Apie sugebėjimą skaičiuoti ir naujus ES planus | Apžvalga

Įžvalgos

  • Apie sugebėjimą skaičiuoti ir naujus ES planus

  • Data: 2013-06-10
    Autorius: Aleksandras Graželis

    ES siekia, kad renovuojamuose daugiabučiuose pastatuose, kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, iki 2016 m. pabaigos būtų įrengti individualaus šilumos suvartojimo skaitikliai ar dalikliai Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Politikų inicijuoto referendumo rezultatai dabar verčia juos teisės aktu įforminti rinkėjų pareikštą nuomonę. Drąsos priimti sprendimus dabar daug mažiau nei referendumą skelbiant. Politizuoto sprendimo priimti nesiryžtama, kreiptasi į mokslininkus dėl įrodymų, ar Visagino AE projektas Lietuvai bus naudingas. Mokslininkai suskaičiavo, tačiau gautiems rezultatams nesutapus su ankstesniais, prisimename anekdotą apie skaičiuotoją, kuris paklaustas, kiek yra dukart du, atsakė: „o kiek ponuliui reikia?“. Jei tame paprastame skaičiavime galima gauti norimų įvairių rezultatų, tai dar įvairesnių atsiranda skaičiuojant 60 metų truksiantį branduolinės jėgainės darbą. Kiekvienas skaičiuotojas kaip įmanydamas gina pasirinktas prielaidas ir prognozes, o būtent jos leidžia gauti norimą rezultatą. Rašant šias eilutes išgirsta apie ketinimą steigti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonę, kuri ir apskaičiuotų Visagino AE ekonomiškumą. Tai būtų geras sprendimas – neverta ginčytis dėl įvairių skaičiuotojų teikiamų skirtingų galutinių rezultatų, reikėtų pasiginčijus susitarti dėl regioniniams partneriams priimtinų skaičiavimo principų ir prielaidų. Tik tokiu būdu atlikti skaičiavimai bus patikimas pagrindas Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybėms ir parlamentams priimti sprendimus.

    Tikslinti 2012 metų nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją užsimota siekiant rasti tinkamiausią valstybės apsirūpinimo elektros energija modelį. Tačiau ir be šio svarbaus siekio būtina ją vėl peržiūrėti –  dėl naujų  pokyčių ES energetikos politikoje. Energetikos strategijas iki šiol kurdavome kaip tikslus įvardijančių „kuolų“ sistemą. Tie tikslų „kuolai“ ir likdavo stovėti horizonte iki kitos strategijos rašymo, mes jų nepasiekdavome, nes strategijose per mažai reikšmės skirdavome „žaidimui“ – veiklos principams. Europos Komisijos klimato politikos ir energetikos direktoratai elgiasi kitaip – vos pastebėję įtarimus, kad užsibrėžti tikslai gali būti nepasiekti, jie tobulina ir griežtina veiklos principus. Šiame rašinyje siūlome susipažinti su neseniai priimta Energetikos efektyvumo direktyva ir ketinimais keisti Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su ES klimato ir energetikos politikos 2020 metams (tikslai „20-20-20“) įgyvendinimu. Tie dokumentai, suprantama, dideliu mastu susiję su mūsų valstybės energetine strategija – norimų tikslų nepasieksime, jei būsime tik „kuolų“ stebėtojai, o ne „žaidėjai“.

    Energijos taupymo svarba

    Dar tuo metu, kai Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, Europos Parlamentas ir Europos Taryba 2012 m. spalio 25 dieną paskelbė direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo. Jai perkelti į nacionalinę teisę reikės priimti ir pakeisti apie dvidešimt įstatymų ir kitų teisės aktų, ir tai reikia atlikti iki 2014 metų birželio mėnesio. Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistų jėgomis tuos dokumentų projektus parengti vargu ar pavyks. Tokių entuziastų, kurie parengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, tikriausiai nesulauksime, todėl šiam darbui specialistus reikės samdyti. Tai daryti jau pradėta – UAB „COWI Lietuva“ už 34 tūkst. litų sukurs direktyvoje rekomenduojamą priemonių sistemą, užtikrinsiančią energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

    Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendintas ES tikslas – sutaupyti 20 proc. pirminės energijos, palyginti su tuo kiekiu, kuris 2007 metais buvo prognozuotas 2020 metams. Europos Komisijos atlikti stebėjimai parodė, kad dabartiniai taupymo tempai per maži, 2020 metų tikslas gali būti nepasiektas, todėl reikalavimai taupyti ir efektyviau vartoti energiją sugriežtinami. Jau šių metų balandį visos valstybės narės privalėjo pateikti duomenis apie pasiektus ir planuojamus energijos efektyvumo politikos rodiklius. Jei, Europos Komisijos nuomone, tie rodikliai neatitiks 2020 metais numatytų pasiekti tikslų, valstybėms narėms juos reikės peržiūrėti iš naujo. Kiekviena valstybė narė privalo iki 2014 m. balandžio 30 d. pateikti Nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą, kuris bus tikslinamas kas trejus metus. Direktyva reglamentuoja nemažai priemonių, kurias valstybės narės privalo planuoti ir įgyvendinti.

    Visų pirma, valstybės narės nuo 2014 m. sausio 1 d. privalo kasmet renovuoti po 3 proc. viešųjų pastatų, pradedant nuo tų, kurių energetinis naudingumas yra žemiausias. Gyvenamuosius pastatus valstybės narės renovuoja savo nuožiūra, tačiau iki 2014 m. balandžio 30 d. turi pateikti Europos Komisijai ilgalaikę strategiją (atnaujinamą kas trejus metus), kaip jos tai atliks.

    Direktyva taip pat numato, kad elektrą, šilumą ir dujas tiekiančios įmonės kasmet po 1,5 proc. mažintų energijos tiekimą vartotojams, bet patenkindamos vartotojų poreikius tokiu pat lygiu. Šį reikalavimą siūloma vykdyti mažinant nuostolius tinkluose, skatinant vartotojus, ypač įmones, naudoti ekonomiškesnius  įrenginius (šildymo, vėsinimo sistemas, elektros variklius ir pan.). Šį tikslą įgyvendinti padės reikalavimas, kad įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 5 d. privalės atlikti energijos vartojimo auditą. Auditą, vėliau kartojamą kas ketverius metus, atliks kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai.

    Direktyva reikalauja plėtoti didelio naudingumo kogeneraciją vienu metu gaminant šilumą ir elektros energiją. Katilinėms, planuojamoms statyti po 2014 m. birželio 5 d., jei jų šiluminė galia didesnė nei 20 MW, bus privalu atlikti kaštų ir naudos analizę, įvertinančią kogeneracijos naudingumo galimybes. Naudai viršijus kaštus, turėtų būti statoma kogeneracinė jėgainė.

    Namus renovuojančiųjų dėmesiui

    Dar viena direktyvos nuostata turėtų būti svarbi daugiabučių namų gyventojams, nes A. Butkevičiaus vyriausybė žada paspartinti renovaciją. Reikalaujama, kad daugiabučiuose pastatuose, kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. būtų įrengti individualaus šilumos suvartojimo skaitikliai arba dalikliai. Direktyvoje paaiškinta, kad daugiabučiuose namuose šilumos individualų suvartojimą skaičiuoti yra naudinga, jei vartotojų radiatoriuose yra įmontuoti termostatiniai radiatorių vožtuvai. Reguliuojant temperatūrą kiekvienoje buto patalpoje galima komfortiškai gyventi, bet už šilumą mokėti mažiau. Visiškai uždaryti vožtuvo techniškai negalima, todėl patalpoje temperatūra nebūna mažesnė nei 16 °C šilumos. Visus butuose suvartojamos šilumos kiekio pasikeitimus sistemoje puikiai sureguliuoja automatinis balansavimo vožtuvas, įrengiamas kiekviename grįžtamojo vandens stove. Dar visai neseniai šilumos tiekėjai propagavo jiems palankią nuomonę, kad daugiabučiuose namuose individualios apskaitos butuose nereikia, pakanka namo įvadinio šilumos skaitiklio parodytą šilumos kiekį išdalyti pagal butų plotą. Gyventojai buvo net gąsdinami, kad individualiems skaitikliams įrengti reikės naujai perdaryti buto šildymo sistemą. Tai netiesa. Naujos technologijos, sukurtos atnaujinant buvusios Rytų Vokietijos daugiabučius namus, suteikia galimybę nebrangiai įrengti apskaitą vienvamzdėse šilumos tiekimo sistemose, kurios naudojamos beveik visuose daugiabučiuose namuose Lietuvoje. Šiuo metu renovuojamų  daugiabučių namų gyventojai turėtų pasidomėti, ar jų namo renovavimo projekte yra numatyta įrengti individualią šilumos apskaitą ir termostatinius vožtuvus.

