Ar Europa išmoks islamistų išpuolio Paryžiuje pamokas? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ar Europa išmoks islamistų išpuolio Paryžiuje pamokas?

  • Data: 2015-02-26
    Autorius: Laurynas Kasčiūnas

    Laurynas Kasčiūnas (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Teroristinis išpuolis Paryžiuje ne tik sukrėtė Prancūzijos ir kitų Europos šalių visuomenes, bet ir vėl aktualizavo multikultūralizmo dilemas bei paskatino skirtingų ideologinių stovyklų debatus apie tai, kaip Europai reikės gyventi toliau. Viena pusė akcentavo žodžio ir spaudos laisvės išsaugojimo svarbą, kiti kalbėjo apie šių laisvių ribas ir patyčių kultūrą. Tačiau būtent Europos ateities vizija yra silpnoji visų šių diskusijų grandis.

    Tad ar gali Europa būti daugiakultūriška? Vakarų pasaulyje plačiai diskutuojama, ar gali islamas sugyventi su vakarietiška teisės viršenybe. Skeptikai teigia, jog tikintys musulmonai visada bus lojalūs iš šariato kylančioms normoms ir praktikoms, o ne liberaliosios demokratijos principams ir vakarietiškai teisinei sistemai, net jei ji skelbiasi esanti vertybiškai neutrali. Dažnai teigiama, jog Vakarų Europoje musulmonai ima gyventi sekuliarų gyvenimą ir todėl neva šariato normos jų gyvenimuose nėra tokios svarbios, tačiau apklausos rodo, kad dabar net 75 proc. Prancūzijos musulmonų save laiko tikinčiais, o tai lygiai toks pats rodiklis kaip ir 1989 metais.

    Tad bene svarbiausia multikultūralizmo Vakarų Europoje žlugimo priežastis yra ta, kad egzistuoja gilus, bet dar Vakarų Europos liberaliuose sluoksniuose iki galo nesuvoktas prieštaravimas tarp liberaliosios demokratijos ir jos apologetų taip pamėgto tolerancijos principo. Kaip galima toleruoti tuos, kurie patys netoleruoja įstatymų viršenybės ir savo uždarose bendruomenėse puoselėja nedemokratiškas praktikas? Būtent tada, kai liberalios Vakarų Europos visuomenės susiduria su neliberaliomis kultūromis ir iškyla esminė ir niekaip neįveikiama multikultūralizmo dilema. Norėdami „švęsti įvairovę“, Vakarų liberalai iki galo nesuvokia, kad, žvelgiant iš kultūrinių mažumų perspektyvos, liberali demokratija su visa savo teisine viršenybe, teisių ir laisvių samprata priimama kaip grėsmė tos kultūrinės bendruomenės tapatybei. Nepaisant to, liberalai ir toliau tvirtina, kad imigracija – bene vienintelė galimybė įveikti senstančios Europos demografines problemas.

    Ir tai yra įrodymas, kad liberalizmas neturi atsakymo į vieną iš egzistencinių XXI a. iššūkių Europai. Nereikėtų abejoti, jog šių įvykių kontekste Vakarų Europos šalių vyriausybės, siekdamos išvengti radikalios dešinės populiarėjimo, konjunktūriškai imsis įgyvendinti daug griežtesnę pilietiškumo formavimo strategiją, kuri turėtų akcentuoti didesnę imigrantų pareigą integruotis, valstybinės kalbos mokymąsi, pilietinės integracijos egzaminus ir daug kitų panašių dalykų. Gali būti, kad pagaliau bus aiškiai suvokta, jog turi atsirasti „svečių knyga“, kurią kiekvienas imigrantas turi pasirašyti ir tų nuostatų laikytis. Vis dėlto neatsakytas ir toliau liks klausimas – o kas toje knygoje bus parašyta?

    Prieš dešimtmetį vykusiose diskusijose dėl to, ar paminėti krikščioniškas Europos šaknis taip ir nepriimtoje Europos Konstitucijoje, tuomet dar kardinolas Josephas Ratzingeris taikliai pastebėjo, kad musulmonai Europoje nejaučia pavojaus dėl mūsų krikščioniškų moralinių pamatų, o kaip tik atvirkščiai – jų integracijai trukdo sekuliariosios kultūros cinizmas, neigiantis Europos pamatus. Anot J. Ratzingerio, kitų religijų išpažinėjus žeidžia ne Dievo minėjimas, o tai, kad bandoma kurti žmonių bendruomenę, kurioje Dievo visai nebūtų. Krikščionybės, kuri yra universali ir visas kultūras gerbia vienodai, išstūmimas nėra sąlyga tolerancijai atsirasti, o greičiau atvirkščiai – agresyvus sekuliarizmas tampa vieno mąstymo šablono suabsoliutinimu, kuris nepriima kitų kultūrų.

  • ATGAL
    Be mūsų balso – savivaldos nebus
    PIRMYN
    Rinkimams artėjant: kaip spręsti opiausias sostinės problemas?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.