Ar bankrotas užgesins olimpinę ugnį? | Apžvalga

Pasaulio lietuviai

  • Ar bankrotas užgesins olimpinę ugnį?

  • Temos: Visuomenė
    Žemynai: Europa
    Data: 2011-11-24
    Autorius: Martyna ŽILIONYTĖ

    Atrodo, šiandienos graikams pergyventi ekonominę krizę reiks ne mažiau kantrybės ir ištvermės nei jų antikinių mitų herojams... (P. Užos nuotr.)

    Dažnas lietuvis gali pasigirti bėdavojimosi ypatumais. Vienas kitas ir už kaimyną dvigubai padejuoti moka. Vis dėlto šiandien garsiai besiskundžiančius ir tūžmingai protestuojančius televizijos žinių reportažuose matome pietinių ES šalių gyventojus, o konkrečiai – graikus. Kaip iš tiesų jaučiasi gyvenantys Graikijoje, kas privertė juos išeiti į gatves? Kaip mūsų iš šalies matomas bankroto akivaizdoje atsidūrusios šalies vaizdas atsispindi jų kasdienėje realybėje? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, kviečiame jungtis prie „Apžvalgos“ kelionės ir aplankyti tautiečius, gyvenimą susiejusius su Graikija. Mūsų kalbinti Graikijos lietuviai – tai Jurga Montvydaitė – Graikijos lietuvių bendruomenės pirmininkė ir Tarptautinių santykių Atėnų Pandeio universiteto studentė, Rasa Alėjūnaitė – verslininkė, ir Paulius Uža – informacinių technologijų kompanijos vadovas.

    Viduržemio saulės pavilioti

    J. Montvydaitė. (Nuotrauka iš asmeninio J. Montvydaitės archyvo)

    Ko Lietuvoje beklaustume, tikrai daug kas gali pasakyti, kad giminaitis X ar draugas Y išvyko į JAV, Angliją, Ispaniją ar Airiją. Kartais dėmesį atkreipia žinia, kad lietuviai keliauja ir į kitus egzotiškus pasaulio kraštus kurtis gyvenimo. Panašiai nutiko ir šio straipsnio herojams. Lietuvę Rasą su Graikija susiejo šeimyninio statuso pokyčiai. „Prieš penkerius metus persikėliau į Graikiją gyventi kartu su savo vyru, kuris yra graikas“, – atviravo verslininkė. Lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga į Graikiją atvyko po studijų dar 2003 metais. Anot lietuvės, per laiką pririšo tiek šalis, tiek ir graikų kalbos mokslas Atėnų universitete. „Tada Graikija buvo išties pakilime, ypač piką pasiekė 2004 metais, kai vyko Olimpinės žaidynės. Gyvenimas tuomet buvo tikrai kitoks tiek ekonominiu atžvilgiu, tiek vertybėmis, tiek žmonėmis“, – teigė Jurga. Paulius į Atėnus atvyko prieš ketverius metus. Visada norėjęs pabandyti gyventi „piečiau”, tad pasitaikius progai išvyko į Graikiją. „Afrikos šalys netraukė, Azija taip pat, Australija atrodė per toli, – prisipažino lietuvis. – Atėnuose net ir žiemą retai kada iškrenta sniegas, o lyja vos dešimt kartų per visus metus. Mano manymu, Atėnai – tai viena geriausių vietų Europoje klimato atžvilgiu“, – išsakė savo mintis informacinių technologijų kompanijos vadovas.

    Graikija iš arti

    Protestuotojai svaido akmenis į riaušių policiją Atėnų centre (2011 m. spalio 20 d.). Graikų pyktis dėl naujų griežtų ekonominių priemonių ir nedarbo į smurtą peraugo spalio 19 d., kai demonstracijos dalyviai ėmė mėtyti didžiulius marmuro gabalus ir benzino bombas, o raušių policija atsakė ašarinėmis dujomis ir kurtinančiomis granatomis. (AP/Petros Giannakouris/SCANPIX SWEDEN nuotr.)

