Ar permainos netaps pusėtinos? | Apžvalga

Apžvalgos tema

  • Ar permainos netaps pusėtinos?

  • Data: 2016-12-07
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Naujojo Seimo rinkimų rezultatai pernelyg nenustebino, tačiau jų baigtis buvo kiek netikėta. Po pirmojo turo virė intriga, kuri politinė partija – ar Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – imsis iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją ir pasiūlys galimo premjero kandidatūrą, nes abiejų rezultatai buvo daugmaž vienodi. Buvo manoma, kad tokia dinamika išliks. Kartu tai aiškiai parodė, kad šalies žmonės nori permainų, nes abi pirmavusios partijos pastaruosius ketverius metus nebuvo valdžioje, o jau tuometiniai valdantieji šiuos rinkimus akivaizdžiai pralaimėjo. Visgi antrajame ture rinkėjų valia buvo šiek tiek kitokia. Ji lėmė esminius pokyčius – daugiausiai mandatų (56 iš 141) gavo LVŽS, praėjusios kadencijos Seime turėjusi tik 1 mandatą. Tuo tarpu TS-LKD, iškovoję 31 mandatą, liko antri su atotrūkiu.

    LVŽS yra ganėtinai marga partija, turinti ir kairės, ir dešinės bruožų. Kadangi atsakomybė formuoti valdančiąją koaliciją teko būtent šiai partijai, LVŽS paskelbė apie derybas tiek su TS-LKD, tiek su 17 mandatų gavusiais ir trečioje vietoje likusiais socialdemokratais (LSDP). Konsultacijos ir derybos lėmė, kad buvo sutarta dėl naujos centro kairės koalicijos su LSDP. Todėl kyla klausimas, ar tai reiškia, kad permainos, apie kurias kalba ir LVŽS, bus mažesnės? Ko galima tikėtis iš naujosios valdančiosios koalicijos? Ar ji sugebės užtikrinti kokybiškai naują požiūrį į valstybės valdymą? Ir kas lėmė tokius rinkimų rezultatus?

    Balsavimas prieš politinį elitą

    Pirmiausia kalbant tiek apie rinkimų rezultatus, tiek apie permainų poreikį, reikia pažymėti, kad naujasis Seimas yra gerokai pasikeitęs – prie valstybės vairo atėjo net 82 visiškai nauji žmonės. Dar daugiau galima pamatyti žvelgiant į antrojo turo rezultatus – iš 71 Seimo nario, kuris renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose, trys ketvirtadaliai yra visiškai nauji žmonės. Tai reiškia, kad rinkėjai balsuodami nelabai žiūrėjo, ar kandidatas iš kairiosios partijos, ar iš dešiniosios, tiesiog buvo balsuojama prieš Seimo narius, kurie ilgą laiką laimėdavo savo apygardose. O kai kuriose apygardose – prieš parlamentinių partijų naujus kandidatus. Kitaip tariant, buvo balsuojama prieš politinį elitą.

    Be abejo, bendriausias paaiškinimas yra tas, kad rinkėjai nuolat ieško naujų gelbėtojų. Visgi tai gali būti tam tikra protesto ar nusivylimo politika, nepriklausomai kurių partijų vykdoma, išraiška. Anksčiau buvo sakoma, kad žmonės, reikšdami protestą, „balsuoja kojomis“ arba išvis neina balsuoti, o dabar jie parodė, kad nori būti išgirsti, nes neretai visuomenėje būdavo girdima, jog „niekas nesikeičia“, „visi tokie patys“ ir pan. Juk per praėjusią kadenciją buvo iškilęs ne vienas su valdančiosiomis partijomis susijęs korupcijos skandalas, o naujojo neoliberalaus Darbo kodekso priėmimas, „auksinių šakučių“ ir kiti skandalai neigiamai atsiliepė ir iki tol sausiems išlipdavusiems socialdemokratams. Todėl žmonės, matydami atotrūkį tarp politinio elito ir visuomenės, socialinio jautrumo, įsiklausymo stoką, politinį cinizmą, pasirinko naujus veidus. Žinoma, prie Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pralaimėjimo prisidėjo ir tai, kad jų naujieji lyderiai nevedė sąrašų, o jų pačių lyderystė nebuvo ryški, jie nesugebėjo mobilizuoti rinkėjų. Tai yra vieno asmens partijos, siejamos pirmiausia su jų įkūrėjais Viktoru Uspaskichu ir Rolandu Paksu.