    ES strategija 2030 metams

    Ne vien energijos efektyvaus vartojimo aspektu reikia peržiūrėti Lietuvos energetikos strategiją –   Europos Komisija kovo mėnesio 27 dieną paskelbė tris svarbius dokumentus apie klimato ir energetikos politikos ateitį. Pristatydama juos, už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard pasakė: „Europa kasmet darosi vis labiau priklausoma nuo iškastinio kuro, kuris importuojamas iš kitų valstybių. Todėl europiečiams tenka daugiau mokėti už energiją, ir ji tampa neįperkama. Tokia padėtis nėra palanki ne tik klimato, bet ir Europos ekonomikos ir konkurencingumo atžvilgiu. Būtent dėl šios priežasties nusprendėme, kad iki 2050 m. Europos visuomenė turi pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų. Esame nustatę 2020 metų tikslus, tačiau daugumai investuotojų laikotarpis iki 2020 metų yra per trumpas. Taigi metas nustatyti 2030 metų tikslus. Kuo greičiau juos nustatysime, tuo aiškesnę ateities viziją suteiksime mūsų bendrovėms ir investuotojams, o kuo platesnio užmojo bus šie tikslai, tuo lengviau bus kovoti su klimato kaita“. Panašių tikslų svarbą pabrėžė ir už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris: „Kad pritrauktume reikiamų investicijų ir taip užtikrintume tvarų augimą, prieinamas konkurencingas energijos kainas ir didesnį energetinį saugumą, turime kuo greičiau parengti 2030 metų klimato ir energetikos politikos programą“.

    Pirmasis iš paskelbtų dokumentų –  Žalioji knyga „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“. Joje apžvelgiama dabartinė strategija ir laimėjimai, išdėstytas idėjų spektras, ką reikėtų daryti tęsiant klimato ir energetikos politiką. Suinteresuotos organizacijos ir asmenys yra kviečiami pateikti savo nuomonę net dėl dvidešimt vieno klausimo, atsakymai į kuriuos bus panaudoti ES teisės aktui rengti. „Apžvalgos“ skaitytojams taip pat siūlome pasisakyti, pavyzdžiui, tokiais visiems svarbiais klausimais:

    - kokiomis priemonėmis būtų ga­li­ma ekonomiškai sutaupyti dar daugiau energijos?

    - kokius klimato ir energetikos po­litikos strategijos elementus galima būtų sustiprinti siekiant paskatinti užimtumą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą?

    - kokie konkretūs veiksniai daro poveikį stebimoms energijos kainų tendencijoms ir kiek įtakos jiems gali turėti ES?

    Atsakymus į šiuos klausimus iki liepos mėnesio 2 dienos galima siųsti elektroniniu paštu CLIMA-ENERGY-GREEN-PAPER-2030@ec.europa.eu arba „Apžvalgos“ redakcijai. Įvertinusi gautas nuomones, galutinį dokumentą EK ketina paskelbti šių metų pabaigoje.

    Europos Komisija taip pat paskelbė konsultacijoms skirtą komunikatą dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų ateities Europos Sąjungoje. Juo pradedamos diskusijos apie tai, kaip reikės plėtoti tokias technologijas. Tai tolesnės perspektyvos darbas, nes šiuo metu Europos Sąjungoje nėra statomas nė vienas (net parodomasis) CO2 surinkimo ir saugojimo įrenginys. Paskelbtame konsultacijoms skirtame komunikate nurodomos kliūtys, dėl kurių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos nebuvo plėtojamos 2007 metais numatytu tempu. Jos suprantamos – dėl finansų krizės sulėtėjus ekonomikos augimui, ES apyvartinių taršos leidimų kainos rinkoje yra gerokai mažesnės, nei iš pradžių tikėtasi, todėl įmonės nėra suinteresuotos investuoti į anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas.

