Įžvalgos

  • AR RUSIJA PRIĖJO EKONOMINIO LIEPTO GALĄ?

  • Data: 2016-02-27
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Vladimiras Putinas šiais metais mini savo pirmąjį įžengimą į Kremlių. Nuo tos akimirkos prabėgo išties nemažai laiko – 16 metų. Per šį laikotarpį Rusijos vadovas tiesiogiai ar netiesiogiai valdė ir tebevaldo šalį. Tačiau pastarieji metai buvo bene sunkiausi jo vadovavimo laikotarpiu – Krymo aneksija, karas su Ukraina, Europos Sąjungos ir JAV taikomos ekonominės sankcijos, naftos kainų kritimas, rublio kurso kritimas, karas Sirijoje, konfliktas su Turkija, didėjantis šalies deficitas, iš Rusijos besitraukiantis užsienio kapitalas ir vis blogėjančios ekonominės sąlygos. Ateities perspektyvos dar niūresnės – ekonominė krizė Rusijoje tik gilės.


    Ambicingi tikslai ir skaudi realybė

    Žvelgiant į pastaruosius 16 metų iš pačios Rusijos perspektyvų, juos galima būtų vadinti kaip itin ambicingus ir kėlusius nemažai vilčių. Ne paslaptis, kad dauguma rusų vylėsi, jog prezidentas V. Putinas bus tvirtas vadovas, šalies ekonomiką tvarkys ūkiškai, pažabos bemaž visuose politikos bei ekonomikos sluoksniuose išsikerojusią korupciją, o pačią šalį pavers klestinčia bei lyderiaujančia valstybe, kuria galės didžiuotis tūlas rusas. Sąlygas šiems tikslams pasiekti ponas V. Putinas turėjo bene idealias. Nuo to laiko, t. y. nuo 2000 metų, kai tapo Kremliaus vadovu, iki 2014 m. naftos kainos už barelį pakilo nuo 28,5 iki 102 JAV dolerių. Reikia suprasti, kad beveik tris su puse karto išaugusi naftos kaina iki 2014 metų, ypač pozityviai darė įtaką Rusijos ekonominiam pajėgumui. Rusija – tai šalis, kurios daugiau kaip pusę nacionalinio biudžeto sudaro pajamos už parduotą naftą ir dujas. Taigi išvada yra paprasta, vien dėl minėtų gamtinių kainų augimo Rusijos biudžetas beveik padvigubėjo. Paprastai tariant, dabartinis šalies vadovas Rusiją valdė bene pelningiausiu per visą jos istoriją laikotarpiu. Ir, atrodo, neturėjo būti taip sudėtinga paversti Rusiją naujaisiais Jungtiniais Arabų Emyratais arba bent jau panašia pagal ekonominį pajėgumą valstybe. Atrodo, kad V. Putinas nuo pat pirmos savo valdymo dienos suprato, kad pats produktyviausias šalies verslas yra nafta ir dujos. Netrukus po jo atėjimo į valdžią buvo žiauriai susidorota su oligarchais, kurie buvo įvardijami kaip tautos kenkėjai, ir iš jų perimtas visas gamtinių išteklių verslas. Tačiau kito žingsnio V. Putinas taip niekada ir nežengė, t. y. neinvestavo į šalies modernizaciją, naujų inovatyvių technologijų paieškas, stambių ir ekonomiškai stiprių verslo koncernų atsiradimą ir t. t. Kitaip tariant, Rusijos ekonomika ir toliau išliko nediversifikuota, pagrindines pajamas generuojanti iš naftos ir dujų. Tad yra akivaizdu, jog šalis, kuri netobulėja, neieško naujų verslo nišų, nekuria naujų bei inovatyvių produktų, o toliau važiuoja ant tų pačių senų bėgių, anksčiau ar vėliau susiduria su labai rimtomis problemomis. Ir nors Rusija šiuo metu kenčia dėl didelės ekonominės krizės, atrodo, kad šiais metais ji nesustos, o tik gilės. Tai yra kaina, kurią Rusija moka dėl agresyvios užsienio politikos ir per 16 metų nesprendžiamų vidaus ekonominių problemų.

    Neregėto masto ekonominė krizė Rusijoje

    Šiuo metu Rusijoje įsisiūbuojanti krizė yra kompleksiškas reiškinys, veikiamas daugybės skirtingų veiksnių. Vis dėlto krizę gilina du pagrindiniai veiksniai – tarptautinė Rusijos politika ir tarptautinė naftos kaina. Nors sąmokslų teorijų šalininkai pasakytų, jog šie du elementai neatsiejamai susiję tarpusavyje.