    Rinkimų rezultatai yra signalas visoms politinėms partijoms labiau matyti, girdėti ir įsiklausyti į protesto balsus, galvoti, kaip padėti socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Žinoma, nusivylusių visada bus, bet jų turi būti kuo mažiau. Beje, panašias politinio elito ir žmonių takoskyras buvo galima matyti ir Jungtinėje Karalystėje bei JAV.

    Ar partijos iš to padarys ilgalaikes išvadas – laikas parodys. Tiesa, iš karto po rinkimų pralaimėjusių ir susikompromitavusių partijų vadovai pradėjo vienas po kito atsistatydinti. Aštrios diskusijos neabejotinai turėtų kilti LSDP viduje, kokia turėtų būti šios partijos ateitis, su kokia idėja bus bandoma atsikovoti balsus tų rinkėjų, kurie šįsyk pasirinko LVŽS. Tradiciškai vienas svarbiausių LSDP prioritetų turėtų būti socialinės atskirties mažinimas, tačiau, pavyzdžiui, 2014–2015 m. laikotarpiu žmonių, atsidūrusių žemiau skurdo rizikos arba socialinės atskirties ribos, dalis padidėjo nuo 27,3 iki 29,3 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis sumažėjo nuo 24,4 iki 23,7 proc., nors tuo metu Lietuvos ekonomika augo.

    TS-LKD „Naujame plane Lietuvai“ buvo nemažai pasiūlymų socialinei ir regioninei atskirčiai mažinti, tačiau galbūt jie nebuvo įtikinamai perteikti rinkėjams.

    Pažymėtina, kad Liberalų sąjūdis (LS) yra sąlyginis šių Seimo rinkimų laimėtojas. Po rezonanso, kilusio dėl tuometinio LS pirmininko Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo ir susprogdinusio kaip ant mielių augusius reitingus, partija sugebėjo sėkmingai konsoliduotis ir atsitiesti – iškovojo 14 mandatų. Tai istoriškai didžiausias LS laimėjimas. Praėjusios kadencijos Seime partija turėjo 10 mandatų.

    Permainas įgyvendinti nebus lengva

    Kalbant apie naujosios valdančiosios koalicijos susiformavimą, pats formavimas truko ilgiau, nes, akivaizdu, kad buvo daugiau pasirinkimo galimybių, kurias reikėjo įvertinti (aišku, būta ir įtampos), daugiau dėmesio buvo skiriama programinių nuostatų derinimui, nevyko aštri kova dėl postų. Lyginant su 2012-ųjų Seimo rinkimais, matomas tam tikras teigiamas kokybės pokytis, nes anuo metu jau antrojo turo rinkimų naktį buvo sukirsta rankomis dėl valdančiosios koalicijos, o prieš prasidedant deryboms buvo kalbama apie tai, kam konkrečiai kokia ministerija atiteks. Visgi ir patys socialdemokratai, kaip pralaimėjusieji rinkimus, yra nuolankesni. Realiai LSDP turėjo du pasirinkimus – tapti mažuoju koalicijos partneriu ir taip darbais pagal galimybes mėginti atgauti rinkėjų pasitikėjimą arba „paskęsti“ opozicijoje tarp kitų partijų.

    Kita vertus, LSPD yra partija, bene dažniausiai pasisakanti už stabilumą, todėl tai gali būti veiksniu, ribosiančiu LVŽS galimybes siekti permainų, ypač tais klausimais, kuriais partijų pozicijos labiausiai skiriasi. Vėlgi tai turėtų teigiamos įtakos valstybei, žinant kai kurias LVŽS siūlomas permainas, kaip antai antrosios pakopos pensijų kaupimo fondų naikinimas, įkurti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį. Su tuo socialdemokratai tikrai nesutiks, ką rodo ir jų pasisakymai. Opozicija taip pat. Ir tai prieštarautų Konstitucijai.

