Ar atėjo galas JAV ir Rusijos santykių „perkrovimui“? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ar atėjo galas JAV ir Rusijos santykių „perkrovimui“?

  • Temos: Politika
    Data: 2013-05-03
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui padovanojo simbolinį raudoną mygtuką, reiškiantį JAV-Rusijos santykių „perkrovimą“ (Ženeva, Šveicarija 2009 m. kovo 6 d.) AP/Scanpix/Sweden/Scanpix nuotrauka

    Nuo Baracko Obamos perrinkimo JAV prezidentu pernai lapkričio pradžioje prabėgo kone pusmetis. Būtent tuomet Vašingtone ir Maskvoje atgimė viltys, kad abiejų šalių santykių „perkrovimo“ mygtukas bus paspaustas dar kartą. Kremlius lengviau atsikvėpė, kad respublikonas Mittas Romney demokratui liko už nugaros, nes jis rinkimų kampanijoje apie Rusiją pasakė daug šiurkščių žodžių… Tačiau laikas eina, o tas stebuklingas mygtukas užstrigęs.

    Kovo pabaigoje Elioto tarptautinių santykių mokykloje prie George‘o Washingtono universiteto (The Elliot School of International Affairs at the George Washington University) vyko tarptautinė konferencija įsidėmėtinu pavadinimu „Rusija kaip pasaulinė valstybė: prieštaringi požiūriai iš Rusijos“. Joje susidūrė Maskvos ir Vašingtono ekspertų nuomonės apie abiejų šalių santykių „perkrovimą“, bet dominavo pozicija, kad tas santykių atnaujinimas atgyveno, nes iš pat pradžių jį skirtingai suprato abiejų šalių sostinėse.

    O iš visų šių metų Vakarų spaudos publikacijų apie JAV ir Rusijos santykius įstrigo žurnalo „Forbes“ straipsnio pavadinimas „Perkrovimas mirė. Tegyvuoja perkrovimas!“. Tai aliuzija į žinomą pasaką, kuri baigiasi džiaugsmingomis minios ovacijomis, kad daugiau drakono nebėra, bet štai atgimė kitas, geresnis…

    Drakonas laikinai išnyko…

    Žinoma, dviejų šalių, o kartu ir Rytų bei Vakarų blokų santykių gerinimas – tai ne alegorija apie drakoną, kuriam reikia vis naujų aukų. Prieš ketverius metus paspaustas santykių „perkrovimo“ mygtukas tapo garantija, kad pasaulis iš tikrųjų išsivaduoja iš Šaltojo karo reliktų ir ateina nauja taikos, nusiginklavimo ir įtampos mažinimo era. 2009 m. pradžioje JAV viceprezidentas Joe Bidenas Miuncheno konferencijoje pirmą kartą pasiūlė kursą į santykių su Rusija atšilimą, o po mėnesio abiejų valstybių užsienio reikalų ministrai, šiltai juokaudami ir ginčydamiesi, ar šį procesą reikia vadinti „pakrovimu“ ar „perkrovimu“, spustelėjo simbolinį mygtuką…

    Kaip 2010-ųjų paskutinę gruodžio dieną „Geopolitikoje“ rašė apžvalgininkė Monika Poškaitytė, tuomet entuziazmo buvo tikrai daug. Visi ėmė ploti, kai JAV viceprezidentas J. Bidenas Miuncheno saugumo konferencijoje pirmą kartą ištarė magišką frazę: „Laikas nuspausti „perkrovimo“ mygtuką Rusijos ir JAV santykiuose.“ Politologai, komentatoriai ir žiniasklaida „perkrovimo“ idėja užsikrėtė iš karto. Reikėjo skubėti, ir praėjus vos mėnesiui nuo šio pareiškimo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir jos kolega iš Rusijos Sergejus Lavrovas drauge nuspaudė simbolinį „perkrovimo“ mygtuką.

    Tiesa, apžvalgininkė pažymėjo, kad naujasis JAV ir Rusijos santykių etapas prasidėjo kiek anksčiau: 2009-ųjų liepą buvo sukurta JAV ir Rusijos dvišalė pre­zidentinė komisija glaudesniam bendradarbiavimui skatinti, lapkritį Čikagoje surengta Rusijos ir JAV santykių „renesansui“ skirta konferencija, 2010-ųjų gegužę JAV kariai dalyvavo Pergalės die­nos parade Maskvoje, o vasaros pabai­goje pagaliau įvyko bendros karinės pratybos „Akylasis erelis – 2010“. Beje, šias pratybas buvo planuojama rengti dar 2008-aisiais, tačiau tuomet jos neįvyko dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto. Manoma, kad šis Maskvos akibrokštas buvo signalas Vašingtonui nepasitikėti Kremliumi.

