Ar Lietuvoje yra valdančioji dauguma? | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Ar Lietuvoje yra valdančioji dauguma?

  • Data: 2017-11-20
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Nepraėjus nė metams nuo Seimo rinkimų, valdančioji dauguma atsidūrė, galima sakyti, vos per plauką nuo politinės krizės. Rugsėjo 23 d. socialdemokratams (LSDP) nusprendus trauktis iš valdančiosios koali­cijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), atrodė, kad V­yriausybė dirbs mažumos sąlygomis, tačiau netru­kus minėtų partijų frakcijų atstovai pasi­rašė bendrą veiklos deklaraciją, kuri turėjo, kaip teigiama, stabilizuoti padėtį. Visgi politinės batalijos tuo nesibaigė, o persimetė į pačią socialdemokratų partiją, kuri skilo.

    Nors viešai nevengiama įvardyti, kad turime mažumos vyriausybę, klausimas, ar šiame politinio nestabilumo fone yra valdančioji dauguma, galinti vykdyti svarbias struktūrines reformas. Akivaizdu, kad šis laikotarpis yra rimtas išmėginimas ne tik valdžioje norinčioms likti partijoms, bet ir opozicijai.

    Koalicija nebuvo tvirta

    Pirmiausia reikėtų priminti, nuo ko visa ši istorija prasidėjo. Po Seimo rinkimų LVŽS su socialdemokratais pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje yra labai mažai politinių nuostatų ir įsipareigojimų. Akcentuota tik tai, kad srityse, kur gali nebūti „koalicinio sutarimo“, frakcijos pasilieka teisę turėti atskirą nuomonę. Tai apima kelis klausimus, susijusius su vertybinėmis nuostatomis. Visais kitais klausimais yra tariamasi „geranoriškumo principu“. Tačiau tokia nuostata yra visiškai tuščia ir nieko nepasako. Kitas dalykas – sutartyje neįvardytos koalicijos partneriams tenkančios ministerijos, – nurodyta tik tai, kad remiamasi Seimo rinkimų rezultatų proporcijomis, taip pat, kad Seimo Pirmininko ir Premjero kandidatūras teikia LVŽS.

    Todėl nestebina išryškėjęs socialdemokratų abejingumas, ypač po partijos pirmininko rinkimų, tokiai sutarčiai, kurioje nėra jokių juos ginančių ar jų reikšmę stiprinančių nuostatų, nestebina ir kalbos apie atitolimą nuo kairiųjų idėjų ir galiausiai apsisprendimas trauktis iš koalicijos. Akivaizdu, kad dabar tokios sutarties socialdemokratai nepasirašytų, tačiau po Seimo rinkimų jie buvo pralaimėtojai ir žinodami, kad „valstiečiams-žaliesiems“ nebuvo vieninteliai galimi koalicijos part­neriai, didelių reikalavimų kelti negalėjo. Socialdemokratai turėjo dvi galimybes – arba paskęsti margoje opozicijoje, arba būti mažaisiais koalicijos partneriais.

    Socialdemokratų nepasitenkinimą darbu koalicijoje paskatino ir urėdijų reforma, kada LVŽS frakcija ir Vyriausybė, nesulaukusi Socialdemokratų frakcijos palaikymo, sutarė dėl paramos su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija mainais į valdančiųjų paramą PVM lengvatai už centrinį šildymą. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, jog taip „valstiečiai“ išėjo už valdančiosios koalicijos ribų.

    Frakcijų koalicija

    LSDP pastaruosius keletą mėnesių vykdyta skyrių apklausa parodė, kad 44 iš 60-ties skyrių siūlė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Su tokiu partijos tarybos patvirtintu sprendimu nesutikę 11 socialdemokratų frakcijos narių su LVŽS frakcija pasirašė deklaraciją dėl frakcijų koalicijos (tiesa, vėliau nepaklususiųjų partijai liko tik 9, – Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po LSDP sprendimo trauktis iš koalicijos išstojo iš partijos, o Mindaugas Bastys savo parašą atšaukė ir pareiškė nepritariantis frakcijų koalicijai). Tai pakurstė kalbas apie senųjų socialdemokratų siekį išsaugoti postus, rūpinimąsi asmenine nauda.

