Ar sprogs Gailestingumo piligrimystės bomba Vilniuje? | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Ar sprogs Gailestingumo piligrimystės bomba Vilniuje?

  • Data: 2015-11-08
    Autorius: Martynas PILKIS

    Dar gerokai iki masinio turizmo pradžios šimtus tūkstančių žmonių į Romą pritraukdavusi piligrimystė ateinančiais metais, tikimasi, užplūs ir Vilniaus miestą. Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Šventieji Gailestingumo metai ne tik trauks žmones atvykti prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos ir Dievo Gailestingumo šventovių Lietuvos sostinėje. Šv. Tėvo ypatingas rūpestis 2016 metams – kiekvieną tikintįjį paskatinti kasdienybėje (netgi politinėje kasdienybėje!) gyventi gailestingumu, o taip pat išryškinti ypatingą  Bažnyčios, kaip gailestingumo liudytojos, misiją pasaulyje. „Apžvalga“ gilinosi į popiežiaus Pranciškaus nurodymus bei kalbino Vilniaus piligrimų centro vadovę Inesą Čaikauskienę ir Dievo Gailestingumo šventovės rezidentą kun. Mariusz Marszalek.

    Popiežiaus Pranciškaus išimtinis kvietimas

    1300 metų pradžioje Romoje susirinkusi itin gausi piligrimų minia nuoširdžiai tikėjo, kad Bonifacas VIII paskelbs visuotinius atlaidus, leisdamas atkeliavusiems įžengti į naują amžių su atgailos nuraminta sąžine. Taip buvo atgaivinta iš Senojo Testamento žinoma jubiliejinių metų tradicija: kas 50, o vėliau kas 25-erius metus Bažnyčioje švenčiami jubiliejiniai metai. Romą ar kitą Šv. Tėvo numatytą vietą tais metais aplankę tikintieji laimi visuotinius atlaidus.

    „Nežinoma, kodėl popiežius Pranciškus nutarė paskelbti Šventuosius metus anksčiau nei 2025 m.“, – sako kun. M.Marszalek, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dabartinis Bažnyčios vadovas nuo pat pontifikato pradžios yra gailestingumo popiežius – rūpinasi tais, kurie yra toli nuo Kristaus ir Jo Bažnyčios: „Popiežius ragina rūpintis tais, kurie dar nepatyrė gailestingos Dievo meilės, ypač akcentuoja gailestingumo ir labdaros darbus.“

    Gailestingumo metai politiniame gyvenime?

    Politikos pasaulyje popiežiaus lyderystė ir skelbiama žinia garsiai aptarinėjama ir daug kam nepatogi. Rugsėjį įvykęs Pranciškaus vizitas Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo plačiai nušviestas globalios žiniasklaidos ir atgaivino svarbias politines diskusijas. Amerikiečiai turėjo progą vėl sužinoti, kad popiežiaus – o kartu ir Katalikų Bažnyčios – pažiūros nesutampa su politinės JAV kairės požiūriu į gyvybės apsaugą ir su politinės JAV dešinės požiūriu į pagalbą skurstantiems žmonėms bei tautoms.

    Kas aktualu Lietuvos politiniam peizažui Gailestingumo metais? Pirma, korupcija. Bulėje, kuria buvo paskelbti Gailestingumo metai („Misericordiae Vultus“), Pranciškus išskirtinai atkreipė dėmesį į korupciją, vadindamas ją „pūliuojančia visuomenės žaizda“, „dangaus keršto besišaukiančia nuodėme“, kuri „atima iš žmonių ateities viltį, kadangi savo įžūlia galia bei godumu žlugdo silpnųjų planus ir trypia vargingiausiuosius“. Lietuvoje, anot tarptautinių indeksų, paskutinį dešimtmetį korupcijos lygis likęs stabilus. Tikėkimės, stiprūs Šv. Tėvo žodžiai teiks jėgų politikams, kovojantiems su korupcija ir gerinantiems vargšų padėtį visuomenėje.

