Regionai

  • AR IŠ TIKRŲJŲ LENKIJA ARDO EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDUS?

  • Data: 2016-02-27
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Per keletą mėnesių neramumai kaimyninėje Lenkijoje taip įsisiūbavo, kad visuomenės ir valdančiosios dešinės konfliktas peraugo į tarptautinį – į Varšuvos ir Briuselio nesutarimus. Rašant šias eilutes sausio pabaigoje, nebuvo aišku, nei kaip klostysis vidaus padėtis, nei kokių priemonių imsis Europos Sąjunga (ES), kad demokratiniai reikalavimai Lenkijoje atitiktų europinius standartus.

    Krizė kaimyninėje šalyje skilo tarsi į dvi dalis: rugsėjo viduryje protestuoti prieš migrantus į Varšuvos gatves išėjo apie 5 000 žmonių, o gruodžio pradžioje, kai po rinkimų Lenkijoje susiformavo nauja Vyriausybė, priėmusi skandalingus sprendimus, mitinguotojų minias papildė kita banga, liudijusi apie konstitucinės krizės apraiškas. Vėliau šios dvi kryptys lyg susiliejo į vieną kamuolį: opozicija reikalauja aiškios valdžios pozicijos dėl pabėgėlių ir kartu – atsisakyti pasirašytų teisės aktų dėl Lenkijos konstitucinio tribunolo reformos bei dėl diktato žiniasklaidos priemonėms.

    MIGRANTAI DETONAVO NERAMUMUS

    Rugsėjį per Lenkijos sostinę Varšuvą žygiavusios minios žmonių skandavo antiislamiškus šūkius „Islamas bus Europos mirtis“. „Esame čia tam, kad vyriausybė išgirstų mūsų balsą ir atsisakytų bet kokių planų priimti musulmonus“, – miniai sakė vienas protesto organizatorių, pradėjęs žygį maldomis, kuriomis eitynių dalyviai buvo identifikuoti kaip katalikai.

    Šitaip Varšuva pademonstravo, kad ji įsilieja į Rytų Europos valstybių, nepatenkintų ES migracijos politika, gretas. Į Lenkiją – itin katalikišką ES valstybę narę, kurioje gyvena 38 mln. žmonių, – migrantai praktiškai nevykdavo, nors Europa išgyvena didžiausią žmonių judėjimą nuo pat Antrojo pasaulinio karo – čia jau persikraustė daugiau kaip milijonas atvykėlių iš Artimųjų Rytų ir šiaurės Afrikos šalių.

    Tada tik ką maždaug 1 500 prieš migrantus nusistačiusių protestuotojų buvo susirinkę Slovakijos sostinėje Bratislavoje. Kai kurie jų laikė šūkius su užrašais „Jūs čia nelaukiami, tad keliaukit namo“ ir „Daugiakultūriškumas yra utopija, neatverkite sienų“. Tą mitingą organizavo kraštutinių dešiniųjų partija „Mūsų Slovakija“, kuriai vadovauja Marianas Kotleba. Ne taip kaip į kaimynines Austriją ir Vengriją, į 5,4 mln. gyventojų turinčią euro zonos narę Slovakiją praėjusią vasarą atvyko nedaug migrantų.

    Protestų mitingai vyko ir Prahoje. Demonstrantai ragino Čekijos vyriausybę atsistatydinti, netgi pasitraukti iš ES, į kurią šalis įstojo 2004 metais. Bet šalia keli šimtai žmonių surengė atsakomąją demonstraciją ir išreiškė paramą pabėgėlių priėmimui Čekijoje, kurioje gyvena 10,5 mln. gyventojų ir į kurią pastaraisiais mėnesiais atvyko irgi nedaug pabėgėlių.