    Reaguodama į 9 frakcijos narių apsi­sprendimą nepaklusti partijos tarybai, LSDP etikos ir procedūrų komisija pa­siū­lė šalinti juos iš partijos. Galiausiai 8 „atskilėliai“ patys pasitraukė iš LSDP, o devintasis tarybos sprendimu buvo pašalintas.

    Visgi esama vertinimų, kad toks sprendimas gali būti rizikingas partijai, nes ji pasitrauktų į opoziciją neturėdama garantijų, kad tai suteiks impulsą kilti jos reitingams. O naujausios apklausos rodo sumažėjusį reitingą nuo 11,3 iki 9,1 proc., nors tai neviršija paklaidos ribos, kuri yra 3,1 proc., LSDP yra trečia pagal populiarumą. Tai reiškia, kad rinkėjai kol kas nelabai mato šios partijos tarp dviejų pasirinkimo alternatyvų. Tokiu atveju gali susvyruoti pasitikėjimas LSDP pirmininku G. Palucku.

    Nesiveliant į partijos vidinius reikalus, bet kalbant apie valstybės politinę situaciją, Vyriausybės ir Seimo galimybes stabiliai dirbti, reikėtų skirti teisinį ir politinį situacijos aspektus. Teisiniu požiūriu, nieko neteisėto čia nėra. Pagal Seimo statutą frakcijos gali sudaryti bendros veiklos sutartį, pasirašyti deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės. Jei bendros veiklos deklaraciją arba sutartį pasirašiusių frakcijų bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių (71), tos frakcijos laikomos Seimo dauguma. Svarbu pažymėti, kad čia skaičiuojami ne atskiri Seimo nariai, pasirašę deklaraciją, o kiek narių turi frakcijos, kurios pasirašo tą deklaraciją. Tuo tarpu Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė. Tam, kad frakcijos būtų laikomos opozicinėmis, t. y. nesutinkančiomis su Vyriausybės programa, jos turi viešai pasiskelbti opozicinėmis, padaryti pareiškimus Seime ir paskelbti deklaracijas, kuriose išdėstomos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos.

    Pasirašius deklaraciją dėl frakcijų koalicijos, LVŽS frakcija turi 56 narius, LSDP frakcija turėjo 19. Iš viso – 76 (įskaitant Seimo Pirmininką, kuris priklauso valdančiajai koalicijai, tačiau nėra jokios frakcijos narys). Tai buvo Seimo dauguma, nepaisant to, kad deklaraciją iš LSDP frakcijos pusės pasirašiusiųjų liko tik 10 narių. Du LSDP frakcijai priklausantys Darbo partijos nariai nėra pasirašę šios deklaracijos, tačiau teigia esą įsipareigoję remti Vyriausybę ir jos programą. Dalis socialdemokratų frakcijos narių, nepasirašiusių deklaracijos, teigė esantys opozicija, tačiau teisine prasme tokie jų pareiškimai nieko nereiškė. Jie priklausė LSDP frakcijai, kuri pasirašė deklaraciją su LVŽS frakcija, vadinasi, jie priklausė Seimo daugumai. Tačiau kaip jie būtų balsavę priimant sprendimus – jų sąžinės reikalas. Visgi politinės etikos reikalavimai ir politinė branda juos turėtų skatinti arba sutikti su frakcijos sprendimu ir likti daugumoje, arba oficialiai pasitraukti iš frakcijos ir jungtis prie opozicinių, kitų Seimo daugumai nepriklausančių frakcijų, mišrios Seimo narių grupės ar kurti savo, daugumai nepriklausančią frakciją. Tačiau įvyko kiek kitaip – LSDP frakcija skilo į dvi frakcijas.

    10 deklaraciją pasirašiusiųjų ir 2 LSDP frakcijai priklausę Darbo partijos nariai įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją. Likusi 7 narius turinti LSDP frakcija oficialiai pasiskelbė opozicine. Skilti gali ir visa socialdemokratų partija, – Registrų centre laikinai, iki 2018 m. balandžio 16 d., yra rezervuotas politinės partijos pavadinimas „Lietuvos socialdemokratų darbo partija“. Tokiu atveju frakcijų koalicija turi 69 narius (įskaitant Seimo Pirmininką). Tai nėra formali dauguma.

