Apie referendumą ir kitus nutikimus | Apžvalga

Įžvalgos

  • Apie referendumą ir kitus nutikimus

  • Temos: Energetika
    Data: 2012-12-18
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Danos Augulės piešinys

    Ar laimėjimas, ar pralaimėjimas?

    Nelengva rašyti apie referendumą dėl Visagino AE, kai esi prieš keletą mėnesių skaitytojams aiškinęs, kodėl už jį verta balsuoti. Tvirtybės teikia tik žinojimas, kad piliečių nuomonė, kartais ir neįtikėtina, yra  demokratinių valstybių privalumas – daugumos pasakyta nuomonė nulemia visų gyvenseną.

    Ar galėjo būti kitokia referendumo baigtis? Suprantama, kad taip, jei už Visagino AE naudą būtų agituota ilgiau ir įtaigiau. Žmonių nuomonė branduolinei energetikai jau daugelį metų Lietuvoje buvo palanki. 2008 metais vykusiame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo net 88,58 proc. rinkėjų balsavo „už“, ir tik todėl, kad jame dalyvavo per mažai rinkėjų (trūko tik 42221 žmogaus), jis buvo pripažintas neįvykusiu. Galima buvo tikėtis pritarimo ir šiemet, jei žmonių mąstymo nebūtų supainioję prieštaringi sprendimai: Ignalinos AE darbo pratęsti negalima, bet naują AE statyti reikia; „Leo LT“ projektas AE statyti blogas, o Visagino AE – geras… Vėlokai buvo pradėta aiškinti apie Visagino AE naudą – išsami informacija apie jėgainę į viešumą pateko tik gegužės mėnesį. Prieš tai beveik metus laiko vyko tik nevaisingi ginčai, paremti kiekvienai ginčo pusei palankiais skaičiavimais, o ne būsimo jėgainės projekto duomenimis.

    Kita balsavimo „prieš“ priežastimi laikyčiau tai, kad rinkėjų nuostata dėl techniniais ir ekonominiais aspektais vertintino energetikos objekto tapo pernelyg politizuota. Pasisakyta prieš Visagino AE ne todėl, kad ji nereikalinga Lietuvai, bet todėl, kad šį projektą teikia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir liberalai. Tai rodo ir referendumo rezultatai – Visagino AE statybai pritarė tik šiek tiek daugiau rinkėjų, nei  balsavo už TS-LKD, Lietuvos liberalų sąjūdį, Liberalų ir centro sąjungą. Šiuose Seimo rinkimuose, kaip ir visuose po Nepriklausomybės atkūrimo, vėl pasireiškė rinkėjų noras balsuoti prieš valdančiąją koaliciją (išimtis – 2004 metų Seimo rinkimai, kai rinkėjų nuomonę sušvelnino su įstojimu į Europos Sąjungą siejamos viltys). Balsavimas prieš valdančius buvo matomas net 2008 metų Seimo rinkimuose, nors tada mūsų valstybė gyveno ekonomikos pakilimo sąlygomis (pasaulinė finansų krizė, kaip teigė socialdemokratai, Lietuvai negrėsė, o žmonių gyvenimą jie pagerino prieš rinkimus padidindami minimalią algą (net 100 Lt) ir pensijas. Tačiau tokį pagerinimą žmonės įvertino kaip nepakankamą ir socdemai tapo Seimo opozicija). Tenka pripažinti, kad TS-LKD ir liberalams nepasisekė, kai juos išrinko valdyti 2008 metais, – nuslėptos krizės pasekmės išlindo į paviršių ir visą Seimo kadenciją jiems teko traukti valstybę iš ekonomikos nuosmukio (su panašiais rūpesčiais susidūrė ir Ispanijos, Vengrijos, Airijos  dešiniosios partijos). Valdančiajai koalicijai nepavyko gyvenimo pagerinti tiek, kad realybė atitiktų žmonių lūkesčius, todėl dauguma rinkėjų susiviliojo daug žadančiomis partijomis. Balsuojantieji nekreipė dėmesio, kad valstybės ūkio ir finansų būklė gerėja, kad iki minimumo sumažintas valstybės biudžeto deficitas. Juos viliojo pažadai didinti minimalią algą. Nors tie pažadai vargu ar bus ištesėti, tačiau geresnio gyvenimo išsiilgusiems labai priekaištauti nederėtų – jau daug kartų Lietuvoje keitėsi vyriausybės, tačiau valdžiusioms partijoms nepavyko žymiau sumažinti socialinę atskirtį bei skurdo rizikos lygį. Taigi sunku tikėtis laimėti referendumą dėl brangaus objekto statybos, kai 400000 piliečių būtina remti maisto paketais.

