sumažinti netyčia sugadinamų biuletenių kiekį.

    Internetinis balsavimas yra siejamas su balsavimo sistemomis, kurių pagrindą sudaro pasaulinis interneto tinklas. Internetas šiose sistemose panaudojamas kaip duomenų perdavimo terpė. Šių balsavimo sistemų panaudojimo pradininke laikoma Estija, kur taip balsuojama jau dešimtmetį. Pagrindinis šios sistemos privalumas yra galimybė integruoti į rinkimų procesą visus suinteresuotus piliečius, kadangi balsavimas tampa įmanomas iš bet kurios pasaulio vietos ir bet kuriuo paros metu, kai tai yra patogu pačiam rinkėjui. Estijoje apie trečdalis visų rinkėjų pasirenka internetinio balsavimo sistemą, o rinkėjų, dalyvaujančių balsavime, skaičiaus mažėjimo problema, būdinga vakarų valstybėms, Estijoje nėra tokia jau ir aštri.

    Elektroninės ir internetinės rinkimų sistemos pasaulyje pradėtos vystyti XX amžiaus paskutiniojo  dešimtmečio viduryje, kai politinės partijos ir vyriausybės pradėjo aiškiai suvokti, kad pasaulyje atsiradęs visuotinis interneto tinklas yra reikšmingas visuomenei ir jį galima panaudoti politiniams rinkimams.

    Aibė projektų buvo vykdoma Europos šalyse: Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Taip pat elektroninio balsavimo technologijos buvo naudojamos ir JAV, Brazilijoje. Skaitytojas turbūt nustebs, bet pirmieji elektroniniai rinkimai buvo įvykdyti Brazilijoje net 1996 metais. Nors brazilų elektroninių rinkimų sistema ir yra kritikuojama brazilų opozicijos, nors ši sistema pripažįstama esanti netobula, ji vis vien yra naudojama. Nyderlandų elektroninių rinkimų sistema, nors ir vadinta tobulesne nei Brazilijos, vis dėlto neatlaikė saugumo išbandymo ir valdžia buvo priversta atsisakyti šios sistemos tobulinimo ir naudojimo.

    Elektroniniai balsavimai yra labai specifinė sritis, ir, mano nuomone, kiekviena šalis turi išmėginti šią sritį, kad suprastų, ar ji yra tinkama naudoti šalies politiniams procesams. Sakyti, kad kitoms šalims nepasisekė, tai nepasiseks ir mums, yra mažų mažiausiai neteisinga.

    Lietuvos žingsniai elektroninių rinkimų link

    Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, seniai yra pastebima rinkėjų aktyvumo mažėjimo problema.  Rinkimai, vykdomi įprastiniu būdu, nepritraukia rinkėjų, kadangi rinkėjams ne visuomet yra patogu apsilankyti rinkimų apylinkėse dėl laiko stokos ar dėl didelio atstumo, kurį reikia įveikti, norint pasiekti rinkimų apylinkę.

    Piliečiai, kurie yra išvykę ieškoti geresnio gyvenimo į kitas pasaulio šalis, galbūt ir norėtų pareikšti savo politinę poziciją, bet, deja, to nedaro, nes nemato tikslo eikvoti savo sunkiai uždirbtus pinigus kelionei iki konsulato, o dalis visuomenės tiesiog nemato, už ką galima būtų balsuoti. Ką gi daro šie piliečiai per rinkimus? Aš jums atsakysiu: jie tiesiog nedalyvauja rinkimuose ir tai daro sąmoningai taupydami savo pinigus ir laiką.

    Lietuva, norėdama paskatinti piliečių aktyvumą bei bandydama įgyvendinti Europos Sąjungos skatinamus elektroninės valdžios ir elektroninės vyriausybės principus, taip pat siekdama aktyvinti piliečius dalyvauti šalyje organizuojamuose rinkimuose ir referendumuose, jau beveik 10 metų žingsniuoja elektroninių rinkimų sistemos įkūrimo link.

    Pabandykime atsigręžti į praeitį ir papasakoti skaitytojui, kokie gi buvo tie žingsniai. Mėginsiu neįkyrėti skaitytojams, pateikdamas konkrečias datas ir detalizuodamas įvykius, bet pasistengsiu nupiešti bendrą paveikslą, kuriame atsispindės padėtis, susidariusi Lietuvoje ir susijusi su elektroninių rinkimų įgyvendinimu.

