Ar biudžetą išgelbės šešėlis? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ar biudžetą išgelbės šešėlis?

  • Data: 2010-11-01
    Autorius: Vaida STUNDYTĖ

    Spalio viduryje Vyriausybė pritarė 2011 metų nacionalinio biudžeto projektui. Jis pristatytas parlamento nariams ir toliau svarstomas Seimo komitetuose. Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 2,4 %, o biudžeto pajamos – 2 mlrd. litų, kurių pusę tikimasi gauti iš ekonomikos augimo, o likusį 1 mlrd. litų surinkti sumažinus ekonomikos „šešėlį“.

    Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva savo neapskaitytos ekonomikos mastu yra penktoji. Žemesnėje pozicijoje nei Latvija ir Estija, pirmaujančios šiame sąraše. Taigi, nors Latvija ir Estija dar labiau įklimpusios į „šešėlį“ – pirmauja minėtame sąraše, – ekonominės krizės laikotarpiu pilkosios zonos augimas Lietuvoje yra itin opi problema. „Šešėlinės“ ekonomikos struktūra marga: įmonių vengimas mokėti mokesčius ar įmokas socialinės apsaugos sistemai išlaikyti, individualios veiklos pajamų slėpimas, nelegali veikla – kontrabandos gabenimas ir pan.

    Efektyvesni kovos su kontrabanda metodai leistų surinkti dar 500 mln. litų, o tam ypač pasitarnautų rentgeno aparatų pasienio postuose įrengimas. (Danos Augulės piešinys)

    Lietuvos neapskaitytos ekonomikos mastas atsispindi atitinkamų institucijų ataskaitose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo 765 ikiteisminius tyrimus iš 2675 atskleistų nusikalstamų veikų, patikrino 503 įmones bei fizinius asmenis ir išaiškino 184 administracinius teisės pažeidimus, iš jų dauguma – apskaitos taisyklių pažeidimai. Be to, išaiškinta 79 675 946 Lt nuslėptų mokesčių (2008 metais – 33 034 606 Lt). Lietuvos muitinėje sulaikytame kontrabandos sraute labiausiai išsiskiria cigarečių ir alkoholio kontrabandos mastas. Muitinė skelbia 2009 m. sulaikiusi 120,5 mln. vnt. kontrabandos, kurios vertė daugiau nei 25 mln. Lt., o tai yra 87 % daugiau kontrabandinių cigarečių nei 2008 m. Per 2009 m. vien ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto disponavimo alkoholio produktais pradėta 2 kartus daugiau nei per 2008 m., sulaikytų alkoholio produktų kiekis išaugo 11 kartų. Be to, nuo 2003 m. buvo pradėti 52 ikiteisminiai tyrimai, susiję su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis muitinės veiklos srityje. Įtarimai buvo pareikšti 95 muitinės pareigūnams, išaiškinta 190 nusikalstamos veikos epizodų. Visgi šie skaičiai – tik dalis to, ką galime vadinti „šešėline“ ekonomika, nes nežinia, kiek neapskaitytos ekonomikos atvejų taip ir lieka nesusektų ir neišaiškintų.

    Vyriausybės ryžtas iš „šešėlio“ išgauti milijardą litų sutiktas prieštaringai: opozicija čia įžvelgia fantastikos elementų ir pasakos motyvų, o valdančioji dauguma reiškia paramą tokiai idėjai. Opozicijai ir žiniasklaidai, reikalaujančiai iš Vyriausybės konkrečių priemonių neapskaitytai ekonomikai suvaldyti, premjeras Andrius Kubilius priminė, kad dauguma tokių priemonių jau egzistuoja ir veikia, tačiau planuojamos ir naujos. Pavyzdžiui, bus siekiama stiprinti valstybės sienos kontrolę, vidaus rinką, galbūt bus ieškoma būdų, kaip bausti ne tik tuos, kurie parduoda kontrabandą, bet ir tuos, kurie perka. Vien iš akcizų kitąmet papildomai tikimasi surinkti 400 mln. litų. Visgi efektyvesni kovos su kontrabanda metodai leistų surinkti dar 500 mln. litų, o tam ypač pasitarnautų rentgeno aparatų pasienio postuose įrengimas. Stabdant mokesčių slėpimo praktiką, iš pridėtinės vertės mokesčio valstybės biudžetą 2011 m. tikimasi papildyti 700 mln. litų. Sumažintas pajamų mokestis individualiai veiklai turėtų taip pat atnešti teigiamų pokyčių. Ketinama skatinti gyventojus dirbti legaliai ir taip sumažinti atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimo atvejų.

    Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, kova su „šešėline“ ekonomika yra visų institucijų reikalas ir tam būtinas tų institucijų bendradarbiavimas. Dar svarbiau – geras institucijų pavyzdys, leidžiant joms paskirtus pinigus, nes kiekvienas jų išleistas litas prabangesnei ir ne tokiai būtinai prekei yra matomas gyventojų, kurie šitaip yra demotyvuojami sąžiningai mokėti mokesčius valstybei. Finansų ministrės teigimu, visuomenėje turi būti sudaryta nepakantumo tokiems reiškiniams kaip kontrabanda ar mokesčių slėpimas atmosfera.

    Reikia pažymėti, kad patys gyventojai nėra visiškai abejingi valstybės pastangoms kovoti su „šešėline“ ekonomika. Per mažiau nei 3 mėnesius Vyriausybė sulaukė daugiau negu 80 pasiūlymų, kaip šalinti kontrabandos priežastis ir su ja kovoti. Gyventojų nuomone, šalinti kontrabandos priežastis padėtų akcizų mažinimas prekėms, kurias patogu gabenti kontrabanda, ir didinimas toms, kurias kontrabanda gabenti sudėtinga, taip pat mokesčių mažinimas ir piliečių užimtumo didinimas. Gyventojai siūlė įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą ir privalomus kasos aparatus turguose ir kitose prekybos vietose, gerinti valstybės institucijų ir tarnybų darbo organizavimą, taip pat griežtinti kontrabandą vykdančių asmenų, pareigūnų ir kontrabandinių prekių vartotojų atsakomybę. Visuomenės švietimas ir ugdymas per socialines reklamas, Lietuvos gyventojų nuomone, yra reikalingas, nes turėtų ilgalaikį poveikį ir padėtų sudaryti visuotinę nepakantumo atmosferą vengiantiems mokėti mokesčius. Taip pat siūloma viešinti kontrabandos informacijos telefoną ir skirti atlygį informaciją pateikusiems gyventojams.

    Ateinančių metų pajamų padidinimo planas, žinoma, yra ambicingas, o jei nepavyks surinkti planuojamų lėšų, metų viduryje biudžetas turės būt peržiūrimas ir apkarpomas. Reikia tikėtis, kad Vyriausybės ryžtas pasiteisins ir tobulinamos kompleksinės priemonės kovai su kontrabanda pateisins tiek valdžios, tiek piliečių lūkesčius.

  • ATGAL
    I.Šimonytė: turime mažinti atotrūkį tarp pajamų ir išlaidų
    PIRMYN
    I. Degutienė: Sunkumai praeis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.