    Pastaraisiais mėnesiais Graikija pasaulyje pradėta dažnai linksniuoti naujienų pranešimuose. Apie šalį ištikusią krizę dažnas susidarė nuomonę tik iš vaizdų per televiziją, kur protestuojančių minia veržiasi link Parlamento rūmų. Kažin ar kiekvienas toje minioje geriau žino, kaip suvaldyti krizinę situaciją. Kokiomis nuotaikomis iš tiesų gyvena „bankrutuojančios“ valstybės žmonės? „Sunku atsakyti į šį klausimą vienareikšmiškai, – teigia Rasa. – Situacija šalyje išties sudėtinga, gyvenimo kokybė prastėja staigiai, tai matyti ir iš socialinių ir ekonominių rodiklių,  iš draugų ir pažįstamų padėties.“

    Anot Jurgos, žiūrint televizorių,  išties kyla įspūdis, kad Graikija bankrutuoja. Kita vertus, „išėjus į miestą matyti, kad truputį kitaip nei seniau, bet gyvenimas verda: mašinų nesumažėjo, žmonės bėga, lekia, kažkur skuba, geria kavą, jaunimas savaitgaliais plūsta pramogauti. Nebeišlaidaujama tiek, kiek seniau, bet judėjimas vyksta. Matosi, kad yra ir tokių žmonių, kurie nelabai žino, kas yra krizė“, – savo mintimis dalijosi Atėnų universiteto studentė.

    Pasak Pauliaus Užos, nuotaikos Atėnuose įvairios, bet ypatingos krizės nesijaučia. Tai kas vyksta dabar, yra savotiškas rinkos „apsivalymas“. Nors „krizė“ dažną graiką privertė uždaryti šeimos verslą, jų vietas greitai užėmė nauji verslininkai, kurie dėdami daugiau pastangų teikti kokybiškas paslaugas, daugiau dėmesio skirdami klientui, prekės ženklų kokybei sukuria rinkoje geresnį konkurencijos suvokimą. Anot lietuvio, dažniausiai žmonės piktinasi ne pačia vyriausybės „diržų susiveržimo“ politika, o jos nesugebėjimu kontroliuoti darbuotojų profsąjungų, kurios kelią visišką chaosą rengdamos neribotas streiko akcijas.

    Iš tiesų Graikiją, kaip ir bet kurią kitą Europos šalį, smarkiai paveikė pasaulinė ekonomikos krizė: gyventojai netenka darbo, smarkiai sumažinti atlyginimai, mokesčių vis daugėja ir jie didėja, pasiėmę paskolas iš banko nebepajėgūs jų grąžinti. „Nors krizė „atsitinka“ tik tuomet, kai apie ją praneša visuomenės informavimo priemonės, slogi verslo ir ekonomikos padėtis čia buvo juntama jau gerokai anksčiau. Žinoma, pastarųjų dvejų metų politiniai sprendimai tiek šalies, tiek ES erdvėje situaciją gerokai pablogino. Labai gaila, bet valdžios buvo padaryta labai mažai siekiant išvengti šalies bankroto ir užtikrinti gyventojų ekonominį saugumą, – apgailestavo Rasa. – Dėl šių veiksnių organizuojasi, buriasi naujos partijos ir judėjimai.“

    Planas „b“

    Sudėtingėjanti situacija Vakarų pasaulio kultūros lopšyje kelia emigracijos bangą. Ne tik vietiniai gyventojai, bet ir užsieniečiai nesigina minčių apie išvykimą iš Graikijos, o kai kurie jau yra palikę šalį. Pauliaus nuomone, galimybė išvykti į kokią kitą šalį dėl geresnių verslo sąlygų visada po ranka, tačiau kol kas minčių palikti Graikiją jam nekyla. Jurga prisipažino, kad ne kartą galvojo apie grįžimą į Lietuvą ir tikrai to nebijanti, nes turinti dvejus namus – Lietuvą ir Graikiją. Kai vienuose pasidaro šalta, visada galima prisiglausti kituose.
    „Aš ir mano šeima pasiliekame – šį sprendimą, ko gero, keistume, jei kiltų rimtų pavojų mūsų saugumui“, – prisipažino Rasa, kalbėdama apie galimybę išvykti iš Graikijos.

    Streikų anatomija

    P. Uža. (A. Šukevičiūtės nuotr.)

    Jurgos nuomone, streikai gali suvienyti pačius žmones arba, priešingai, sukelti pilietinį karą. „Kaip matyti, mitingais ir demonstracijomis pasinaudoja kitos politinės jėgos: anarchistai, komunistų partija ir jaunimo sąjungos“, – apie Graikijos kasdienybę pasakoja Jurga. Beje, pasak lietuvės, protestuojantys jaunimo sąjungų aktyvistai taikius streikus paverčia tiesiog karo lauku. Krizės akivaizdoje visos politinės partijos Graikijoje, o ypač valdančioji, pajuto, ką reiškia vaikščioti bedugnės kraštu. Verslininkė Rasa įsitikinusi, kad sankcionuotas streikas – laisvų demokratinių valstybių piliečių prerogatyva ir šie protestai tiesiog rodo, kad graikams – išsilavinusiai ir civilizuotai tautai – nestinga temperamento, jie drąsiai ir laisvai reiškia savo nuomonę, nevengia konfrontuoti. Kritiškiau minėtus protestus vertina Paulius: „Iš vienos pusės – streikuojantys graikai nori, kad viskas būtų kaip prieš krizę, tad kai kurie streikuotojų reikalavimai tiesiog nesutelpa į sveikos logikos ribas ir bet kurioje kitoje Europos šalyje būtų net nediskutuotini, – tikina Paulius. – Iš kitos pusės, Graikijos valstybė yra stipriai spaudžiama kitų ES šalių normalizuoti šalies valdymą, nukirpti neregėto dydžio socialines garantijas valstybinio sektoriaus darbuotojams ir sumažinti patį darbuotojų skaičių. Tai yra reformos, kurios buvo atidėliojamos  metų  metus, mainais į rinkėjų balsus, tačiau dabar jas būtina įdiegti“, – drąsiai išsako savo įžvalgas lietuvis.