    Žinoma, LSDP frakcija galėjo ir neskilti, nes socialdemokratų partijos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos nėra įpareigojimas ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių tiems LSDP frakcijos nariams, kurie nori likti koalicijoje. Konstitucijoje yra įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas. Išrinktas Seimo narys yra visos Tautos atstovas, o ne konkrečios partijos, apygardos rinkėjų, visuomeninių organizacijų ar kokių nors interesų grupių. Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra išdėstęs, kad „laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant imperatyvaus mandato, teisės atšaukti Seimo narį“. Taigi, Seimo nariai, išrinkti kaip LSDP atstovai, yra laisvi apsispręsti, su kokia frakcija sudaryti koaliciją, nepriklausomai nuo partijos sprendimų ar nurodymų. Jie savo veikloje turi vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine.

    Visgi sutarus dėl LVŽS ir socialdemokratų darbo frakcijų koalicijos, politinė situacija stabilizuota. Tačiau, kiek ji bus stabili, labai greitai parodys laikas, kai reikės balsuoti dėl vieno ar kito projekto. LSDP taryba, nusprendusi trauktis iš koalicijos, kartu priėmė rezoliuciją, kurioje užsimenama apie galimą paramą mažumos vyriausybei, kai ši teiks socialdemokratų programą atitinkančias iniciatyvas. Beje, pirmieji ženklai rodo, kad Seimo nariai gali susitelkti. Pavyzdžiui, naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas buvo priimtas 100-ui parlamentarų balsavus už. Žinoma, ateityje ne visada tokios vienybės galima tikėtis. Nes dar iki LSDP sprendimo trauktis iš koalicijos ta koalicija atrodė nelabai tvirta – būdavo atvejų, kada LVŽS frakcijai prireikdavo ir kitų frakcijų pagalbos pri­imant sprendimus. Taigi de facto val­dančioji dauguma yra, bet tam tikras nestabilumo fonas išliks.

    Tad LVŽS, kaip didžiausia valdančioji partija, ir Vyriausybė turi suvokti, kad dabar jiems tenka didesnė atsakomybė už politinės situacijos stabilumą. Todėl jiems reikės didesnių gebėjimų labiau komunikuoti su kitomis frakcijomis, labiau telkti jų paramą, siekti, kad sprendimai būtų labiau išdiskutuoti, o ne „stumiami buldozeriu“. Tai yra rimtas atsakomybės egzaminas.

    Visa tai vertinant politiškai, socialdemokratų skilimas parodė, kad jie norėjo būti ir pozicijoje, ir opozicijoje. Kitaip tariant, dalis LSDP frakcijos narių siekė išlaikyti postus, dalis – oponuoti valdančiai daugumai. Bet suderinti dviejų priešingų – neįmanoma. Ar likti valdančiojoje koalicijoje, ar ne, kuriai frakcijai priklausyti, – tai yra atskirų Seimo narių asmeninis ir sąžinės reikalas bei vienos partijos problema. Tačiau tokios politinės batalijos, kada atskiri Seimo nariai kelia siaurus asmeninius ar partinius interesus aukščiau valstybės interesų, atitraukia dėmesį nuo kur kas svarbesnių žmonėms ir valstybei problemų bei jų sprendimo. Dėl tokios sumaišties šalies politinis gyvenimas stokoja stabilumo. Ar Seimas bus pajėgus dirbti efektyviai, kaip minėta, labai greitai parodys laikas.

    Prasidės raganų medžioklė?