    Pasiūlymų portfeliai tušti

    Šio sausio pabaigoje, vykdamas į eilinę saugumo konferenciją Miunchene, J. Bidenas savo portfelyje jau neatsivežė nieko nauja, rašė laikraštis „The New York Times“, o tai reiškia, kad JAV ir Rusijos santykiai grimzta į dar vieną šaltą miglą.

    Bet ne visai taip, prieštarauja gerų santykių tarp abiejų valstybių šalininkai. Ir jie turi savų argumentų. Per tuos ketverius metus buvo pasiekta nemažai. Štai 2011-ųjų vasarį Rusija ir JAV pasirašė trečiąją branduolinių užtaisų sumažinimo sutartį (SPG-3). Šalys įsipareigojo šį arsenalą sumažinti nuo 2200 iki 1550 vienetų. Be to, susitarta dėl monitoringo sistemos atnaujinimo, nes senoji baigė funkcionuoti 2009 m. Rusija 2012 m. pagaliau įstojo į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO), o tam visus blokados šliuzus išvalė būtent Vašingtonas, įtikinęs kitas organizacijos nares, pirmiausiai buvusias sovietines respublikas, nevetuoti šio įstojimo.

    Galų gale ledai pajudėjo JTO Saugumo Taryboje svarstant Irano branduolinės programos neutralizavimo klausimus, kai Rusija pritarė sankcijoms Teheranui. Niujorko universiteto profesorius Stephenas Cohenas „The Washington Post“ puslapiuose atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų JAV ir Rusijos bendradarbiavimo faktą – bendrus antiteroristinius veiksmus, kad būtų normalizuota padėtis Afganistane. Rusija leido (sovietinis terminas „leido“ atspindi ir dabartinės Rusijos interesus posovietinėje erdvėje) JAV ir NATO lėktuvams naudotis savo karinėmis bazėmis Vidurio Azijos šalyse transporto ryšiams su Afganistanu.

    Vėl kaltas V. Putinas?

    Tačiau kas gi atsitiko maždaug prieš metus? Apžvalgininkai siūlo atkreipti dėmesį į Vladimiro Putino sugrįžimą į Kremlių po pernai kovą įvykusių Rusijos prezidento rinkimų. Tai svarbesnis atskaitos taškas dviejų šalių santykiuose negu B. Obamos perrinkimas po pusmečio. Gegužę įvyko V. Putino inauguracija ir tuomet prasidėjo naujas Rusijos opozicijos persekiojimo etapas. Vakarai visuomet pirmenybę teikė žmogaus teisėms ir nepasitikėdami stebėjo opozicijos mitingų išvaikymą Maskvoje, išdykėliškos pankų roko grupės „Pussy Riot“ įkalinimą po skandalingo teismo proceso. Bet Vašingtoną ypač papiktino V. Putino praėjusį gruodį pasirašytas įstatymas, draudžiantis Amerikos piliečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos, atsakant į Kongreso priimtą vadinamąjį „Magnitskio įstatymą“. JAV įtarė, kad šis V. Putino žingsnis išprovokuotas ne tiek ketinimo apriboti pačių rusų verslininkų pažeidimus, bet dar kartą prispausti Rusijos opoziciją ir apkarpyti jų ryšius su Vakarais.

    Lyg sniego lavina pasipylė kitos priemonės: Maskva per kelis mėnesius suspėjo nutraukti Amerikos tarptautinės plėtros agentūros, finansavusios Rusijos nekomercinių organizacijų (NKO) veiklą, paskelbė apie Nano-Lugaro programos, finansavusios Rusijos branduolinio ginklo saugumo užtikrinimo priemones, nutraukimą, uždraudė amerikietiško paso savininkams dirbti NKO vadovybėse. Lyg motyvuodama tokius veiksmus tuo pačiu metu Maskva neadekvačiai atkakliai tvirtina apie Vašingtono ketinimus įgyti karinį pranašumą prieš ją.

    Šaltasis karas – ant slenksčio?..

    Bet net tamsiausiais įtempimo laikais reikėjo ieškoti išeities. Rusijos „Ežednevnyj žurnal“ žurnalistas Aleksandras Golcas leidinio portale Ej.ru rašo, kad, nors santykiai tarp JAV ir Rusijos, praėjus ketveriems metams nuo jų „perkrovimo“ pradžios, ko gera, yra pačiame žemiausiame taške per pastaruosius 20 metų, daugumos valstybių analitikai prognozuoja, kaip susiklostys jų šalių santykiai su valstybe, tarptautiniuose reikaluose vaidinančia tokį svarbų vaidmenį. Ar kas nors pasikeis B. Obamai būnant prezidentu antrą kartą? Sprendžiant iš visko, Vašingtonas nepraranda vilties pagerinti santykius. Spaudos duomenimis, sausio pabaigoje į Maskvą buvo atvykęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Danilone‘as, kuris bandė įtikinti V. Putiną nebloginti santykių su JAV.