    Kiekvienoje nepalankioje situacijoje reikia ieškoti išeičių. Visų pirma, stebėsime, kaip naujai išrinktas Seimas nutars įgyvendinti referendumo sprendimą. Tai padaryti bus nelengva, nes naujosios valdančiosios koalicijos partijų rinkimų nuostatos dėl energetikos sektoriaus vystymo nėra panašios. Iš tų partijų tik socialdemokratai nepritaria Visagino AE statybai (įdomiausia, kad jie buvo energingi branduolinės energetikos propaguotojai iki 2011 metų, iki „Hitachi“ sprendimo dalyvauti jėgainės projekte), o kiti būsimos valdančiosios koalicijos dalyviai norėtų dar kartą įvertinti projektą.

    Socialdemokratų ketinimai elektrą gaminti ne Visagino AE, o deginant biokurą kogeneracinėse jėgainėse nėra pagrįsti tai įrodančiais skaičiavimais. Tokiose jėgainėse gaminti elektrą taip pat numato ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija – 2020 metais jų pajėgumai turi siekti 355 MW. Pridėjus Lietuvai skiriamą Visagino AE elektros dalį, kurią „socdemai“ nori gaminti iš biokuro, susidarytų  868 MW. Tai didelis kiekis, o iki 2020–2022 metų laiko nedaug. Socialdemokratai privalo kuo greičiau įrodyti, kaip jie ketina Lietuvoje iki tų metų pastatyti keliolika tokio bendro galingumo elektrinių, kurių statyba ir gaminamos elektros savikaina būtų pigesnė arba prilygtų Visagino AE projektuojamai. Ne tik įrodyti, bet ir įgyvendinti. Sprendimų atidėliojimo, neveiklumo, susitaikymo su esama padėtimi energetikos sektoriuje, kaip buvo daroma valdant ankstesnėms socialdemokratų vyriausybėms, daugiau pakęsti negalime.

    Ketindami atsisakyti Visagino AE, socialdemokratai privalo Lietuvai pasakyti, kaip jie įsivaizduoja Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro ilgalaikį saugojimą. Europos Sąjunga finansiškai mums padės tik saugant laikinai (ne daugiau kaip 100 metų saugant konteineriuose, patalpintuose žemės paviršiuje esančiose saugyklose). O kaip jis bus saugomas vėliau, dar kelis šimtus tūkstančių metų? Visagino AE šią problemą būtų išsprendusi, nes projekte numatyta per 60 eksploatacijos metų sukaupti lėšų giluminės saugyklos statybai.

    Blogiausia būtų, jei nieko nedarydami liktume elektrą vien importuojančia šalimi. Negamindami savos elektros, kasmet milijardą litų atiduodame kitoms šalims. Atiduodame  už prekę, kurią galėtume pasigaminti patys!

    Raudonas kibiras priešgaisriniame skyde

    Spalio 23 dieną iškilmingai atidarytas naujasis (vadinamas devintuoju) Lietuvos elektrinės blokas. 455 MW instaliuotos galios kombinuoto ciklo blokas, kurio efektyvumas siekia daugiau nei 58 proc., kainavo 1,3 mlrd. litų. Jo darbo pradžia nesukėlė tiek džiaugsmo, kiek privalėtų, nes blokas gali pagaminti apie 20–25 proc. visos valstybei reikalingos elektros energijos. Šampaną gėrė tik statybininkai ir energetikai, bet ne elektros vartotojai, kuriems džiaugtis nėra dėl ko. Pradėjus veikti šiam galingam ir moderniam elektros gamybos blokui, elektros tarifas nesumažės, nors bloke bus deginama gamtinių dujų 30 proc. mažiau nei senuosiuose  elektrinės blokuose. Priežastis – deginant brangias dujas, gaminama brangi elektra, gerokai brangesnė nei rinkoje. Vartotojams reikės ne džiaugtis naujo bloko elektra, bet atvirkščiai – primokėti už ją iš visuomenės interesus atitinkančių paslaugų fondo.

    Blokas pradėtas statyti 2009 metais, tačiau dėl jo statybos buvo svarstoma ir deramasi 2004–2005 metais. Sprendimą tuometinė socialdemokratų vyriausybė priėmė daug negalvodama ir nesitardama su visuomene, nes apie energetiką tuomet išmanė vien socialdemokratai, o visus referendumus pakeisdavo Algirdo Brazausko sprendimas. Nebuvo kuriamos „žalios partijos“, nes naujasis blokas nekėlė pavojaus „Gazpromui“. Kur statyti, aišku, – tik Elektrėnuose, nes ten jau aštuoni blokai pastatyti. Inertiško mąstymo nepaveikė net jau daug metų akivaizdūs energijos nuostoliai šildant Elektrėnų marias. Nesugalvota vietoje bloko Elektrėnuose statyti  dvi kogeneracines elektrines didžiuosiuose miestuose. Tada dujos buvo pigios, statybai  didesniąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga – kaip kompensaciją už uždaromą Ignalinos AE, tai ir nesuko niekas galvos. Nenuskambėjo pavojaus varpai ir 2006 metais, kai dujos  pradėjo brangti. Tuo metu dar galima buvo suprojektuoti kelių rūšių kurą naudojančius katilus. Nepasinaudota ir nuo 2001 metų Kopenhagoje veikiančios „Avedore 2“ kogeneracinės elektrinės patirtimi. Šios galingos jėgainės privalumas ne tik tai, kad jos šiluma naudojama Kopenhagos centralizuotam šildymui, bet ir tai, kad ji gali būti kūrenama ir dujomis, ir mazutu, ir šiaudais, ir medienos granulėmis. Mąstymo seklumą rodo ir tuometiniai Lietuvos energetikų (pavardžių neminėsiu) teiginiai apie būsimąjį bloką: „Kombinuotojo ciklo dujų turbininis blokas, pakeisdamas esamus Lietuvos elektrinės blokus, pagerins elektros energijos tiekimo patikimumą, leis sumažinti importuojamos elektros energijos kainą, kadangi potencialūs elektros energijos tiekėjai negalės siūlyti brangesnės energijos nei Lietuva pati gali pasigaminti.“