    Antra, popiežius kalba, koks santykis tarp gailestingumo ir teisingumo yra tinkamas. Nors „teisingumas yra pilietinės visuomenės pamatinė sąvoka“, bet „gailestingumas neprieštarauja teisingumui, [..] tai du vienos vieningos tikrovės, besiplėtojančios meilės didžiausios pilnatvės link, matmenys“. Pranciškus pabrėžia: „Tas, kuris apeliuoja vien į teisingumą, rizikuoja jį sugriauti. Todėl Dievas pranoksta teisingumą gailestingumu ir atleidimu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad teisingumas nuvertinamas ar padaromas nereikalingu, priešingai, kas padaro klaidą, tam tenka bausmė. Tačiau tai ne pabaiga, bet atsivertimo pradžia, nes taip patiriamas atleidimo švelnumas.“ Tokia išmintis pridėtų svarbių niuansų, svarstant ir migrantų/pabėgėlių krizę, ir neseniai atsinaujinusį buvusių KGB talkininkų paviešinimo klausimą, ir kitus politinius reikalus.

    Turizmo plėtra Vilniuje – per gailestingumą?

    Nuo šių metų pradžios įkurtam Vilniaus piligrimų centrui vadovauti pradėjusi Inesa Čaikauskienė teigia, jog Gailestingumo metai Lietuvos sostinei yra puiki galimybė pritraukti religinių turistų – piligrimų: „Daugelis vilniečių net patys nežino, kad jų maršrutai į darbą ir kitur eina pro ypatingas vietas ne tik mūsų, bet ir globaliu mastu“.

    2000 metais šv. Jonas Paulius II šventąja paskelbė Faustiną Kowalską, lenkų vienuolę, ypatingą Dievo gailestingumo apaštalę. Tarpukariu esminius vienuolystės metus praleidusi Vilniuje, šv. Faustina atgaivino ir išpopuliarino pamaldumą Dievo gailestingumui, kuris dabar plačiai praktikuojamas visame krikščionių pasaulyje. Pagal jos norą 1934 m. nutapyto ir Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje esančio Dievo Gailestingumo paveikslo originalo kopijas galima pamatyti tiek Filipinuose, tiek pagrindinėse JAV bažnyčiose. Ypatinga Šv. Faustinos ir jos nuodėmklausio pal. kun. Mykolo Sopočkos istorija kartu su nepamirštama, lietuvių bei aplinkinių tautų gerbiama ir lankoma Aušros Vartų Gailestingumo Motina sudaro prielaidas Vilniui būti ne be pagrindo tituluojamam Gailestingumo miestu.

    Dvasiškai augti galima ne tik dykumoje. „Populiarusis šv. Jokūbo piligrimų kelias Ispanijoje yra žygio piligrimystė, o Vilniuje siūlome unikalią miesto piligrimystę“, – teigia I.Čaikauskienė. Atvykstantiems į sostinę užsienio piligrimams siūlomi vienos, trijų dienų ar savaitės piligrimystės pasiūlymų rinkiniai, suteikiama visa reikalinga informacija. Paslaugas Vilniaus piligrimų centras taip pat teikia ir lietuviams, ypač kviesdamas vietos gyventojus giliau pažinti savo sostinę.

    Pašnekovė sutinka, jog per piligrimystę Bažnyčia reaguoja į šiuolaikinio žmogaus troškimą keliauti, bet tai anaiptol ne pataikavimas madai: „Piligrimystė praktikuojama nuo pirmų krikščionybės amžių ir nėra įprastas poilsinis keliavimas. Jeigu nori gauti įkvėpimą savo darbams, gyvenimo krypties keitimui, piligrimystėje turi pats dėti savo pastangas, išeiti iš patogumo zonos, permąstyti save ir gyvenimą.“

    Pačiai I. Čaikauskienei piligrimystė padėjo apsispręsti išeiti iš jau pradėtos perspektyvios karjeros aplinkos apsaugos srityje: „Praeituose darbuose viskas buvo nepaprastai aišku, gerai sekėsi. Tačiau kelias, kuriuo ėjau, nebuvo artėjimas prie Dievo. Šis sprendimas buvo mano piligrimystės atradimas.“

    Peržengti duris – tikrai ir simboliškai

    Paskelbdamas Gailestingumo metus, pats popiežius atkreipė dėmesį į piligrimų kelius, kurie „simbolizuoja kiekvieno žmogaus per gyvenimą nueinamą kelią“. Anot Pranciškaus, artėjančiais metais „kiekvienas [katalikas] pagal savo jėgas turi atlikti piligriminę kelionę [..], nukakti prie Šventųjų durų Romoje ar į kurią nors kitą vietovę“.