    Laikraštis „The Christian Science Monitor“ pranešė, kad JAV Kongrese buvo pristatytas naujas Pentagono pranešimas dėl Priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) plėtros Europoje 4-ojo etapo. Esą dėl jos elementų dislokavimo jau susitarta su Lenkija, Rumunija ir Turkija. Tačiau nors Maskva vėl protestuoja prieš šį etapą, jis yra kompromisinis, o dislokavimo vietos tarsi tolsta nuo Rusijos sienų…

    Analitikai daug vilčių deda į galimą B. Obamos vizitą į Maskvą šį pavasarį, kurio ypač laukia Miunchene apie jį daug kalbėjęs Rusijos diplomatijos vadovas S. Lavrovas. Tačiau Vašingtone kalbama, jog Baltieji rūmai dar nesirengia šiam vizitui. Vietoj jo JAV prezidentas ketina aplankyti Sankt Peterburgą rugsėjį, kai čia bus surengtas G20 šalių lyderių susitikimas.

    Taigi šiokios tokios viltys, kad naujo Šaltojo karo bus išvengta, rusena. Tarptautinių ir strateginių tyrimo centro (Center of Strategic and International Studies) garbės vadovas, buvęs Amerikos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis laikraščiui „The New York Times“ sakė: „Putinas ir jo kompanija be jokio reikalo didina įtampą Rusijos ir JAV santykiuose. Bet aš iš to nedarau išvados, kad Rusiją kažkaip reikia pažeminti ir vaizduoti nesvarbia šalimi“.

    JAV neaukos Lietuvos dėl Rusijos

    Kol santykiai didžiųjų valstybių tokie šalti, kaip turi jaustis Lietuva. 2012 m. gruodį Lietuvoje lankėsi Jungtinių Valstijų politikos apžvalgininkas Davidas Markas. Portalo Politico.com apžvalgininkas žurnalistams sakė, kad antrai kadencijai perrinktas JAV prezidentas B. Obama nusiteikęs išlaikyti gerus santykius su posovietinėmis Rytų Europos valstybėmis ir tolesnėse derybose su Rusija dėl priešraketinės gynybos sistemos neaukos Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesų.

    „Nors prezidentas B. Obama dar nesilankė Lietuvoje, kiek atsimenu, valstybės sekretorė Hillary Clinton čia buvo dukart, taip pat Johnas McCainas ir kiti iškilūs JAV politikai. Lietuva vis dar yra gerai matoma JAV radaro ekrane“, – viltingai kalbėjo J. McCainas. Jis laikėsi nuomonės, jog kone mažiausias tarp visų NATO šalių Lietuvos gynybos biudžetas neturėtų tapti priežastimi Vašingtonui keisti požiūrį į Vilniaus užsienio ir nacionalinio saugumo politikos siekius. „Aš nemanau, kad Vašingtonas vertina Lietuvą šiuo atžvilgiu. Aš manau, jos poreikiai yra suprantami. Kai kuria prasme jaučiama pagarba tam, ką padarė Lietuva su savo išlaidų karpymo programa dėl to, kad ji iš tiesų sumažino viešąsias išlaidas taip, kaip nesugebėjo daugelis kitų šalių, įskaitant ir Jungtines Valstijas. Todėl aš nemanau, kad tai iš tiesų yra problema Vašingtonui“, – sakė D. Markas.

    Naujienų agentūrai BNS komentuodamas pernai balandį netyčia į eterį patekusį B. Obamos pašnekesį su tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, kurio metu JAV vadovas sakė, jog derybose dėl priešraketinės gynybos sistemos jis turės „daugiau lankstumo“ po rinkimų, apžvalgininkas D. Markas pridūrė: „Bet kada, kai užfiksuoji lyderį sakantį kažką, kai jis galvoja, kad nėra įrašinėjamas, tai paprastai yra tai, ką jis iš tiesų mano. Vis dėlto aš nemanau, kad jis turėjo omenyje, jog patenkins Rusiją. Aš manau, jog tai labiau reiškė, kad jis nebus suvaržytas derybų prasme ir galbūt galės surasti tokias sąlygas susitarimui, kurios būtų palankesnės abiem pusėms. Aš manau, kad tai reiškia, jog jis turės daugiau erdvės deryboms“.

  • ATGAL
    Šiaurės Korėjos absurdo teatras tęsiasi
    PIRMYN
    Per Baltarusijos miestus nuvilnijo solidarumo su politiniais kaliniais banga
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.