    Rusijos sprendimas aneksuoti Krymą ir pradėti karą su Ukraina, žvelgiant vien iš ekonominių perspektyvų, turėjo dvi skaudžias pasekmes Rusijai: 1) bet koks karas reikalauja nemažai tiek finansinių, tiek ir žmogiškųjų išteklių. Šiuo metu Rusija tiek aneksuotame Krymo regione, tiek „nepriklausomuose“ Luhansko ir Donbaso regionuose turi užtikrinti visas socialines garantijas, t. y. mokėti biudžetininkams, pensininkams, na, žinoma, visiems „nepriklausomiems“ sukilėliams už jų atsidavimą ir norą kovoti. Jau nekalbant apie karinę amuniciją, kurią tenka iki dabar tiekti į šiuos karštuosius taškus „taikai“ palaikyti. Akivaizdu, jog šiuose regionuose buvo sunaikinta visa ekonominė infrastruktūra, todėl šie regionai savaime be „motušės Rusijos“ išsilaikyti negali. Rusija savo ruožtu yra priversta šiuos regionus išlaikyti vien tam, kad juose ir toliau darbuotųsi „liaudies sukilėliai“, o tikroji liaudis nesukiltų prieš naująją valdžią ir nepareikalautų grįžimo atgal į Ukrainą. Ir nors ekonominė situacija tuose regionuose yra itin sunki, tačiau be Rusijos ekonominio palaikymo situacija taptų tragiška su jai nepalankiomis pasekmėmis.

    Antra ekonominė pasekmė, su kuria teko susidurti Rusijai dėl karinių veiksmų Ukrainoje, yra Europos Sąjungos ir JAV pradėtos taikyti ekonominės sankcijos. Dėl šių sankcijų ir bendrai neigiamo požiūrio į Rusiją iš šalies pradėjo trauktis užsienio kapitalas, kuris svariai prisidėjo prie ekonominio Rusijos augimo. Šiandien užsienio valstybių piliečių verslas masiškai palieka šalį, o nauji nežada artimiausiu metu atvykti. Kita tarptautinių sankcijų kryptis yra apriboti Rusijos bankų galimybę skolintis. Netgi ir tiems Rusijos bankams ar įmonėms, kuriems nėra paskelbtos tiesioginės skolinimosi sankcijos, tai padaryti tapo gerokai brangiau arba beveik neįmanoma. Skaičiuojama, kad praėjusių metų visų bankų ir verslo įmonių skolinimasis siekė beveik 480 mlrd. JAV dolerių, tačiau buvo pasiskolinta apie 40 procentų mažiau negu 2014 metais. Toks mažos apimties ir brangus skolinimasis ypač neigiamai paveikė rusiško kapitalo įmones, kurios nustoja augti, mažina gamybos apimtis, atleidžia darbuotojus ir t. t.

    Ir nors karo su Ukraina pasekmės Rusijai yra skaudžios ir brangiai kainuoja, tačiau jos nėra tokios, dėl kurių Rusijos valdžia pakeistų savo tarptautinės politikos kursą. Tačiau daug didesnę žalą Rusijai nei tarptautinės sankcijos daro smunkanti naftos kaina. Kaip jau buvo minėta, daugiau negu pusę viso Rusijos biudžeto sudaro įplaukos už parduotą naftą ir dujas. Tačiau pastaraisiais metais naftos kainos pradėjo neregėtu tempu ristis žemyn ir „mušti“ mažiausių kainų rekordus. Tai savo ruožtu itin mažina Rusijos biudžetą.

    Naftos kainų kritimas prasidėjo tada, kai JAV prezidentas Barackas Obama panaikino apie 40 metų galiojusį draudimą eksportuoti amerikietišką naftą. Kitas smūgis naftos kainai buvo, kai Iranas gavo leidimą vėl prekiauti naftos produktais. Tai itin drastiškai paveikė kainas, nes Iranas savo dispozicijoje turi ne tik paruoštą didžiulį naftos kiekį, bet ir dar neišnaudotus naftos rezervus.

    Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ padarė prielaidą, kad per 2016 m. naftos kaina turėtų dar labiau kristi ir pasiekti 30 dolerių už barelį. Visi šie veiksniai yra itin nepalankūs Rusijai, nes tai reiškia, kad naftos rinkoje yra kur kas daugiau, negu yra jos poreikis. Tai savo ruožtu stipriai mažina kainą, na, o sumažėjusi naftos kaina ir pardavimo apimtys drastiškai mažina Rusijos nacionalinį biudžetą.

    Krizės padariniai

    Iš esmės dėl krentančios naftos kainos mažėja ir rublio valiutos kursas. Šiuo metu fiksuojamas bene žemiausias rublio kursas – 1 euras kainuoja 86 rublius, o 1 doleris – 84 rublius. Tai ypač pozityviai veikia infliaciją, kuri Rusijoje auga septynmyliais žingsniais ir siekia net 13 procentų. Rusijos bankai prognozuoja, kad ir per šiuos metus infliacija išliks aukšta ir sieks apie 8 procentus. Infliacija didina prekių kainas ir mažina rublio perkamąją galią. Kitaip tariant, uždirbant tokio paties dydžio atlyginimą galima nusipirkti mažesnį kiekį prekių ar paslaugų. Tokia didelė infliacija ir kainų augimas labiausiai paliečia pensininkus. Ir nors Rusijos valdžia buvo nusprendusi pensijas indeksuoti pagal infliacijos dydį, tai reiškia, jog jeigu infliacija didėja, tuomet didėja ir pačios pensijos, siekiant išlaikyti tokią pačią perkamumo galią, vis dėlto indeksavimas buvo žymiai mažesnis nei turėjo būti. Kai infliacija ir bendras kainų augimas siekė 13 procentų, pensijos Rusijoje buvo didinamos vos 4 procentais.