    Gailestingumo durys popiežiaus nurodymu bus atvertos kiekvienoje vyskupijoje. Vilniuje jos bus įtaisytos Gailestingumo šventovėje. Priėję išpažinties ir kitas sąlygas išpildę katalikai, peržengę pro šias duris, laimės visuotinius atlaidus. Susieti fizinį durų perėjimo veiksmą su dvasiniu atsinaujinimu popiežius ypač ragina, primindamas, kad „žengdami pro Šventąsias duris, leidžiamės apkabinami Dievo gailestingumo ir įsipareigojame būti gailestingi kitiems, kaip Tėvas yra gailestingas mums.“

    Labiausiai kviečiami nuo Bažnyčios ir sakramentų nutolę katalikai. Kun. M.Marszalek pabrėžia, kad nupulti nuo tikėjimo lengva – apie tai gražiai primena ir evangelinis pamokymas apie „siaurą kelią į gyvenimą“ (pgl. Mt 7, 14): „Svarbu, kad daug žmonių yra anksčiau sužeisti pačios Bažnyčios. Galbūt juos subarė per išpažintį netėviškai pasielgęs kunigas, galbūt išgirdo nepagrįstas apkalbas iš kitų tikinčių. Atvirai laukiame sugrįžtančių.“ Pontifikato pradžioje Pranciškaus priminimas apskriejo  pasaulį – „Dievas niekada nepavargsta ir nepaliauja mums atleisti, bet mes pavargstame prašyti jo atleidimo. Niekada nepavarkime!“

    Kalbėdamas apie lūkesčius Gailestingumo metams, kun. Mariusz sako, kad pasauliečiams nebūtina padaryti didelių stebuklų: „Kitąmet kasdienybėje giliau išgyvenkite tai, ką Mišiose girdite sekmadienį – Evangeliją. Kovoti su nuosavomis ydomis, pasirūpinti savo šeima – tai irgi gailestingumo ženklas. Stebuklus daro Dievas, ne mes.“ Anot jo, be vidinio atsivertimo, atgailos už savo nuodėmes bei gailestingumo artimui pajautos imtis karitatyvinės veiklos nepatartina – tai gali būti tik puikybės išraiška, todėl Gailestingumo durų peržengimą drauge turi lydėti vidinis darbas ir širdies durų atvėrimas, kam ateinančiais metais pakviestas bus kiekvienas Lietuvos gyventojas.

    Renginiai Lietuvoje

    Neabejotina, kad Bažnyčia Lietuvoje švęs Gailestingumo metus kiekvienoje vyskupijoje ne tik ypatingų durų atvėrimu, bet ir kitais renginiais. Numatoma surengti gausybės dalyvių sulauksiantį Nacionalinį gailestingumo kongresą, taip pat tikimasi pritraukti itin daug jaunuolių dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose Krokuvoje 2016 m. vasarą. Tiksli programa bus paskelbta iki šių metų pabaigos.

    Artėjantys Šventieji Gailestingumo metai kol kas atrodo pripildyti kelionių pažadų: tiek raginimo tarptautinei ir vietinei piligrimystei, tiek postūmių leistis į vidinę kelionę savo sąžinėje, tiek impulsų ieškoti kelių gailestingai padėti vargo ir nuodėmių prislėgtiesiems. Gal dėl to, jog reta kelionė būna be netikėtumų, popiežius Pranciškus Gailestingumo metų skelbimo bulę užbaigia palinkėdamas – „šiais Jubiliejaus metais leiskime Dievui mus nustebinti.“ ■

  • ATGAL
    Pieno supirkimo kainų krizė
    PIRMYN
    Nepalaužtoji karta. Partizanų ryšininkės istorija. II dalis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.