    Vykstant rinkimų kampanijai, LVŽS yra pristačiusi ir daugiau dėmesį verčiančių atkreipti siūlymų. Tai valstybinis vaistinių tinklas, valstybinis komercinis bankas, blogesnės sąlygos ligoninėse nesveikai gyvenantiems ir pan. Daugelis tokių siūlymų gali būti laikomi rinkiminiu entuziazmu, juolab partijos viduje esama skirtingų nuomonių įvairiais klausimais. Po rinkimų partijos apsisprendimas formuoti koaliciją reiškia pasiryžimą derinti savo programines nuostatas ir ieškoti kompromisų. Kai kurių siūlymų įgyvendinimą ribos biudžeto deficitas. Todėl pernelyg baimintis nereikėtų.

    Ypač svarbus klausimas – mokesčių reforma. LVŽS siūlo nustatyti 29 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM), prie jau esamo 15 proc. GPM tarifo prijungiant privalomojo sveikatos draudimo ir dalį socialinio draudimo įmokų. Toks siūlymas motyvuojamas siekiu mažinti „vokelius“. Taip pat GPM siūloma skaičiuoti nuo visų pajamų, toliau didinti neapmokestinamąjį ir papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydžius (NPD ir PNPD). Kalbėta apie planus didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą – per mėnesį uždirbantiems daugiau nei 1000 eurų prieš mokesčius siūloma taikyti 4 procentiniais punktais didesnį GPM. Nors, atrodo, kad tai buvo rinkiminis pasvarstymas, nes realiai tai reikštų, kad beveik visa vidurinioji klasė, kuri dar yra besiformuojanti, mokėtų didesnius mokesčius. Be to, tam tikras progresyvumas pajamų apmokestinime yra jau dabar – taikomas diferencijuotas NPD, kuris šiuo metu siekia 200 eurų, o nuo 2017 m. bus didinamas iki 310 eurų.

    Trūksta išsamesnio pagrindimo dėl Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų iškėlimo į Kauną. Siūlomas Energetikos ministerijos panaikinimas kaip būdas optimizuoti ministerijų veiklą – diskutuotinas. Nors Visagino atominės elektrinės projektas mažiausiai ketveriems metams bus padėtas į stalčių, tačiau vienas svarbiausių tikslų energetikoje – elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. O tam reikalingos didelės kompetencijos. Klausimas, ar jas pavyks sutelkti Ūkio ministerijoje, ar bus išlaikytos Lietuvos pozicijos energetikos klausimais, kaip keisis ūkio ministro portfelis. Tam reikalingi detalesni vertinimai.

    Be abejo, yra sričių, kur permainos tikrai būtinos. Tai švietimo, sveikatos apsaugos sistemų, viešojo sektoriaus, valstybės įmonių valdymo reformos, kurios ne visada būna populiarios. Jų vykdymui reikalingi gebėjimai sutelkti reikiamą palaikymą – tiek savo frakcijos, tiek koalicijos partnerių, tiek opozicijos, tiek visuomenės. O tai priklauso nuo lyderystės įgūdžių. Tarp svarbiausių darbų turi būti ir emigracijos mažinimas, socia­linės ir regioninės atskirties mažinimas, demografinių problemų sprendimas. Juos prioritetiniais įvardina ir LVŽS.

    Taigi, LVŽS prireiks nemažai pastangų norint pateisinti rinkėjų pasitikėjimą. Kol darbo nepradėjo nauja Vyriausybė, anksti daryti konkrečius vertinimus, kaip jai seksis užtikrinti kokybiškai naują valstybės valdymą. Be abejo, tikimasi geriausio, o kaip bus iš tikrųjų – sužinosime greitai.

  • PIRMYN
    Donaldo Trumpo šou nušlavė Hillary Clinton
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.