    Taigi, Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija, kurios yra tarp neturtingesnių ES valstybių narių, dar rugsėjį atsisakė priimti pabėgėlius pagal privalomą kvotų sistemą, kurią bendrais bruožais pristatė Europos Komisija, taip atmesdamos Vokietijos prašymus dėl Europos solidarumo sprendžiant migrantų krizę. Nuo to laiko 28 Europos Sąjungos valstybių narių vidaus ir užsienio reikalų ministrai, valstybių ir vyriausybių vadovai nuolat susitikinėjo ir aptarinėjo minėtą Europos Komisijos planą, tačiau visapusiško sutarimo nebuvo. Tuomet, prieš pusę metų, EK pagal kvotų sistemą turėjo po visą bloką išskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių, o dabar šis skaičius padidėjo gal 7 kartus.

    ŽIBALAS Į UGNĮ ĮPLIESKĖ EMOCIJAS

    Tokiame neramiame fone spalį įvyko Lenkijos Seimo rinkimai, kuriuos laimėjo krikdemiška Teisės ir Teisingumo (TT) partija su jos pirmininku Jarosławu Kaczyńskiu. Buvo sudaryta premjerės Beatos Szydło vienpartinė vyriausybė. Apžvalgininkas Albertas Komaras rašė, kad „sunku paneigti, kad J. Kaczyńskis sužaidė sėkmingą partiją, tačiau tikrasis žaidimas dar tik prasideda“.

    Ir iš tikrųjų žaidimas prasidėjo. Pirmuoju ėjimu Vyriausybė smogė žiniasklaidai, kuri esą neteisingai atspindi visuomenės nuotaikas migrantų atžvilgiu. Gruodį Lenkijos konservatyvioji vyriausybė perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę, kai parlamentas paskubomis priėmė naują įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus. Pagal naują įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus skiria ir atleidžia iždo ministras. Esami Lenkijos visuomeninių transliuotojų vadovai ir priežiūros valdybų nariai automatiškai atleisti iš pareigų. Netrukus prezidentas Andrzejus Duda dar kliūstelėjo žibalo į ugnį, kai pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo (tribunolo) reformą, nors prieš tai buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, ir opozicija tvirtino, kad tie pakeitimai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei. Ją papiktino dar ir tai, kad naujai išrinktas Seimas šias reformos priemones patvirtino skubotai naktį.

    Europos Sąjunga netruko pareikšti susirūpinimą, o žmogaus teisių organizacijos – pasmerkti šią reformą. Tuo tarpu Lenkijos parlamente vos nebuvo prieita iki muštynių. Apie jame vyraujančias emocijas Valstiečių partijos atstovas Krzysztofas Paszykas pasakė taip pat emocingai: „Nedaug trūksta, kad mes vieni kitus imtume skersti – kaip tutsių ir hutų gentys Ruandoje.“ O sovietmečio disidentė Henryka Krzywonos šaukė, jog už demokratiją tauta kovojo ne tam, kad TT vėl atkurtų vienos partijos diktatūrą ir kėsintųsi į konstituciją.

    Vakarų spauda netruko pastebėti, kad Lenkija taip pat įsijungė į euroskeptikų chorą, kai tik ES bandė svarstyti antikonstitucinius Varšuvos sprendimus. Vokiečių „Der Spiegel“ kirto iš peties: „iš pradžių Vengrija, paskui Lenkija, o dabar kone visa Rytų Europa tampa panaši į Rusiją – autoritarinė, siaurakaktė, rasistinė. O gal mums reikia naujos sąjungos, be Rytų dalyvavimo?“ Žurnalą papiktino tai, kad naujoji premjerė Beata Szydło savo pirmojoje spaudos konferencijoje įsakė iš salės išnešti visas vėliavas su ES žvaigždėmis, o užsienio reikalų ministras leptelėjo, jog „lenkai santykiuose su Vokietija per ilgai buvo laikomi vasalais“. Taip pat cituojamas Witoldo Waszczykowskio interviu laikraščiui „Bild“, kuriame jis tvirtino: „Galima pagalvoti, kad pasaulis marksistiniu pavyzdžiu automatiškai turi judėti viena kryptimi – į naują kultūrų ir rasių susiliejimą… Su tradicinėmis lenkų vertybėmis tai neturi nieko bendro“.

