“Apžvalga” siūlo apsilankyti | Apžvalga

Laisvalaikis

  • "Apžvalga" siūlo apsilankyti

  • Data: 2013-07-04
    Autorius: Kalbino Vilius Arlauskas

    Vintažinės dainos. Rinktiniai lietuvių estrados šedevrai ir naujos aranžuotės, kerintis Nedos vokalas ir harmoninga instrumentinė palyda – tai naujos kolektyvo „4Tango“ programos raktažodžiai Evgenios Levin nuotrauka

    Šį mėnesį „Apžvalga“ jus, mieli skaitytojai, kviečia apsilankyti dviejuose skirtinguose, bet kartu ir panašiuose renginiuose. Tai – „Kultūros naktyje“, kuri šiais metais taip pat yra ir oficialus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginys, ir kasmečiame „Kristupo vasaros festivalyje“. Abu jie gausūs renginių, tačiau skiriasi tuo, kad „Kristupo vasaros festivalis“ vyks bene du mėnesius, o „Kultūros naktis“ – tik vieną naktį. Apie šių festivalių koncepcijas ir atsiradimo idėjas, išskirtinius renginius, programų sudarymus ir kitus iššūkius pakalbinau dvi šių didžiulių renginių vadoves: „Kristupo vasaros festivalio“ organizatorę Jurgitą MURAUSKIENĘ ir „Kultūros nakties“ projekto vadovę Juditą STRUMILAITĘ.

    „Kristupo vasaros festivalis“ mėgautis muzika kviečia netikėtose erdvėse

    Papasakokite mūsų skaitytojams, kaip atsirado „Kristupo vasaros festivalis“?

    Šis klausimas, ko gero, labiau skirtas meno vadovui – prof. Donatui Katkui. Jis – festivalio siela, idėjinis vadas. Galiu tik trumpai perpasakoti mūsų pokalbį, kai pati kažkada to paklausiau. Pasak maestro, ilgą laiką Lietuvoje vyravo griežtas nusistatymas, kad sostinėje vasarą nei kultūros, nei renginių nereikia – miestas tuščias, visi atostogauja, važiuoja prie jūros, į sodus, kaimus ir pan. Tad koncertų salės, teatrai užsidaro –  visi kantriai laukia sezono pradžios. Tačiau atsivėrus sienoms ir maestro su orkestru gastroliuojant vasaros metu užsienyje, paaiškėjo, jog būtent sostinėse vyksta didžiausi vasaros festivaliai, kuriuos noriai lanko gausybė publikos. Tai buvo pirmasis impulsas išbandyti, ar ši formulė veiktų Lietuvoje. 1994 m. prof. D. Katkus ėmėsi organizuoti pirmuosius koncertus. Skeptikų ne tik kad netrūko, juos vežimu galėjai vežti, bet kai vidurvasarį vykę renginiai pritraukė pilnutėles sales, tie patys skeptikai labai greitai nutilo. Pirmuosiuose festivaliuose didžiausias krūvis teko Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui – jis dalyvaudavo beveik visuose koncertuose kartu su Lietuvos ir užsienio solistais. Dar viena prof. D. Katkaus mintis –nesusikoncentruoti vienoje erdvėje, o atvirkščiai – tiek vilniečiams, tiek sostinėms svečiams atverti Vilniaus architektūrą. Būtent todėl koncertai pasipylė po kiemus, kiemelius, bažnyčias.

    Kokia šio festivalio koncepcija?

    Festivalio koncepcija tokia: nėra blogų žanrų, išskyrus nuobodžius, todėl greta klasikinės puikiai dera pasaulio muzika, džiazas, fusion projektai. Taigi, galima išgirsti tai, ko paprastai koncertų salėse sezono metu negirdėti. Kartu tai labai liberalus, draugiškas renginys, kur koncertą sau gali atrasti tiek muzikos gurmanas, tiek mažai su ja susidūręs žmogus. Visi čia vienodai laukiami ir gerbiami.

