Ar sklaidosi krizės smogas virš Slovėnijos? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Ar sklaidosi krizės smogas virš Slovėnijos?

  • Data: 2013-07-04
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Liublianos laukia nerami vasara, siekiant išlaviruoti iš ekonominės krizės ir išvengti Kipro likimo Inos Zinkevičienės nuotrauka

    Per pasaulį nuvilnijus ekonomikos krizei, jos europiniam sparnui skaudžiai palietus Islandiją, Airiją, paskui pietines žemyno šalis – Graikiją, Kiprą, iškilus pavojui Italijai, Ispanijaai, Portugalijai, ekonomistai klausia – kas kitas? Ir visiems gana netikėtai atsako: Slovėnija. Nejaugi ši nedidukė, nuostabi, prie Adrijos jūros užutekio vos išlendanti Balkanų šalis taip pat neatsilaiko ekonominiam – finansiniam smogui?

    Lūkesčių metas

    Ne vienas ir ne kartą viešėjote arba kirtote Slovėniją (juk Vilnių ir Liublianą skiria tik 760 km – maždaug kaip dukart suvažinėti į Palangą). Jus savo grožiu stebino Liubliana ir Mariboras, įspūdingiausi Europoje 19,5 km ilgio stalaktitų ir stalagmitų Postoinos urvai, vos 47 km ilgio trasa per Triestą – vienintelis Slovėnijos išėjimas prie Adrijos jūros. Be abejo, įsidėmėjote jų skanius vynus, dar ir tai, kad daugiau kaip tris kartus savo teritorija už Lietuvą mažesnėje šalyje, turinčioje virš 2 mln. gyventojų, vienas mažiausių gimstamumų pasaulyje, bet pagal savižudybių skaičių ji užima 6 vietą (žinoma, ją gerokai lenkia Lietuva).

    Į aštuonis savarankiškus valstybinius darinius yrant Jugoslavijai, Slovėnija vienintelė išvengė pilietinio karo sukrėtimų, ir tai padėjo sustiprinti jos ekonomiką. Ne veltui kartu su Lietuva 2004 m. įstojusi į ES Slovėnija jau nuo 2007 m. sausio įsiveda eurą. Ši Balkanų šalis tapo 13-ta bendrą valiutą įsivedusia ES valstybe, be to, ji pirmoji iš naujųjų valstybių narių prisijungė prie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos. Europos centrinis bankas (ECB) tada palankiai įvertino šią euro zonos plėtrą ir tai, kad „Banka Slovenije“ tapo visateisiu euro sistemos nariu, turinčiu tas pačias teises ir įsipareigojimus kaip ir kitų 12-kos euro zonos šalių nacionaliniai centriniai bankai. Pagal Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 49 straipsnį „Banka Slovenije“ sumokėjo likusią savo įmokos į ECB kapitalą dalį, taip pat pervedė savo įnašą į ECB užsienio atsargas.

    Trukdis – santykiai su kaimynais

    Ir vis dėlto, kaip parodė gyvenimas, ši skuba dar nereiškė greitos Liublianos ekonominės pažangos. Slovėniją visgi pasiekė negailestingas ES šalių bankų krizės užkratas. Bet pradžiai – vienas nukrypimas.

    Išvengusi pilietinio karo audrų, Slovėnija ėmė rietis su kaimynine Kroatija, kuri taip pat ilgus metus pretendavo tapti ES nare ir pagaliau ši jos svajonė išsipildys šių metų liepos 1 d., kai ES Tarybai pradės pirmininkauti Lietuva. Vienas skaudžiausių yra jūrų sienos ginčas. Kaip rašė savaitraštyje „Atgimimas“ apžvalgininkė Rusnė Naujokaitytė, ilgą laiką didžiausias nesutarimas buvo bendra siena Adrijos jūros pakrantėje, Pirano įlankoje. Slovėnija, turinti vos 47 km ilgio jūros ruožą, aiškino, kad 13 kvadratinių kilometrų sausumos ir jūros plotas jai yra gyvybiškai svarbus. Tuo tarpu Zagrebas, turintis 1700 km jūros krantą, teigė, kad pusė įlankos priklauso Kroatijai. Pastaruosius šešerius metus Slovėnija per šį jūrų sienos ginčą mėgino blokuoti Kroatijos narystę ES. Tuo tarpu ES šis ginčas yra ypač svarbus, nes kliudo sąjungos plėtrai į Vakarų Balkanus.