    Dalies LSDP frakcijos narių noras likti valdančiojoje koalicijoje ir galiausiai pačios frakcijos skilimas gali būti susijęs ir su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako inicijuojamu politikų ir verslo ryšių parlamentiniu tyrimu, kuris apims 15 metų laikotarpį. Tai padaryti Seimas pavedė NSGK, kuris savaime įgijo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus. Norima išsiaiškinti, kokią įtaką verslas daro politikams, įvertinti žalą strateginėms įmonėms padariusias investicijas, politikų ryšius su Rusijos energetikos įmone „Rosatom“. Pavyzdžiui, energetikos srityje iki šiol nemažai likę neišaiškintų prieštaringų istorijų ir neatsakytų klausimų – tiek kalbant apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir jo finansavimą, tiek apie „Rosatom“ veiklą Lietuvoje. Tokio tyrimo pasekmės būtų politinės – paviešinti duomenys, jautrūs atskiriems politikams ar partijoms. Todėl, tikėtina, kai kurie socialdemokratai, užėmę svarbias pozicijas tiek Seime, tiek Vyriausybėje, norėtų žinoti, kas vyksta, patys dalyvauti tyrime. O buvimas valdančiojoje koalicijoje tam suteikia daugiau galimybių. Ir jeigu tyrimo išvados būtų nemalonios kai kuriems socialdemokratams, apsispren­dusiems likti frakcijų koalicijoje ir dėl to išstojusiems ar pašalintiems iš partijos, G. Paluckas, mėgindamas stiprinti pozicijas ir partijos autoritetą, galėtų sakyti, kad tai nėra jo partijos nariai.

    Visgi čia reikia pridurti, kad tokia NSGK pirmininko iniciatyva šiek tiek neramina, nes kyla klausimas, ar nebus peržengtos Konstitucijoje įtvirtintos ribos. 2004 m. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti tokių laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms tiriant būtų įsiterpiama į kitų įstaigų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“. Be abejonės, korupcinius, neteisėtus politikų ir verslo ryšius tirti reikia, tačiau pirmiausia tai turi daryti tos institucijos, kurioms suteikti tokie įgaliojimai, t. y. teisėsaugos institucijos. Ir politikai neturėtų dubliuoti ar perimti teisėsaugos institucijų darbo.

    Jeigu norima išsiaiškinti specifinius politikų ir verslo ryšius, turi būti suformuluotas labai aiškus klausimas, kokius konkrečiai ryšius norima tirti, ar tyrimo problema, kurią siekiama ištirti. Negalima atverti Pandoros skrynios ir pradėti raganų medžioklės arba tokią tyrimo komisiją naudoti kaip politinio šantažo instrumentą, ypač žinant, kad 2019 m. laukia svarbūs rinkimai. Vykstant tokiems tyrimams, skirtingų frakcijų atstovai neabejotinai gali mėginti įžvelgti ką nors naudingo sau patiems ir nenaudingo konkurentams. Taigi, kada sudaroma tyrimo komisija, kurios veikla nėra labai aiškiai apibrėžta, nelabai aiškiai suformuluoti tyrimo klausimai, yra rizika, kad ji gali būti naudojama politiniais tikslais.

    Didelės dramos nėra, bet „valstiečiams“ tenka didesnė atsakomybė

    Tad apibendrinant galima teigti, kad, socialdemokratams nusprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos, didelė d­rama neįvyko. Tik skilo socialdemokratų frakcija – dalis narių liko valdančiojoje daugumoje, dalis pasitraukė į opoziciją. Nors dabar, formaliai žiūrint, valdančioji dauguma ne­turi 71 nario, bet ji gali dirbti. O kaip bus praktiškai, laikas parodys, nes nestabilumo fonas yra ryškesnis nei iki šiol. Ar socialdemokratai bus opozicijoje, ar ne, neabejotina, kad atskirais klausimais dalis socialdemokratų palaikys Vyriausybės ir „valstiečių“ siūlymus, dalis – ne. Kai kuriais klausimais palaikys gal net ir atskiri opozicijos nariai. Svarbios reformos turėtų sulaukti platesnio Seimo narių palaikymo. Jei taip viskas sklandžiai vyktų, galima sakyti, kad de facto yra ta pati normaliai dirbanti dauguma. Bet „valstiečiams“ ir Vyriausybei tenka didesnė atsakomybė telkiant Seimo frakcijas ir ieškant sutarimo. Ir pirmasis to egzaminas – kitų metų biudžeto priėmimas. Visgi tvyrantis politinis neapibrėžtumas neturėtų sutrukdyti priėmimo proceso, kuris yra svarbiausias Seimo rudens sesijos darbas. ■

  • ATGAL
    Kas ištirpdė valdančiųjų reitingus?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.