    Dar viena svarbi „Kristupo vasaros festivalio“ pusė – atskleisti naujas, koncertams kiek netikėtas vietas. Taip klausytojai atrado Bistrampolio, Šešuolėlių, Taujėnų dvarus, Vilniaus universiteto botanikos sodą, Vilniaus paveikslų galerijos kiemą ir daugelį kitų erdvių. Nuolatos ieškoma naujų koncertų pateikimo formų, tad taip atsirado programa ekskursija+koncertas, naktiniai fortepijono rečitaliai, muzikiniai piknikai.

    Užsiminėte apie koncertus-ekskursijas, gal galėtumėte apie tai papasakoti daugiau?

    Inspiracija į dvarus grąžinti muziką kilo po pažinties su gerb. kunigu Rimantu Gudeliu, kuris globojo Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą koncertų Sankt Peterburge metu. Jis papasakojo prof. D. Katkui apie begriūvantį Bistrampolio dvarą (Panevėžio raj.) ir norą jį atgaivinti. Abu sutarė, kad orkestras, grįžęs į Lietuvą, turėtų ten pakoncertuoti. Kaip tarė, taip ir padarė. Puikiai atsimenu apgriuvusius statinius, apžėlusį parką, nevalytus tvenkinius ir orkestrą begrindėje salėje… Bet, žinote, įdomiausia tai, kad ši aplinka ne glumino, o atvirkščiai – priminė, kad būtent dvarai buvo kultūros židiniais ir ta aura iki šiol niekur neišgaravusi. Taip ir pradėjome rengti koncertus pirmiausiai Bistrampolio dvare, vėliau – Šešuolėlių (Širvintų raj.), Taujėnų (Ukmergės raj,) dvaruose. Juos beorganizuojant išryškėjo tendencija, kad nemaža dalis žmonių labai norėtų atvykti į dvarus ne tik muzikos paklausyti, bet ir daugiau apie pačius dvarus sužinoti. Galų gale, ne visi turi nuosavą transportą. Taip atėjo labai aiškus sprendimas – turime rasti partnerį, kuris padėtų įgyvendinti šiuos publikos norus. Agentūra „Kiveda“ mumis patikėjo ir pasitikėjo, tad dabar jie rūpinasi kelionių komfortu, mes – menine programa, o galutinis rezultatas – ekskursija+koncertas.

    Šiuo metų laiku dėl įvairių priežasčių sostinėje žmonių yra kur kas mažiau. Sakykite, kaip sugebate pritraukti publiką į festivalio koncertus?

    Festivalis labai liberalus ir draugiškas, o programa turtinga ne tik koncertų, bet ir žanrų įvairovės, todėl, manau, mums šiek tiek lengviau nei fokusuotiems renginiams. Taip pat nuo gyvavimo pradžios festivalis laikosi „įkandamų kainų“ politikos. Kita vertus, galime nuoširdžiai pasidžiaugti žiniasklaidos dėmesiu – praėjęs festivalis joje buvo minėtas daugiau kai 260 kartų. Mes tai nepaprastai vertiname ir esame labai dėkingi. Ko gero, negalima nepaminėti ir LRT indėlio: praėjusiais metais prasidėjo gražus bendradarbiavimas, kurio vaisiai – ne tik koncertų anonsai, bet ir geriausių koncertų įrašai, įdomūs interviu su atlikėjais ir pan.

    Sekant turizmo informacijos centrų pateikiamą statistiką, turistų skaičius Vilniuje nuolatos auga, tai pajutome ir mes. Tarp užsienio klausytojų labai populiarūs naktiniai fortepijono rečitaliai Šv. Kotrynos bažnyčioje. Turistams iš užsienio pasiekti yra taikoma atskira komunikacija, kanalai.

    Festivalio moto skelbia: „Visi žanrai geri, išskyrus nuobodžius“. Iš tikrųjų šiųmetėje festivalio programoje galima rasti daugybę skirtingo pobūdžio koncertų: nuo populiariosios iki klasikinės muzikos. Kaip sudaroma programa?

    Nuo struktūros. O struktūra – „festivaliai festivalyje“: gitaros muzikos ciklas „Kristupo gitaros“, fortepijono muzikos ciklas „Naktiniai fortepijono rečitaliai“, vargonų muzikos ciklas „Sakralinės muzikos valandos“, akordeono muzikos ciklas „Akordeono muzikos savaitė“.