    Ginčas jau pajudėjo iš mirties taško, kai pernai šalys priėmė susitarimą dėl mechanizmo, padedančio spręsti jūrų sienos problemas, tad ES leidinys „EUobserver“ rašė, kad dabar santykiai tarp šių šalių tapo beveik idiliški. Abi jos netgi drauge pradėjo vadinamąjį „Brdo procesą“, kuris sustiprins šalių bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą. Jis taip pat turėjo paspartinti Kroatijos integraciją į ES. „Blogu pavyzdžiu“ laikyti Kroatijos ir Slovėnijos santykiai pavirto ES liaupsinamu modeliu, demonstruojančiu, kaip galima spręsti dvišales problemas. Tai atlaisvino Zagrebo derybų dėl stojimo į ES pančius.

    2013-ųjų kovą abi šalys sudarė susitarimą, išspręsdamos savo paskutinį dvišalį ginčą, susijusį su kroatų santaupomis, laikytomis Liublianos banke prieš Jugoslavijos subyrėjimą 1991-aisiais. Galų gale šį balandį Slovėnijos parlamentas ratifikavo sutartį dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą, visiškai išvalydama Kroatijai kelią į Bendriją po daugelį metų trukusio vilkinimo dėl užsitęsusių dvišalių ginčų. Dabar jau aišku, kad ji greitai bus antroji iš šešių buvusių Jugoslavijos respublikų, prisijungsiančių prie ES – devyneriais metais vėliau negu Slovėnija.

    Ar išgelbės obligacijos?

    Bet čia apžvalgininkai rašo riebų „bet“, turėdami galvoje karčią Europos patirtį. Juk beveik tuo pačiu metu Slovėniją ištiko didžiausia ekonomikos krizė nuo nepriklausomybės paskelbimo. Kai kurie užsienio ekspertai Slovėnijos ekonomikos padėtį lygina su Kipru, Graikija ir neatmeta galimybės, kad ateityje Slovėnija vis dėlto bus priversta prašyti Europos Sąjungos pagalbos. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ gegužės pradžioje vėl sumažino Slovėnijos skolinimosi reitingus. Tuomet Slovėnijos vyriausybė išplatino obligacijas, nominuotas Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais. Taip Liubliana laikinai išsprendė ES paramos problemą. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į gana aukštas obligacijų palūkanas, kurios siekia 6 proc. Visgi vyriausybė jau pirmąją savaitę surinko 3,5 mlrd. eurų iš tarptautinių obligacijų rinkų, tiesa, kaip minėta, gana didelėmis palūkanomis. Analitikai sako, kad lėšos suteikia šaliai daugiau laiko, tačiau neišsprendžia pagrindinių ekonominių ir finansinių problemų. Europos Komisija dar išnagrinės pateiktą planą prieš rekomenduodama imtis atitinkamų veiksmų. Tuo metu kovą paskirta šalies premjerė Alenka Bratušek teigia, kad Slovėnijai nereikės užsienio pagalbos ir kad, vykdydama ryžtingas reformas, valstybė išeis iš krizės.

    Skolos tempia žemyn

    Kaip ir kitų šalių, Slovėnijos bankų sektorius, kurio didžioji dalis priklauso valstybei, kenčia dėl vadinamųjų „blogųjų“ skolų, o vyriausybei nesisekė skolintis pinigų. „Moody‘s“ mažinant obligacijų reitingus, skolinimosi politikai buvo suduotas smūgis. Investicinio banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė portale 15min.lt tvirtino, kad Slovėnijos bankų „blogų“ paskolų suma siekia 7 mlrd. eurų, arba net 20 proc. BVP. Iš viso Slovėnijai reikia rekapitalizuoti tris didžiausius savo bankus, o birželį dar laukia ir stambios obligacijų emisijos išpirkimas. Skaičiuojama, kad šalies finansavimo poreikis šiais metais gali būti apie 3 mlrd. eurų. Auganti skolos kaina reiškia ne ką kitą, o tai, kad trūkstamus 3 mlrd. eurų gali būti sunku gauti finansų rinkoje.