    Gražūs ES planai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį susiduria su dar neaiškiu kitų valstybių sprendimu mažinti oro taršą. Jau keliose Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijose nepavyksta susitarti dėl Kioto protokolą pakeisiančios sutarties pasirašymo. Jei iki 2015 metų nepavyks susitarti, kad visos pasaulio valstybės privalo įsipareigoti nuo 2020 metų mažinti ŠESD išmetimus, ES ir dar kelios valstybės gali likti tai darančia mažuma. Kovos su klimato kaita priemonės brangios ir tai gali turėti neigiamos įtakos ES valstybių konkurencingumui pasaulinėje prekių ir paslaugų rinkoje.

    Atsinaujinančių išteklių energetikos problemos

    Europos Komisija patvirtino pirmąją atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) vartojimo ataskaitą (pagal 2011 12 31 d. būklę) po AIE direktyvos įsigaliojimo. Ši ataskaita rodo, kad per pirmąjį ataskaitinį laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos sektorius augo  – visų ES valstybių narių vartojama AIE dalis siekia 12,7 proc. visos vartojamos energijos. Šis rodiklis viršija numatytą tarpinį jo dydį – 10,7 proc., tačiau Europos Komisija tuo labai nesidžiaugia. Beveik visų AIE rūšių (išskyrus saulės jėgainių elektrą) plėtros tendencijos (jos skaičiuojamos nuo 2005 metų) lėtėja. Komisija  pažymėjo, kad siekiant įvykdyti nustatytus 2020 metų tikslus, prireiks daugiau pastangų, ypač vienuolikai valstybių narių, kurios gerokai atsilieka. Ketinama netrukus parengti gilesnę šių priežasčių analizę. EK neketina susitaikyti su valstybių neveiklumu, nes 2030 metams numatomi dar didesni tikslai – AIE vartojimas turi sudaryti 30 proc.

    Ataskaitoje pateiktas Lietuvoje AIE vartojimo rodiklis 19,7 proc. gerokai viršijantis tarpinį rodiklį (16,6 proc.). Įvertinus šalies valdžios ketinimus (ir piliečių norą) šilumos gamybai naudoti kuo daugiau biokuro, Lietuva turėtų nesunkiai pasiekti 2020 metų tikslą – 23 proc. Tuo džiaugiantis, reikia pažymėti, kad žmonių požiūrį į atsinaujinančių išteklių energetiką šiek tiek sujaukė tinkamai nesuvaldyta saulės jėgainių plėtra. Tikėtasi, kad mažąsias (iki 30 kW) saulės elektros jėgaines žmonės statys savo reikmės ir tik likutinę elektros dalį parduos skirstymo tinklams. Įvyko priešingai – suvilioti didelio supirkimo tarifo ir ilgos supirkimo trukmės mažąsias jėgaines puolė statyti visi, kas turėjo lėšų ir tikėjosi ilgalaikio pelno. Tą plėtrą prižiūrėti privalėję valstybės tarnautojai „apsičiupinėjo“ per vėlai, skubiai prireikė griežtinti teisės aktų reikalavimus, todėl daugelis „aukso ieškotojų“ tapo nuvilti. Tokia situacija susiklostė ne vien pas mus – panašiai nukentėjo saulės jėgainių statytojai Čekijoje, Ispanijoje, net ir Vokietijoje.

    Peržiūrint Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, būtina pasakyti, kaip bus ketinama statyti vėjo jėgaines jūroje (2012 metų strategijoje tai buvo nutylėta). Tai būtų ilgalaikis investicinis projektas, dėl kurio tolesnes vizijas numatyti reikalauja Europos Komisija. Būtina atsižvelgti į numatomas naujas AIE plėtros tendencijas – siekiama, kad AIE nebereikalautų tokių didelių sąnaudų ir paramos schemos būtų taikomos tik toms technologijoms ir sritims, kuriose tos paramos dar reikia. Paramos schemos turėtų būti tokios, kad kompensacija nebūtų per didelė, kad jomis būtų skatinamas sąnaudų efektyvumas ir radikalus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas, skatinamos inovacijos, užtikrinamas tvarus žaliavų naudojimas. Laipsniškai keliant reikalavimus iškastinio kuro naudojimui, bus skatinamos investicijos į mažai anglies dioksido išskiriančias technologijas. Tokioms sąlygoms esant, AIE sektorius galės sėkmingai konkuruoti su kitų energijos šaltinių sektoriais. ■

  • ATGAL
    Andrius Kubilius: dirbsime įsiklausydami į įvairias nuomones ir siekdami plataus sutarimo
    PIRMYN
    Terorizmo mutacija: ką atskleidžia Bostono tragedija?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.