    Tuo metu Vakarai svarsto, ar tos „lenkų vertybės“ suderinamos su Europos. „Der Spiegel“ apžvalgininkas Jakobas Augsteinas griežtai vertina tokius pasisakymus: „Kai į euro zoną stojo graikai, jie klastojo skaičius. Su Lenkija ir Vengrija dar blogiau: įstojusios į ES 2004 m., jos elgėsi kaip sąžiningos kaimynės, o dabar tokios nėra“. Jis teigia, kad šios šalys nevertos narystės bendrijoje.

    VILNIUI SVARBIAU REGIONINIS SAUGUMAS

    Kaip į Varšuvos iššūkius reaguoja Lietuva? Kol kas ji atsargi. Vytautas Bruveris dienraštyje „Lietuvos rytas“ kritikavo tokią poziciją ir retoriškai klausė: „Ar mes su lenkais žygiuosime prieš rusus ir ES?“. Gi tautininkai ryžtingai remia Varšuvą. LTS atstovas Artūras Vileita internetinės TV laidai „Savaitės pjūvis“ tvirtino, kad, palaikant kaimynus, reikia tikėtis, kad ir jie blaiviai vertins lenkų bendrijos Lietuvoje reikalavimus… Tačiau Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius nusiteikęs kitaip. Jis BNS sakė, jog Lenkijos valdančiųjų veiksmai prasilenkia su Europos vertybėmis. „Atvirai pasakysiu – turėjau geresnių prognozių Lenkijai, bet kuo toliau, tuo apima didesnis nerimas, ir ne dėl to, kad nauja Vyriausybė atėjo į valdžią, kad kokiu būdu ji pradėjo tvarkyti reikalus šalyje, ypač reikalus, susijusius su teisės viršenybe, su viešųjų institucijų kontrole ir bandymu primesti tam tikrą diskusiją ir politinę liniją visuomenei. Matydamas tai, sakau, kad Lenkija, mano manymu, bent jau valdanti koalicija, šiuo metu elgiasi neeuropietiškai“, – prieš pat Naujuosius metus kalbėjo Europos Parlamento narys.

    Šiaip jau Lietuvoje daugiau dėmesio kreipta į naujos Lenkijos vyriausybės sudarymą. Ypač ją domino užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio paskyrimas. Lietuvos spauda priminė, kad, eidamas Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigas, šis politikas derėjosi su George W. Busho administracija dėl antiraketinio skydo Rytų Europoje dislokavimo. Taip pat W. Waszczykowskis pasižymi kaip Vidurio Rytų Europos ir Baltijos valstybių kooperavimosi Europos Sąjungos ir NATO formatuose šalininkas. Vykstant deryboms dėl pabėgėlių ir nelegalių ekonominių imigrantų, W. Waszczykowskis ne kartą minėjo, kad Lenkija savo pozicijai sutvirtinti privalo ieškoti sąjungininkų ir tarp Baltijos valstybių. Visa tai, tikėtina, paskatins aktyvesnę ir pozityvesnę Lenkijos politiką mūsų šalies atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia santykių perkrovimo ar atšilimo.

    O kol kas Vilnius atsidūrė laukiančiųjų padėtyje: kaip klostysis įvykiai pas kaimynus, kokie bus priimti sprendimai Briuselyje, ar ir toliau Lenkija palaikys kai kurių Rytų Europos šalių reformistines intencijas? Be kita ko, nereikia užmiršti svarbaus visam regionui fakto: liepos 8–9 dienomis Varšuvoje vyks NATO aukščiausiojo lygio susitikimas. Čia bus nutarta, kaip tvirtina radijas „Deutsche Welle“, kaip atsvarą Rusijos grėsmei Lenkijoje ir Baltijos šalyse įkurdinti šešias Aljanso bazes su sandėliais, visa logistikos sistema ir treniruočių stovyklomis. Tai daug svarbiau negu laikini nesutarimai ES viduje, teigia radijas.

  • ATGAL
    NEPRIKLAUSOMYBĖS SIEKIAI SKIRTINGUOSE PASAULIO KAMPELIUOSE
    PIRMYN
    Radiaciniai spąstai lietuvai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.