    Taigi lieka viena išeitis – kreiptis į jau visiems žinomą ir linksniuojamą Trejetą – Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą, mano „Finasta“ ekonomistė. Žinoma, vertinant Europos mastu, Slovėnijos poreikis nėra didelis. Beje, kaip ir Kipro, ypač jei lyginsime su 110 mlrd. finansine pagalba Graikijai. Tačiau tai nereiškia, kad finansavimas būtų suteiktas, nekeliant papildomų reikalavimų. Būtent dėl to ir imta būgštauti, kai pradžioje iš Kipro Trejetas pareikalavo indėlių apmokestinimo, o tam nepavykus nuspręsta iš esmės restruktūrizuoti bankų sistemą.

    Kol kas ginama pozicija, kad Slovėnijos būklė ir problemos mastas skiriasi nuo Kipro. Kipro bankų sistemos turtas maždaug aštuonetą kartų viršija šalies BVP, o Slovėnijoje jis sudaro apie 130 proc. BVP (pavyzdžiui, Lietuvos bankų sistemos turtas – apie 70 proc. BVP). Be to, bankų sistemoje laikoma ne rezidentų indėlių dalis tik simbolinė.

    Vasara – ne atostogų metas

    Ekonomikos recesija šalyje sukėlė politinę krizę, ir per šį pusmetį Slovėnijoje pasikeitė jau kelios vyriausybės. O įvykiai euro zonos ekonominėje arenoje tikrai nebus lengvinanti aplinkybė, Slovėnijai siekiant išlaviruoti ir išvengti Kipro likimo. Šaliai reikės rasti būdą, kaip gauti finansavimą ir išlaikyti viešųjų finansų tvarumą. Kol kas negalima atmesti rizikos, kad tarptautinės pagalbos vis dėlto gali prireikti, ypač kai rizikos premijas didina neramumai kitose regiono dalyse. Ar tikrai bus pasukta ir Slovėnijos bankų sistemos restruktūrizavimo keliu, dar nėra aišku, tvirtina R. Medaiskytė.

    Po to, kai gegužės pabaigoje ES pagrasino sankcijomis Prancūzijai, Ispanijai ir Slovėnijai, įsivyravo savotiškas štilis. Bet Londono „The Sunday Telegraph“ neseniai rašė, kad pirmąja šalimi, kuriai bus pritaikytas sankcijų režimas – ir tai atsitiks jau šią vasarą – bus Slovėnija.

    Bet štai Europos Komisija, kuri yra tokių sankcijų vykdytoja, nusprendė baigti griežtų taupymo priemonių etapą. Ji pasiūlė pagal priimto Stabilumo ir plėtros pakto sąlygas penkerius metus nebetaikyti baudų už per didelį biudžeto deficitą penkioms ES šalims – Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Italijai ir Rumunijai, o septynioms, tarp kurių yra Ispanija, Slovėnija ir Lenkija, suteikti dvejų metų laikotarpį, kad jos pagal Mastrichto sutarties reikalavimus galėtų šį deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP.

    Kitaip sakant, Briuselis nutarė neišsukinėti rankų toliau į krizę brendančioms ES šalims ir suteikti joms šansą pačioms įgyvendinti taupymo programą. Slovėnijos atžvilgiu pasielgta labai korektiškai, juo labiau kad šioje šalyje nesijaučia daug nerimą keliančių visuomenės nepasitenkinimo signalų, kokį matėme Graikijoje, Ispanijoje ir kitose senosiose ES valstybėse.

    Vadinasi, ši vasara – tai dar viena ir nė kiek ne blogesnė galimybė aplankyti šią nuostabią Balkanų šalį. Nesu ragintas už tai agituoti kokios nors kelionių agentūros, bet netrukus, tai yra liepos pradžioje, mano automobilis taip pat bus pasuktas šia kryptimi. Iki susitikimo Liublianoje! ■

  • ATGAL
    Embrionų apsauga Europoje skinasi kelią
    PIRMYN
    Bulgarija ir Rumunija vis dar Šengeno zonos paribyje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.