Apie pokario kovas Pasvalio krašte | Apžvalga

Regionai

  • Apie pokario kovas Pasvalio krašte

  • Regionai: Šiaurės
    Data: 2012-10-12
    Autorius: Gražvydas BALČIŪNAITIS

    Būsimasis partizanas Jonas Indrašiūnas Lietuvos kariuomenėje, XX a. 4 deš. Žuvo laisvės kovose 1946 m. (Nuotrauka iš Pasvalio krašto muziejaus archyvo)

    Biržų apskrityje (jai priklausė Pasvalys) nuo pat pirmųjų sovietinės reokupacijos dienų telkėsi gana dideli partizanų būriai. 1947 m. čia buvo įkurta Dariaus ir Girėno apygarda, kurioje kovojo ir Pasvalio krašto partizanai. Apygarda egzistavo labai neilgai, o joje veikę partizanai netrukus prisijungė prie LLKS Algimanto (vėliau Vyčio) apygardos, Pilėnų tėvūnijos teisėmis. Daugiausia mūsų krašto vyrų būrėsi šios apygardos Žaliojoje rinktinėje, kuri veikė Žaliosios girios prieglobstyje.

    Šiuo metu beveik kiekvienas mūsų krašto kaimas turi savo paminklą, kuriame įamžintos žuvusių kaimo kovotojų pavardės. Daugelis jų žuvo pavieniai, mažomis grupelėmis, išduoti, susekti priešo, netekę galimybės pasislėpti.

    Žymesnieji partizanų vadai Pasvalio krašte buvo kapitonas Petras Paltarokas (Joniškėlio partizanai), broliai Povilas ir Jonas Žiliai (Daujėnai), leitenantas Kazimieras Pažemeckas (Saločiai), Petras Tamošiūnas (Krikliniai), Jonas Alenčikas (Pasvalio valsčius), Kripaitis (Krinčinas) ir kt.

    BUNKERIAI

    Pasvalio krašte per pastarąjį dešimtmetį Pasvalio šaulių kuopos (vad. Algis Kalvėnas) iniciatyva atkurta keletas partizanų bunkerių.

    Vienas Žadeikių miške, įrengtas 1945 m.

    Antrasis Žaliojoje girioje netoli Druciškių kaimo, įrengtas 1948 m. ir buvęs vieno partizanų vadų Povilo Žilio – „Klevo“ štabaviete. Bunkeris nebuvo sunaikintas, jis sunyko savaime.

    Trečiasis bunkeris – taip pat Žaliojoje girioje, netoli Margių kaimo. Įrengtas 1944 m. rudenį ir pavadintas „Prie Margių Šermukšnio takelio“. Surastas ir sunaikintas 1945 m. rudenį.

    Pasvalio kraštas neturėjo tokių galimybių kovai kaip Pietų Lietuva, tačiau keletas didesnių mūšių vyko ir mūsų žemėje arba arti jos.

    MŪŠIS GIRELĖS MIŠKE

    Žaliosios girios "Simo" būrio partizanai 1949 m. (Nuotrauka iš Pasvalio krašto muziejaus archyvo)

    Joniškėlio krašto partizanai bazavosi Girelės miške, Grūžmiškyje ir kituose gretimuose miškuose. 1945 m. vasario-kovo mėn. Joniškėlio valsčiaus Girelės miške buvo įsitvirtinusi kelių šimtų vyrų Šiaurės Lietuvos armija. Miške partizanai įsirengė bunkerius, apkasus. Apie Velykas partizanų stovyklą šturmavo gal 100 NKVD kareivių. Iki vakaro partizanai atlaikė tris dideles priešo atakas, nemažai jų nukovė, o naktį laimingai pasitraukė. Pasakojama, jog į Joniškėlį buvo parvežti du sunkvežimiai žuvusių enkavedistų, o iš lavonų krūvos kraujas tiesiog sunkėsi ant žemės. Kautynėse dalyvavo Pasvalio krašto partizanas – poetas Bronius Krivickas.

    1945 m. vasaros laikotarpiu partizanai veikė gana drąsiai. Girelės pamiškėje jie net įtaisė vadinamąją Miško lentą, kurioje kabino partizanų skelbimus, įspėjimus stribams, atsišaukimus ir pan. Tuomet apie 100 partizanų iškilmingai prisiekė kovoti dėl Lietuvos laisvės.