    Lietuvoje 2006 metais buvo parengta ir Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtinta „Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija“. Vadovaujantis koncepcija, 2007 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl balsavimo internetu diegimo programos patvirtinimo“. Atrodytų, kad viskas, kas yra reikalinga internetiniams rinkimams įgyvendinti, jau yra atlikta, bet, deja. Aukščiau aprašyti teisės aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Šie dokumentai yra tiesiog kelrodis, nurodantis tik pagrindines kryptis ir būtinus pakeitimus, kurie yra neišvengiami, norint Lietuvoje įdiegti internetinio balsavimo sistemą. Tie pakeitimai apima rinkimų ir referendumo įstatymų pakeitimus, kurie įteisintų balsavimo internetu galimybę, taip pat Administracinės teisės ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie nustatytų juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už teisės pažeidimus, susijusius su elektroninių balsavimų kompromitavimu (sistemų saugumo pažeidimus, duomenų klastojimą, balsų pirkimą ir kt.).

    2007-2014 metais Seime buvo registruojami įstatymų pakeitimo projektai, bet nė vienas iš šių projektų taip ir nebuvo baigtas svarstyti.

    Apibendrinant galima teigti, kad dabartiniu laikotarpiu valdžios institucijos deklaruoja norą Lietuvoje įdiegti internetinio balsavimo sistemą, bet tiesioginių veiksmų, kurių imtųsi valdžia, nesimato. Pagrindinė priežastis, dėl kurios internetinis balsavimas nėra įdiegtas Lietuvoje, yra politinės valios trūkumas, taip pat kai kurių politinių partijų baimės jausmas. Dažniausiai politinės partijos yra orientuotos į juos pastoviai palaikančias rinkėjų grupes, o abejojančių ar valdžios politika nepatenkintų, ar tiesiog užsiėmusių rinkėjų balsai jiems yra nelabai aktualūs. Panaši situacija buvo susidariusi ir Estijoje, kur konservatyvių požiūrių, „senos“ politinės partijos nenorėjo internetinio balsavimo sistemos įdiegimo.

    Mitai ir tikrovė, prielaidos ir realybė

    Dažniausias mūsų šalies politikų pasiteisinimas yra susijęs su internetinio balsavimo nesaugumo arba tiksliau su situacija, kai balsuojant internetu, balsavusio žmogaus pasirinkimas gali būti stebimas kito asmens ir tokiu būdu yra pažeidžiama nuostata dėl balsavimo slaptumo. Žinoma, tai yra svarus argumentas, bet nereikia pamiršti ir to, kad Lietuvos internetinio balsavimo sistemą siūloma organizuoti vadovaujantis jau veikiančiu Estijos internetinio balsavimo sistemos modeliu.

    Trumpai papasakosiu skaitytojams apie Estijos internetinio rinkimo sistemą. Kadangi ne visi skaitytojai yra informacinių technologijų specialistai, tai šis pasakojimas neapims technologinių sprendimų, kurie yra panaudoti Estijos balsavimo sistemoje, bet atskleis pagrindinius sistemos veikimo principus.

    Estijoje internetinis balsavimas yra vykdomas prieš balsavimą rinkiminėse apylinkėse ir šiam balsavimui yra numatytas tam tikras laikotarpis (dvi dienos), kuomet rinkėjas savo balsą gali atiduoti už jam patinkantį kandidatą. Kiekvienas, nusprendęs balsuoti internetu, prisijungia prie balsavimo internetu sistemos ir, naudodamasis techninėmis priemonėmis,  patvirtina savo tapatybę. Po tapatybės patvirtinimo rinkėjas patenka į balsavimo sistemą, kurioje gali pareikšti savo apsisprendimą ir balsuoti už tam tikrą kandidatą. Po balsavimo rinkėjo balsavimo biuletenis yra užšifruojamas ir patenka į elektroninę balsadėžę (duomenų centrą), kuriame yra saugomas iki rinkimų pabaigos.

