Apklausos: kieno ausys kyšo? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Apklausos: kieno ausys kyšo?

  • Temos: Politika
    Data: 2012-10-17
    Autorius: Gytis ŽAKEVIČIUS

    (Agnės Pačėsaitės-Stankevičienės piešinys)

    Artėja parlamento rinkimai ir viešojoje erdvėje pasirodo ne tik įvairi politinė reklama, bet ir skelbiami politikų reitingai. Šie reitingai visuomenės vertinami kaip išankstiniai balsavimo rezultatai. Suprantama, viešos apklausos turėtų atspindėti visuomenės nuotaikas ir simpatijas ar antipatijas konkrečių politikų atžvilgiu. Visgi retas respondentas susimąsto, kad ta tariama visuomenės nuomonė yra iškreipiama, o daugelio apklausų rezultatais manipuliuojama tol, kol gaunamas norimas, iš anksto nustatytas, o galbūt ir nupirktas rezultatas.

    POLITINĖS APKLAUSOS

    Lietuvoje veikia apie kelias dešimtis visuomenės apklausos agentūrų. Nė vienos iš šių institucijų negalima būtų apkaltinti atviru vienos ar kitos politinės jėgos propagavimu ir akivaizdžiu apklausų duomenų falsifikavimu. Vis dėlto viešųjų ryšių specialistams yra gerai žinoma metodika, kaip išgauti norimą rezultatą. Todėl aklai tikėti politikų ir politinių partijų populiarumo ir reitingų sąrašais nevertėtų. Kad ir kaip ten būtų, sociologinės apklausos bent iš dalies atspindi visuomenės nuotaikas ir net pati įmantriausia falsifikavimo technologija negali įrodyti, kad juoda yra balta ar atvirkščiai. Kita vertus, tokios apklausos dažniausiai yra užsakomos. Galime tik prisiminti seną lietuvių patarlę – kieno pinigai, to ir muzika.

    SKAIČIŲ MAGIJA

    Apklausos rezultatai tiesiogiai susiję su skaičiais ir statistiniais skaičiavimas. Žinomas Vokietijos matematikos ir statistikos profesorius Walteris Olbrichtas yra pasakęs: „Aš nepasitikiu nė viena apklausa, kurios aš pats nebūčiau suklastojęs…“ Šiuo savo sakiniu profesorius nenorėjo pasakyti, kad apklausos rezultatai yra išgalvojami arba fiktyviai sukuriami, tačiau pati apklausa tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip elementarus atsakinėjimas į klausimus. Iš tikrųjų pati apklausa susideda iš įvairių tiek statistinių, tiek socialinių aspektų, kurie dažnai yra neskelbiami, tačiau daro įtaką apklausos rezultatams. Bene pats svarbiausias apklausos statistinis parametras yra jos apimtis, t. y. kiek žmonių buvo apklausta. Kuo daugiau respondentų – tuo mažesnė paklaidos galimybė. Įsivaizduokite tokią situaciją: jūs apklausiate 10 žmonių, iš kurių penki atsiliepia teigiamai apie jūsų mėgstamą politiką. Toliau jūs apklausiate dar 90 žmonių, iš kurių, deja, nė vienas nesižavi jūsų politiku. Taigi iš viso apklausėte 100 žmonių, teigiamai atsiliepė tik 5 respondentai. Vis dėlto svarbiausias aspektas bus ne tai, kiek nuomonių buvo teigiamų, bet kur jūs, kaip apklausos organizatorius, dėsite vadinamąjį cut off (iš angl. nukirtimą, nupjovimą), arba apklausiamų žmonių ribą. Jūs galite paimti pirmųjų dešimties žmonių nuomonę ir padaryti išvadą, kad jūsų remiamą politiką teigiamai vertina net 50 proc. visuomenės, o jei imsite 100 žmonių, tuomet jūsų politiką teigiamai vertins vos 5 proc. (5/100) visuomenės. Nors pateiktas pavyzdys yra labai primityvus, tačiau jis iliustruoja, kaip, neišgalvojant faktų, galima manipuliuoti skaičiais. Lygiai taip pat galima vykdyti apklausą tol, kol bus pasiektas norimas apklausos rezultatas. Kitaip tariant, yra apklausiami vis nauji respondentai, kol pasiekiamas norimas nuomonių santykis arba bent jau yra priartėjama prie siekiamo rezultato. Kitas svarbus aspektas, į ką yra būtina atkreipti dėmesį, žvelgiant į atliktos apklausos rezultatus, yra socialiniai veiksniai. Taip jau yra, kad vieni politikai ar politinės partijos yra labiau vertinami tam tikruose miestuose ar regionuose. Tad nesunku numanyti, kad apklausiant respondentus išimtinai tose vietovėse, kur konkretūs politikai aiškiai yra populiaresni, gautume iškreiptą rezultatą. Taip pat svarbu yra apklausiamųjų amžius ir lytis. Štai Amerikoje labai populiaru apklausas daryti telefonu. Visgi ekspertai pastebėjo, kad tokios telefoninės apklausos taip pat iškreipia visuomenės nuomonę, nes apima tik vieną apklausiamųjų segmentą. Specialistai nustatė, kad dažniausiai telefono ragelį pakelia vaikai. Žinoma, vaikų nuomonė yra svarbi ir ji veikia, tarkim, tėvų apsisprendimą balsuoti už vieną ar kitą politiką ar pirkti konkretų produktą, bet apklausoje ji atspindi tik vieno segmento, bet ne visos visuomenės nuomonę. Dėl šios priežasties Amerikoje atliekant apklausą atsiliepusiojo yra prašoma prie telefono ragelio pakviesti šeimos narį, kuris paskutinis šventė savo gimtadienį. Tokiu būdu yra gaunama informacija iš įvairaus amžiaus grupių respondentų.