    Akistata su krize

    Ne turistą, o visavertį Graikijos gyventoją, esama šalies situacija  palietė asmeniškai. Šiandien kai kurie tapo tik liūdnos statistikos vienetu, kiti vis dar turi kuo pasidžiaugti. IT kompanijos vadovas Paulius kai kuriuos krizės padarinius netgi vertina teigiamai. „Pagerėjo gyvenimo kokybė, atpigo patalpų nuoma ir paslaugos. Pavyzdžiui, kavos puodelį Atėnų centre, anksčiau kainavusį apie 5 eurus, dabar galima nusipirkti perpus pigiau. Atsirado didesnis produktų ir paslaugų pasirinkimas. Mano verslas taip pat nenukentėjo. Daugelis graikų kompanijų pradėjo ieškoti būdų, kuo pakeisti tradicinę reklamą televizijoje ir spaudoje, tad informacinių technologijų sritis Graikijoje paaugo“, – apie dabartinę situaciją pasakoja įmonės vadovas. Verslininkės Rasos teigimu, kaip ir visi čia gyvenantys, ji taip pat jaučianti mokesčių kilimą, o pajamų mažėjimą. Jurgos žodžiai apie krizės padarinius Graikijoje skamba, matyt, panašiai kaip ir daugelio tautiečių, nusivylusių ekonominės krizės realybe čia, Lietuvoje. „Sumažėjo pajamos, mokesčiai didėja, vos galime sau leisti nusipirkti pirmosios būtinybės produktų. Labai sunku susirasti darbą, – pasakoja lietuvė apie Graikijos šiandienes realijas. – Nors buvome iš tų, kurie visada sąžiningai mokėjome mokesčius, nevogėme iš šios šalies. O tie kurie turtėjo valstybės sąskaita, taip ir liko nenubausti“, – patikino Graikijos lietuvių bendrijos pirmininkė.

    Po laiko – visi protingi

    Iškilus pirmiesiems Graikijos krizės simptomams, daug kas skubėjo žarstyti patarimus. Ne viską lengva įgyvendinti per vieną dieną. Patarimas – ne vienos nakties paskola! Nauda išryškės per ilgą laiką, tad visiems Graikijos gyventojams reikalinga kantrybė. Pietietiškas temperamentas tam gali pakišti koją. Pasak Rasos, šiandienė situacija – tai jau nebe vienos Graikijos bėda. Žvelgiant plačiau, visos šalys yra pasiskolinusios per daug. „Būtų viskas paprasta ir aišku, jei finansinės bėdos kamuotų tik baramas „nedoras“ šalis, kaip Graikiją, Ispaniją, Airiją ar Portugaliją. Kai daugiausia pasiskolinusi šalis pasaulyje yra JAV…“ – dėstė verslininkė. – Aš tikėčiausi didesnės ES vienybės. Stipresnių politinių lyderių, globalesnių įžvalgų ir labiau su realybe susietų sprendimų.“

    Tautietė Jurga viliasi, kad tiek patys žmonės, tiek vyriausybė susivienys. „Baisu žiūrėti, kaip partijos tarpusavyje plakasi, kaltina viena kitą, vadina nesugebančiais padaryti nieko, užuot susivienijusios! Tik kartu, drauge galime pasiekti produktyvių rezultatų“, – tikina Graikijos lietuvių bendruomenės atstovė.