    Pasistatėme elektros gamybos įrenginį, sustiprinusį mūsų energetikos saugumą. Tačiau naujasis blokas primena raudonai nudažytą smailų kūgio formos kibirą priešgaisriniame skyde. Tokio kibiro namų ūkyje nepanaudosi, jis tinkamas tik gaisrui gesinti. Elektrėnų  naujasis blokas taip pat – naudosimės juo tik esant kritinei situacijai.

    Spalio 14 d. Vienoje iš Vilniaus apylinkių prasideda I turo balsų skaičiavimas. Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Energetikų konferencija – prislėgta referendumo laukimo

    Spalio 10 dieną, prieš pat Seimo rinkimus, įvyko metinė Lietuvos energetikos konferencija „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“. Jau ketvirtą  kartą „Valstybės“ žurnalo surengta konferencija – reikšmingiausias ir solidžiausias energetikos forumas Lietuvoje, kuriame analizuojami svarbiausi  Lietuvos energetikos raidos procesai ir jų įtaka ekonomikai. Konferencijoje buvo pristatyti pagrindiniai energetikos sektoriaus projektai ir svarbiausios veiklos kryptys 2013 metais. Belaukiant artėjančio referendumo net keli pranešimai buvo skirti branduolinės energetikos tendencijoms bei Visagino AE projektui. Diskusijose, vykusiose įvairiomis temomis, su Visagino AE susiję  klausimai užėmė didžiausią laiko dalį, nors daugelis jų netiko tokio lygio energetikų konferencijai – atrodė, kad norintys diskutuoti  tik pirmą kartą  išgirdo apie Visagino AE.

    Daug dėmesio buvo skirta šilumos tiekimo problemoms. Savas vizijas ir sprendimo būdus, kaip mažinti šilumos kainas, pateikė Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Kauno savivaldybė. Energetikos ministerija pateikė Vyriausybės parengtos šilumos ūkio reformos principus ir tikslus, kuriais siekiama didinti valstybės įtaką šilumos ūkyje bei stiprinti šilumos ūkio valstybinį reguliavimą. Nauji sumanymai, ginantys vartotojus, visados yra laukiami, tačiau neaišku, ar naujoji Vyriausybė jiems pritars, nes tokiems pakeitimams priešinasi Lietuvos savivaldybių asociacija.

    UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta pristatė 2013 metų pradžioje baigiamą statyti kogeneracinę elektrinę Klaipėdoje. Joje, naudojant naujausią technologiją, šiluma ir elektra bus gaminama deginant buitines bei pramonines atliekas ir biomasę. Tokia pat technologija naudojama kogeneracinėje elektrinėje, veikiančioje Stokholme. Naujovė Klaipėdoje kelia susirūpinimą aplinkiniams gyventojams, todėl vertėtų leisti visuomenės atstovams nuolat stebėti technologinį procesą ir išmetamų dujų taršos lygį. Naujoji jėgainė turėtų pakeisti neigiamą gyventojų, ypač Vilniaus, požiūrį į atliekų deginimą. Vilniečiams savivaldybė galėtų rengti ekskursijas į šią Klaipėdos elektrinę, kur jie galėtų pamatyti atliekų deginimo procesą.

    Dalius Misiūnas, AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius, supažindino su planais plėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, įrengiant penktąjį jos agregatą. Tai būtų asinchroniniu režimu, daug platesnėse galių ribose veikiantis agregatas, labai tinkantis vėjo jėgainių gaminamai elektrai balansuoti.

    Konferencijoje perskaityta ir kitų, džiugiai nuteikiančių pranešimų apie teigiamas permainas energetikos sektoriuje. Tai ir apie sėkmingą suskystintų dujų terminalo projekto eigą, apie biomasės rezervus bei nepanaudojamas galimybes ją deginti, apie veiksmus, užtikrinsiančius Baltijos valstybių elektros sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais.

  • ATGAL
    Angonita Rupšytė: tiesa oponentams yra baisiausias dalykas
    PIRMYN
    Įdarbink savo žinias prasmingai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.