    ŠALUTINIAI APKLAUSOS VEIKSNIAI

    Neretai, atliekant įvairias politines apklausas, yra naudojama tam tikra informacija, kuri užsienio specialistų kalba yra vadinama „inkarine informacija“ (angl. anchor). Ši informacija yra pateikiama kartu su klausimu. Tarkim, užduodant klausimą, už kurią didžiąją politinę jėgą atiduosite savo balsą, tos didžiosios partijos yra išvardijamos. Tokiu būdu yra izoliuojamos mažesnės politinės partijos ar tos, kurios specialiai apklausos vykdytojų yra neįtraukiamos į sąrašus. Akivaizdu, kad tokias partijas paminės tik tie asmenys, kurie turi labai tvirtas politines nuostatas, o asmenys, ne itin besidomintys politika, galbūt aklai pasirinks partiją iš jiems pateikto sąrašo. Kita svarbi šalutinė informacija yra vaizdai ir įvairūs paveikslėliai. Statistiškai yra įrodyta, kad atvaizdas turi geresnę išliekamąją vertę nei to paties dalyko nupasakojimas žodžiais. Taip pat reikia paminėti, kad atvaizdas ilgiau išlieka trumpojoje atmintyje, o tai yra itin svarbu tiek apklausos, tiek pačių rinkimų dieną. Yra nustatyta, kad Amerikoje kai kurios apklausos būdavo ar iki dabar yra atliekamos gatvėse, kuriose gausu vienos partijos plakatų, šūkių ar logotipų. Visa tai, be abejonės, daro didžiulę įtaką atsakantiems į apklausos klausimus.

    Kita įdomi gudrybė, kurios griebiasi apklausų ekspertai, yra vadinamoji socialinė informacija. Dažnai, prieš užduodamas konkrečius klausimus, apklausos vykdytojas užmezga trumpą pokalbį su respondentu. Per šį trumpą pokalbį yra papasakojama apie socialinius ar visuomeninius projektus, kuriuos yra įgyvendinęs politikas ar politinė partija. Kitaip tariant, dar prieš apklausą yra stengiamasi sudaryti proteguojamo politiko įvaizdį ir paskleisti minimalią užslėptą reklamą, nors tai ne būtinai turi būti kertinė šio trumpo pokalbio tema.

    NE VISKAS AUKSAS, KAS AUKSU ŽIBA

    Iš pateiktos trumpos apklausų ir lygiai taip pat sudaromų politinių reitingų analizės matyti, kad aklai pasitikėti agentūrų darbu nevertėtų. Neretai tokias apklausas galima vertinti kaip užsakytą politinę reklamą ir puikiai užmaskuotą viešųjų ryšių akciją, siekiant suformuoti visuomenės nuomonę. Beje, prisiminkim, kaip Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius labai aiškiai yra sakęs, kad nesivaiko politinių reitingų, o susitelkia prie stiprios ekonomiškai ir nepriklausomos energetiškai valstybės pamatų kūrimo. Dabar mažai kas ir prisimena, kad premjeras skirtas nemažas biudžeto lėšas įvaizdžiui formuoti paliko valstybės ižde. Nors dabartinio Ministro Pirmininko pirmtakai sėkmingai naudojo lėšas įvaizdžiui formuoti…

    Taigi reikėtų nepamiršti, kad apklausos ir įvairūs politiniai reitingai dažnai yra ne kas kita kaip politinė reklama arba prognozė, o prognozės yra nedėkingas dalykas. Protingas ir inteligentiškas rinkėjas renkasi ne skambius šūkius, populistinius pažadus ar aukštus reitingus, bet politikus, kurie realiai įgyvendina duotus pažadus.

  • ATGAL
    Globėjas
    PIRMYN
    Palendrių broliai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.