    AŽAGŲ–EIMULIŠKIO MŪŠIS

    1945 m. pavasarį NKVD divizija pradėjo didelį puolimą prieš Pušaloto, Pasvalio, Žaliosios girios partizanus. Persekiojami partizanai, apie 350 vyrų, pasitraukė į Ažagų–Eimuliškio miškus Pušaloto apylinkėse. Kovo 27 d. rytą juos puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko batalionai ir specialus dalinys… Priešai mūšyje naudojo lėktuvus, tanketes, sunkvežimius. Mūšyje žuvo apie 80 partizanų, keliolika paimta į nelaisvę.

    KAUTYNĖS UNIŪNŲ KAIME

    1946 m. vasarį apie 40 Joniškėlio krašto partizanų laikėsi Uniūnų kaime (dab. Pakruojo r. pakraštys). Sykį Grūžių miške (dab. Pasvalio r.) stribai sutiko malkas arkliu vežantį partizaną. Tas pabėgo, bet gudrūs stribai paleido arklį patį eiti, jis ir atvedė į sodybą. Stribai apsupo sodybą, dar sulaukė NKVD pastiprinimo. Susišaudyme žuvo apie dvidešimt partizanų, bėgančių iš padegto namo. Žuvusius partizanus stribai suvertė Joniškėlio centrinėje aikštėje. Kada kūnai sušalo, juos sustatė apie tvorelę. Sustingę lavonai tik po savaitės buvo nuvežti į Girelės pamiškę, kur apdėti šiaudais ir uždegti.

    Kryžiaus žuvusiems Daujėnų krašto partizanams šventinimo iškilmės Moliūnų miške. 2012 m. (Pasvalio krašto muziejaus archyvo nuotr.)

    ŽYMIAUSI PARTIZANAI, KILĘ IŠ PASVALIO KRAŠTO

    Kilęs iš Pervalkų, literatas, žurnalistas, kritikas Bronius Krivickas-Vilnius 1944 m. pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje, tačiau netrukus pasekė brolių pėdomis – pasirinko partizaninės kovos kelią. Bunkeryje nenustojo rašyti, redagavo pogrindžio leidinius. Blėstant partizaninei kovai, B. Krivickas skiriamas Rytų Lietuvos srities štabo Visuomeninės dalies viršininku. Už jo galvą NKVD siūlė 5 tūkstančių rublių premiją. Žuvo 1952 m. rudenį, išdavus bunkerį Raguvos miške.

    Iš Pasvalio kilęs Vladas Juozokas-Petraitis kovojo gen. Povilo Plechavičiaus Vietinėje rinktinėje. Baigiantis karui išvyko į desantininkų mokyklą Vokietijoje. Grįžęs į Lietuvą tapo Žaliosios rinktinės

    partizanų vadu. Turėjo iš vokiečių gautus planus, kur miškuose paslėpti ginklai ir šaudmenys, tad jų nestokojo. V. Juozokas sutelkė vyrus į Kęstučio partizanų būrį. Žuvo 1945 m. vasarį Ažagų kaimo (Panevėžio r.) laukuose: pateko į pasalą ir sunkiai sužeistas nusišovė.

    Paminklas 1945 m. Medinių kaime žuvusiems partizanams

    Partizanų vadas Jonas Misiūnas-Žalias Velnias kilęs iš Pušaloto krašto. 1944 m. įstojo į gen. Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę, tačiau netrukus išėjo partizanauti Trakų apskrityje. Vadovavo Didžiosios kovos rinktinei, vėliau tapusiai apygarda. Buvo partizaninės žvalgybos specialistas, tačiau pats neišvengė priešo spąstų. 1946 m. vasarą buvo suimtas, kuomet atvyko į NKVD provokatorių surengtą „pasitarimą“ Vilniuje. J. Misiūno likimas nėra aiškus – manoma, kad jis mirė Maskvos kalėjime 1947 m.

    Žurnalistas, rezistentas-intelektualas Julijonas Būtėnas-Stėvė gimė Dovydų kaime. Svarbiausias rūpestis jam – ne kova ginklu, o rezistencinių nuotaikų dvasios palaikymas spauda, atsišaukimais, leidiniais. Karo metais gyveno ir dirbo tarp Lietuvos ir Berlyno, dalyvavo kuriant Lietuvos aktyvistų frontą, leido pogrindžio spaudą. Jau senkant partizanų jėgoms baigė žvalgybos kursus Vokietijoje ir 1951 m. pavasarį nusileido parašiutu Kazlų Rūdos miškuose. Kovoti ilgai neteko – po mėnesio, apsuptas NKVD kareivių, J. Būtėnas bunkeryje žuvo.

  • ATGAL
    Iš Raseinių į Šiluvą piligrimus ves Kryžių kelias
    PIRMYN
    Būsto atnaujinimas: "Lazda" geriau už "meduolį"
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.