    Jei rinkėjas dėl bet kokios priežasties persigalvoja dėl savo pareikštos nuomonės, tai laikotarpiu, kol dar nėra pasibaigęs internetinis balsavimas, jis gali iš naujo balsuoti. Balsavus antrą kartą, pirmasis rinkėjo balsavimo biuletenis yra panaikinamas, tokiu būdu paliekant galioti tik paskutinį rinkėjo pateiktą elektroninį biuletenį. Šis procesas gali būti tęsiamas tol, kol vyksta internetinis balsavimas, o tai suteikia rinkėjui galimybę pačiam nuspręsti, kada jis jausis saugiai balsuodamas, ar apsisprendimo momentu bus išsaugotas balsavimo slaptumas.

    Panaudojant šią schemą ir Lietuvos internetinių rinkimų sistemoje, automatiškai bus išvengiama grėsmių, susijusių su nuogąstavimais dėl balsavimo slaptumo. Mano nuomone, tai yra tikrai priimtinas ir teigiamas sprendimas, bet dažnai tenka išgirsti nuomonių, kad tuomet bus nuskriausti rinkėjai, kurie nesinaudos internetinių rinkimų sistema. Susidarys situacija, kai rinkėjai turės nelygias teises: balsuojantys internetu galės keisti savo pasirinkimą, o balsuojantys tik rinkimų apylinkėje to padaryti jau nebegalės. Tai galėtų tapti svariu argumentu, bet nepamirškime to, kad internetiniai rinkimai bus prieinami kiekvienam rinkėjui ir tik kiekvieno rinkėjo apsisprendimas, naudoti technologijas ar ne, lemia šio „pranašumo“ (jei taip galima pavadinti) atsiradimą. Jeigu rinkėjas nemoka naudotis kompiuteriu arba nenori naudoti internetinio balsavimo sistemos, tai visiškai nereiškia, kad yra ribojamos jo teisės ar kad kitam rinkėjui, naudojančiam internetinio balsavimo sistemą, yra suteikiamas pranašumas.

    Jei aš vis dar neįtikinau skaitytojo, kad galimybė pakeisti savo balsą internetinio balsavimo sistemoje nėra pranašumas, tai paprašysiu jūsų pagalvoti apie atstumą, kurį jums reikia nueiti iki rinkiminės apylinkės balsavimo diena. Pagalvojote? Puiku. Sakykim, tas atstumas sudaro 1,5 kilometro, o jūsų draugų šeima gyvena kiek tolėliau ir jiems reikia įveikti 2,5 kilometrų atstumą. Ar jums yra suteiktas pranašumas? Manau visi atsakysite – ne. Taip pat ir su internetiniu balsavimu: jei jums suteikta galimybė juo naudotis, bet jūs to nenorit daryti, tai tie, kurie jį naudoja, tikrai neįgauna daugiau teisių nei jūs.

    Dažnai Lietuvoje pasigirsta nuomonių, kad internetinis balsavimas dar labiau paskatins tokį neigiamą reiškinį, kaip balsų pirkimas. Visuomenė yra įtikinta, kad „balsų pirkliai“ pasiims nešiojamus kompiuterius ir važiuos pas tas rinkėjų grupes, kurios yra pažeidžiamos dėl savo socialinės ir materialinės padėties arba yra priklausomos nuo svaigalų. Tokie rinkėjai bus labai lengvai įtraukiami į balsų pirkimo procesą, o tas procesas bus nebekontroliuojamas. Galima sakyti, kad taip ir įvyks, bet internetinis balsavimas tuo pačiu momentu ir sudaro galimybę balsų pirkimui, ir šią galimybę panaikina. Galimybė pakeisti savo balsą internetinio balsavimo laikotarpiu sukuria situaciją, kuomet „balso pirklys“ nebus šimtu procentų garantuotas, kad balsas atiteko jam, nes jis gali būti parduotas vėl ir vėl, o balsą parduodantis rinkėjas jaučia sentimentus tik pinigams.

    Taigi, kaip jau buvo minėta anksčiau, internetinis balsavimas gali ne tik sudaryti problemų ir sukelti komplikacijų, bet tuo pačiu metu ir spręsti tas pačias problemas. Iš esmės atsiranda paradoksali situacija: internetinio balsavimo sistema, turinti vieną veikimo mechanizmą, gali būti traktuojama dvejopai – gerai arba blogai, o požiūris į sistemą priklauso tik nuo to, kas apie ją pasakoja ir kokius aspektus kaip pateikia. Čia kaip ir su vandens stikline, kuri iki pusės pripilta vandens. Vienas žmogus pasakys, kad stiklinė yra pustuštė, kitas – artipilnė, bet jie abu bus teisūs.