    „Sakralinių muzikos valandų“ programą sudaro vargonininkė Renata Macinkutė Lesieur (ilgą laiką šia programa rūpinosi prof. Leopoldas Digrys). Labai džiaugiamės, kad akordeono muzikos ciklo meno vadovu sutiko būti Martynas Levickis. O kitais ciklais ir likusia programa rūpinasi prof. D. Katkus ir komanda. Per tiek metų susiformavo glaudūs ryšiai su daugeliu partnerių – Lenkijos institutu, Danijos, Italijos kultūros institutais, Norvegijos, Ispanijos ambasadomis, Portugalijos asociacija, tiesioginiai ryšiai su atlikėjais ir kt. Kiekvieno festivalio programa – tai daugelio žmonių didelio atsidavimo, kūrybos, pastangų vaisius.

    Festivalis renginių skaičiumi sunkiai turi su kuo konkuruoti. Kuris renginys bus svarbiausias festivalio akcentas? Ar dar turite neįgyvendintų sumanymų?

    Tai, ko gero, sunkiausias klausimas… Priklauso nuo pomėgių. Vieniems akcentu galbūt taps Ievos Narkutės kūryba, kitiems – šiuolaikinė muzika Molėtų observatorijoje, atliekama Martyno Levickio, tretiems – egzotiškoji cumbia su charizmatiškuoju Antonio Rivas, dar kitiems – ilgesingas fado… Galbūt ne akcentas, o tikrai galinga intriga bus neįprastas norvegų dainininko ir muzikanto Aleksandro Rybako amplua. Jis grieš kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

    Sumanymų tikrai netrūksta. Kaip visiems, dažniausiai pritrūksta laiko juos kokybiškai įgyvendinti, o kartais – tiesiog darbo rankų. ■

    „Kultūros naktis“ sostinės erdves pripildys įvairiausių meno projektų

    Gal galėtumėte „Apžvalgos“ skaitytojams, kurie galbūt dar negirdėjo apie šį renginį, papasakoti, kas yra „Kultūros naktis“ ir kaip ji atsirado?

    „Kultūros naktis“ – tai meno ir kultūros festivalis, rengiamas Vilniuje nuo 2007 metų. Šį renginį inicijavo „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ organizatoriai, kurie miesto gyventojams ir svečiams norėjo padovanoti naktį, kai kiekvienas mieste gali rasti sau artimos veiklos, koncertų, pasirodymų. Per „Kultūros naktį“  Vilniaus aikštes, gatves, parkus ir netikėčiausias erdves pripildo įvairiausių meno rūšių projektai – muzika, šokis, teatras, kinas, fotografija, šiuolaikinės instaliacijos ir daugybė kitų.

    Kaip tik šiais metais „Kultūros naktis“ buvo įvertinta ir tarptautiniu lygiu – buvome priimti į tarptautinį nakties festivalių tinklą „Nuit Blanche“, kuriam priklauso nakties festivaliai, vykstantys JAV, Japonijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitose šalyse. Mums tai – didelis įvertinimas ir dar viena motyvacija Vilniaus gyventojus pakviesti į kupiną veiklos ir įspūdžių naktį.

    Vilniuje „Kultūros nakties“ renginiai šiais metais vyks naktį iš liepos 5 į 6 d. nuo 18 val. iki 2 val. nakties, o kai kurie kiemeliai, barai pakvies panaktinėti ir ilgiau. Kiekvienas čia tikrai ras sau įdomių projektų – vyks ir dirbtuvės mažiesiems, populiariosios ir klasikinės muzikos pasirodymai, šokio ir teatro spektakliai, šiuolaikinio meno projektai, savo projektus pristatys menininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Gruzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos. Svarbiausia, kad visi menininkai „Kultūros naktyje“ dalyvauja tik vedami entuziazmo ir kūrybinių paskatų, ačiū jiems už tai! Taip pat ypač prisideda Vilniaus miesto savivaldybė. Jos pastangomis galime kasmet tęsti „Kultūros nakties tradiciją“. Šiais metais turėsime tikrai tarptautinį renginį, ir ne tik dėl menininkų iš įvairių šalių – prie programos prisijungia ir 19 užsienio šalių ambasadų ir kultūros institucijų.