    Ne ką geresnė situacija yra ir dirbančių rusų – jų darbo atlyginimas dėl didėjančių kainų ne tik kad nekilo, bet dar ir smuko. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus atlyginimai sumažėjo vidutiniškai 9 procentais. Beje, įdomus dalykas yra tas, kad vidutinis darbo užmokestis Rusijoje susilygino su Lietuvos mėnesine minimaliąja alga. Tačiau minimumą gaunantis estas jau gali džiaugtis, kad uždirba daugiau negu vidutines pajamas gaunantis rusas.

    Kas toliau?

    Per paskutinius metus Rusijos ekonomika susitraukė net 9 procentais. Prognozuojama, kad per artimiausius metus rinka trauksis dar labiau. Ekonomistai teigia, kad ši Rusijos krizė nėra trumpalaikė ar ciklinės ekonomikos padarinys – ji yra sisteminė ir per artimiausius metus tik gilės. Tai visų pirma remiasi į vis mažėjančias naftos kainas, kurios artimiausiais metais išliks tokios žemos arba net dar labiau nukris. Rusijos valdžia ignoruoja tokias pasaulines tendencijas ir toliau savo biudžetą dėlioja pagal fiktyvią 50 dolerių už barelį kainą, kai realiai vienas barelis kainuoja tik 30 dolerių. Tai reiškia, kad Rusija ir 2016 metais nesugebės surinkti reikiamo kiekio pinigų tam, kad galėtų patenkinti visas socialines išlaidas. Dabartinė Rusijos valdžia bando nuraminti savo piliečius, kad padėtis pasitaisys, tačiau jau dabar tampa aišku, kad rusams teks dar labiau susiveržti diržus. Visgi tarptautiniai ekspertai teigia, kad Rusija per 2016 metus nesužlugs, o valdžia sugebės išlaikyti krizę panašiuose rėmuose. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad Rusija turi užsiauginusi nemenkus rezervus „juodai dienai“. Atrodo, kad ta „juoda diena“ jau atėjo – nors šalies rezervų fondas per 2015 metus sumažėjo nuo 90 milijardų iki 50 milijardų dolerių, visgi šių likusių pinigų turėtų užtekti, norint amortizuoti kitų metų krizės padarinius. Jeigu šių rezervų vis dėlto neužtektų, dar yra pensijoms kompensuoti skirtas fondas, kurio vertė siekia apie 70 milijardų JAV dolerių. Tačiau dalis šio fondo lėšų yra nelikvidi.

    Ir kitais metais infliacija tik dar labiau didės, pensijos bei atlyginimai neteks perkamosios galios, nekilnojamojo turto rinka trauksis, didės nedarbas. Rusijos analitikai baiminasi, kad šalyje gali prasidėti gili finansų sektoriaus krizė, kurios metu gali bankrutuoti net ne pavieniai bankai, bet visa bankų sistema.

    Tačiau įdomiausias klausimas yra tas, kiek ilgai eiliniai rusai toleruos tokią šalies ekonominę situaciją. Jau šių metų rudenį vyks rinkimai Rusijoje. Akivaizdu, kad dabartinė valdžia visais įmanomais būdais, t. y. naudodamasi savo finansiniais rezervais bandys švelninti ekonominę padėtį. Tačiau jau dabar ekonomiškai izoliuotoje Rusijoje tai padaryti yra praktiškai neįmanoma. Dėl šios priežasties didžiuliai ištekliai yra metami žiniasklaidai, kuri visa priklauso pačiam Kremliui. Būtent per žiniasklaidą yra stengiamasi formuoti rusų nuomonę ne tik apie įvykius Rusijos viduje, bet ir apie tarptautinius konfliktus. Labai dažnai stengiamasi ne objektyviai suformuluoti įvykių seką, o iškraipant kai kuriuos faktus arba nutylint svarbias detales pateikti dabartinei valdžiai palankias išvadas. Artimiausi rinkimai turėtų parodyti, ar Rusijoje padėtis bent iš dalies pradėjo keistis. ■

  • ATGAL
    KOKIU KELIU JUDĖS ŠIANDIENINĖ TURKIJA?
    PIRMYN
    AR ĮMANOMAS VLADIMIRO PUTINO SISTEMOS ŽLUGIMAS?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.