    Pauliaus teigimu, Graikijos rinkoje yra begalė „juodų“ pinigų, o mokesčių vengimas čia tapęs nacionaliniu sportu. Kaip ir bet kurioje valstybėje, taip ir Graikijoje mokesčių didinimo strategija sukelia neigiamą gyventojų reakciją ir skatina vis daugiau Graikijos kompanijų slėpti pajamas. IT kompanijos vadovas siūlo Graikijos politikams trijų žingsnių planą. „Visų pirma, valstybė turi pasirūpinti šešėlinės ekonomikos mažinimu – vienas iš galimų būdų – „juodų” pinigų legalizavimas už mokestį. Sukurti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo strategijas (įskaitant ir mokesčių mažinimą), tai turėtų skatinti verslininkus deklaruoti pajamas ir pritraukti investicijų iš užsienio. Antra, vyriausybė turėtu mažinti biurokratinį variklį, modernizuoti savivaldos procesus ir įdiegti elektronines valdymo sistemas. Trečia, valstybė turėtų teikti daugiau dėmesio darbuotojų kvalifikacijai kelti ir keisti, ypač tų, kurie paliks viešąjį sektorių ir prisijungs prie bedarbių gretų. Esant lėšų, valstybė galėtų pasiūlyti papildomų paskatų žmonėms bandyti įsteigti nuosavą verslą“, – atvirai dėsto vadovas Paulius.

    Kalbėdama apie mokesčius, verslo ypatumus Graikijoje gerai išmananti Rasa pabrėžia, kad dalis verslo atstovų nesumoka mokesčių tik todėl, kad šiuo metu vis daugiau jų klientų vėluoja atsiskaityti arba net bankrutuoja nesumokėję už gautas prekes ar paslaugas, o mokesčių mokėjimas neatidedamas net tuo atveju, jei verslui skolinga pati valstybė. „Taip klimpstama į įsiskolinimus“, – apgailestauja verslininkė ir priduria, kad Graikijoje 50 % mokesčių reikalaujama mokėti avansu, t. y. už einamuosius metus, o ne metų pabaigoje.

    Mano storos graikiškos vestuvės

    R. Alėjūnaitė. (Nuotrauka iš asmeninio R. Alėjūnaitės archyvo)

    Turbūt ne vienas „Apžvalgos“ skaitytojas yra girdėjęs šį posakį. Dabar tik galime svarstyti, ar Graikijos bankroto krizė, privertusi susiveržti diržus, paveiks ir graikų papročius. Viena tai tikrai aišku – graikų temperamentas nepakito. Straipsnio herojai su „Apžvalgos“ skaitytojais dalijasi ir kolegų, pažįstamų ir draugų graikų atsiliepimais apie šiandienį gyvenimą šalyje. Pauliaus kolegos graikai nori visiško sistemos „perkrovimo“. „Šis terminas yra dažnai minimas piliečių lūpose, tačiau kiekvienas interpretuoja jį savaip, – sako Paulius. – Daugelis jų tikisi, kad netolima ateitis atneš didelių  pokyčių valstybės valdyme. Kai kurie nori, kad įsikištų  ES, tvarkant korupciją ir karpant viešąjį sektorių. Nepaisant to, jaučiama ir daug optimizmo“, – kolegų atsiliepimus perpasakojo kompanijos vadovas Paulius.

    Rasos teigimu, nuomonės ir vertinimai kinta kasdien, nes dažnai vakaro žinios paneigia rytines žinias. Apskritai graikai viliasi skaidresnės, teisingesnės ir socialiai jautresnės valstybės politikos.

    Iš graikų draugų ir pažįstamų atsiliepimų lietuvė Jurga susidariusi nuomonę, kad yra labai skaudžiai išgyvenančių dabartinę padėtį, yra ir tokių, kurie net nežino, ką reiškia krizė, o viena dalelė bando gyventi užsidėjusi rožinius akinius. Vienaip ar kitaip – visi jautriai išgyveną šį chaosą.

    Antikinė drama – nuskęsti ar išplaukti

    Kai prieš keletą metų bankroto grėsmės akivaizdoje buvo atsidūrusi Islandija, tai atrodė tarsi išimtis. Paaštrėjusi pasaulinė ekonomikos krizė pareikalavo daugiau aukų, taip pat išmonės ir žinių, nei to tikėtasi iš pradžių. Iškilusi į viešumą Graikijos skendimo grėsmė atnešė visai Europos Sąjungai ne tik galvos skausmą, bet ir išprovokavo politiškai nepopuliarių sprendimų. Ar atlaikys Europos Sąjungos gelbėjimosi ratas grimztančio Olimpo svorį ir valstybių bankrotas nebetaps cikliškas? Atsakymą tikriausiai netruksime sužinoti. Lieka viltis, kad Europa ras savyje jėgų išplaukti ir skęstančiųjų gelbėjimas neliks jų pačiu reikalu.

  • ATGAL
    Esame gimę, kad mylėtume Dievą ir artimą...
    PIRMYN
    Gyva išeivijos tradicija – aukoti Lietuvai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.