    Galima teigti, kad visus anksčiau aptartus internetinio balsavimo sistemos trūkumus galima kompensuoti vienu paprastu faktu – internetinio balsavimo sistema nebus sistema, kuri momentaliai pakeis jau egzistuojančias tradicines rinkimų technologijas. Tai tiesiog tradicinės rinkiminės sistemos patobulinimas, kuris padės taupyti gyventojų laiką ir gyventojų lėšas, kurias jie naudoja vykdami į rinkimų apylinkes.

    Kiekvienas rinkėjas galės nuspręsti, kaip jam balsuoti: internetu ar apylinkėje, o suabejojus internetinės sistemos saugumu ar pasikeitus nuomonei, rinkimų dieną galima bus nuvykti į balsavimo apylinkę ir užpildyti balsavimo biuletenį. Tokia galimybė būtų užtikrinama.

    Siūloma nustatyti balsavimo eiliškumą ir viršenybę pagal šias balsavimo formas: balsavimas paštu – internetinis balsavimas – balsavimas rinkimų apylinkėje. Taigi, kaip matome, balsavimas rinkimų apylinkėje rinkimų dieną vis vien išlieka svarbiausiu ir visi balsai, atiduoti prieš tai, gali būti pakeičiami rinkimų dieną.

    Šiuo metu Lietuvoje yra mėginama pradėti naudoti elektroninio balsavimo technologijas išankstiniam balsavimui. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta, kad per išankstinį balsavimą gali būti naudojami elektroniniai terminalai, kurie supaprastintų balsų skaičiavimą bei padėtų išvengti balsų falsifikavimo. Trūkstant politinės valios įteisinti internetinį balsavimą ir tą valios trūkumą pateisinant gyventojų nepasitikėjimu internetiniu balsavimu, šių terminalų naudojimas jau yra milžiniškas žingsnis į priekį. Tikėtina, kad pradėjus naudoti terminalus, gyventojai palankiau žiūrės ir į internetinį balsavimą. Beje, Teisingumo ministerijos užsakymu 2015 metais atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pritaria internetiniam balsavimui.

    Rašydamas paskutinius šios apžvalgos žodžius, noriu dar kartą atsiprašyti skaitytojų, kad neapžvelgiau technologinių internetinių rinkimų organizavimo ypatumų, bet manau, kad tai nėra pagrindinis internetinių rinkimų įgyvendinimo klausimas, kadangi sparčiai plintant naujoms technologijoms, keičiasi ir rinkimų sistemų sandara, ir jų panaudojimo galimybės. Tai, kad šiame straipsnyje nebuvo skiriama dėmesio technologinėms saugumo priemonėms, kurios yra būtinos užtikrinant elektroninių rinkimo sistemų techninį saugumą, visiškai nereiškia, kad šių priemonių nereikia arba jos yra nesvarbios. Jos yra labai svarbios, o bet kokios elektroninio balsavimo sistemos sukūrimas ir naudojimas turi būti grindžiamas, visu pirma, aiškiais ir tiksliai suformuluotais reikalavimais – kaip organizaciniais, taip ir techniniais.

    Privalu užtikrinti, kad balsavimo sistema bei jos veikimo principai būtų skaidrūs ir visiškai suprantami rinkėjams, o to galima pasiekti tik viešinant ir reklamuojant tas sistemas, vykdant visuomenės švietimą bei pasitelkiant bendradarbiavimui visuomenines organizacijas, kurios galėtų atstovauti visuomenę.

    Dėl kompiuterinių žinių stokos internetinio balsavimo mechanizmai gali būti nesuprantami tam tikroms visuomenės grupėms, o tai reiškia, kad bent jau kol kas šios sistemos gali būti naudojamos tik kaip pagalbinis mechanizmas, įgyvendinant rinkimus.

    Internetinio balsavimo naudojimas rinkimų procese yra ne kas kita, kaip žmogaus asmeninio pasitikėjimo internetinio balsavimo sistema klausimas. Pasitikėjimas balsavimo sistema reiškia pasitikėjimą valdžia. Pasitikėjimas, kuris yra sunkiai įgyjamas, bet labai lengvai prarandamas. ■

  • ATGAL
    Deramo elgesio elektroninėje erdvėje taisyklės
    PIRMYN
    Kaip Lietuvoje įgyvendinama e.valdžia?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.