    Šiemet „Kultūros naktis“ taps oficialiu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atidarymo renginiu. Kaip jaučiatės sulaukę tokio įvertinimo? Ar šiam įvykiui pažymėti bus skirtas koks nors specialus renginys?

    Oficialiai atidaryti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai – ir džiugu, ir kiek baugu – juk turime parengti įspūdžių kupiną nakties programą ne tik miesto gyventojams ir svečiams, bet ir aukšto rango pareigūnams, tad turime dar labiau susitelkti ir su visa komanda padirbėti iš peties. Liepos 5 dieną po oficialių uždarų renginių įvairių ES šalių atstovai, aukščiausi šalių ir ES vadovai taip pat pasklis po Vilniaus gatves ir kartu su gyventojais įsilies į nakties renginius. Bendradarbiaudami su Užsienio reikalų ministerija, aukšto rango svečiams parengsime ir specialus maršrutus-žemėlapius su rekomendacijomis, kokius projektus ir pasirodymus jiems siūlytume pamatyti. Be to, Vilniaus universiteto kiemelyje planuojamas specialus koncertas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžiai pažymėti. Šis koncertas bus atviras visiems „Kultūros nakties“ dalyviams.

    Šio festivalio renginių skaičius yra labai didelis, bet gal galėtumėte išskirti ką nors, kas vyks šiemet, bet ko ankstesnėse „Kultūros naktyse“ dar nebuvo?

    Taip, šiais metais pakviesime į daugiau nei 160 renginių, kurie vyks 150 įvairių Vilniaus vietų. Savo darbus pristatys daugiau nei 700 menininkų, tad išskirti projektų labai nesinorėtų, nes kiekvienas jų tikrai ras didesnę ar mažesnę savo auditoriją.  Visgi tarp didžiausių projektų turbūt reikėtų paminėti bendrą lietuvių ir skandinavų (menininkų iš Suomijos, Švedijos ir Norvegijos) darbą – audiovizualinį performansą „Recycling rituals“, taip pat Pierre Ardouvin „Purple Rain“ projektą, sulaukusį didelio pasisekimo ir kitose šalyse ir rekomenduotą „La Nuit Blanche“ organizatorių. Į Vilnių atvykstanti lietuviškų šaknų turinti britų menininkė Kathy Hinde pristatys projektą „Piano Migrations“ – tai audiovizualinė instaliacija, kurios metu taip pat vyks dirbtuvės vaikams ir muzikinis pasirodymas.

    „Kultūros nakties“ metu daug dėmesio bus skiriama šeimoms, vyks ir jau tradiciniai renginiai: koncertai jaunimui, Domanto Razausko koncertas Rotondoje, kino ant žolės programą pristatys „Kino pavasaris“, į koncertą Lukiškių aikštėje pakvies Petras Geniušas. Visko ir neišvardysi, tad labai kviečiame sekti informaciją mūsų puslapyje www.kulturosnaktis.lt ir Facebok paskyroje „Tebūnie naktis!” ir jau visai netrukus čia galėsite susipažinti su visa renginio programa, susidaryti savo maršrutus.Čia rasite renginio žemėlapį ir daugybę kitos naudingos informacijos.

    Su kokiomis didžiausiomis problemomis susidūrėte ruošdamiesi šiam renginiui?

    Didžiausia problema – žmogiškųjų išteklių trūkumas, nes festivalio komanda sudaryta vos iš poros žmonių, be savanorių neišsiverstume, tad kiekvieno pagalba mums labai svarbi. Be to, kasmet vis daugiau renginių vyksta mieste, tad labai sudėtinga gauti paramos iš verslo, tenka ilgai ir nuosekliai dirbti, kad surinktume visą finansavimą, kurio reikia festivaliui surengti, techninėms išlaidoms padengti. Žinoma, ir menininkus koordinuoti ne taip paprasta, ypač kai jų ne vienas šimtas… ■

  • ATGAL
    Šri lanka - nuostabi gamta ir galimybės tik vyrams
    PIRMYN
    Rūstus poliarinis Uralas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.